„Santaka“ / Medynės – skambantis miškas / Regiono naujienos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Regiono naujienos

Dalinkitės:  


Pernai Darius Klišys dalyvavo Marijampolės festivalyje „Akustinės spalvos“.

Kristinos ŽALNIERUKYNAITĖS nuotr.


Medynės – skambantis miškas

Giedrė Chesson


Šį rudenį, rugsėjo 26 d.–spalio 17 d. turėsime progą apsilankyti analogų Lietuvoje dar neturinčiame tarptautiniame medinių pučiamųjų festivalyje Medynės , vyksiančiame Marijampolėje. Ta proga kalbamės su šio festivalio sumanytoju Dariumi Klišiu.

Dariau, trumpai papasakok, kas yra Medynės ir kaip kilo mintis jas rengti?

Apie šio festivalio idėją buvo mąstoma ilgai, gal tik pavadinimas užgimė spontaniškai, už jį dėkingas vienai jaunai savo kolegei. Šis pavadinimas būtent ir nurodo į medį, iš kurio vienaip ar kitaip pagaminti šie instrumentai. Žinoma, skirstymas į medinius ir varinius instrumentus yra gana sąlygiškas, jis išreiškia ne tiek tai, iš ko padarytas vienas ar kitas vamzdis, kiek garso išgavimo būdą ir instrumento mechaninę sistemą. Pavyzdžiui, visiems aišku, kad lietuvių lamzdelis ar birbynė – mediniai instrumentai, tačiau paprastas muzikos mėgėjas gal ir nustebtų, išgirdęs, kad saksofonas ar metalinė fleita istoriškai priklauso medinių pučiamųjų instrumentų grupei. Taigi kilo idėja sukurti terpę atlikėjams, grojantiems šiais instrumentais, juk pasaulyje yra sukurta jiems itin įdomių ir įspūdingų kūrinių, juolab kad pačių instrumentų įvairovė – stulbinanti: nuo ukrainietiškos sopilkos, Australijos aborigenų didgeridoo ar afrikiečių kudu rago. Beje, pats jau daugelį metų groju mediniu pučiamuoju instrumentu – birbyne. Mano, kaip solisto ir ansamblio Reversio atlikėjo, repertuare taip pat yra daug mediniams pučiamiesiems instrumentams parašytos muzikos, tad organiškai išsikristalizavo ir festivalio idėja. Norėjau, kad Lietuvoje (tiksliau, Marijampolėje, mieste, kuriame praleidžiu daugiausia laiko) atsirastų toks tarptautinis reiškinys, kuriame būtų profesionaliai atliekama muzika būtent mediniais pučiamaisiais instrumentais. Tai gali būti ir folkloro instrumentai iš bet kurio pasaulio kampelio, ir viduramžių, baroko epochos, taip pat šiuolaikiniai mediniai pučiamieji. Trumpiau tariant, šiame festivalyje pagrindinis „vaidmuo“ bus skirtas būtent šios grupės instrumentams.


Paminėjai, jog Tau buvo svarbu festivalį rengti Marijampolėje. Ar festivalio vieta, erdvės daro įtaką pasiruošimui ir Medynių festivalio formai?

Kaip žinia, Vakarų Eropoje įdomūs, unikalūs festivaliai dažnai vyksta miesteliuose ar nedideliuose miestuose, tad nebūtinai tik megapoliuose. Juk ne viskas turi būti sutelkta Londone, Paryžiuje ar Vilniuje. Man imponuoja kultūros išcentravimo politika ir, turint mintyje, kad Lietuva yra nedidelė šalis, čia norisi tolygesnio kultūrinės veiklos pasiskirstymo. Mažesniuose miesteliuose taip pat yra žmonių, kurie domisi gera rimta muzika, laukia išskirtinės kokybės. Žinoma, galima apsilankyti geruose koncertuose, kuriuos organizatoriai atveža iš Vilniaus ar Kauno, tačiau norėtųsi sukurti kažką savita, kad Marijampolė būtų tas miestas, kuris taptų traukos centru geros muzikos klausytojams.

Šio festivalio organizatorių tikslas – formuoti jį kaip tęstinį, kiek įmanoma, išlaikant aukštą meninį lygį, kviesti vienus geriausių atlikėjų ar kolektyvų. Gal jie ne visada bus pasaulinės žvaigždės (jų mes kol kas neįperkame – juokiasi ), bet pažadu, jie bus išskirtiniai!

Kalbant apie koncertines erdves, Marijampolė yra puiki vieta. Čia, buvusioje žydų sinagogoje, neseniai pradėjo veikti Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerija. Tai – puiki kamerinė erdvė, kurioje, beje, ir vyks visi pirmojo festivalio koncertai. Tai pat jauki, puikios akustikos evangelikų liuteronų bažnyčios erdvė, senojo cukraus fabriko cechas, Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo bazilika.


Lietuvoje vyksta daugybė festivalių. Kodėl žmonės rinksis į Medynes ? Kokios auditorijos tikiesi?

Festivalis įvairialypis ne tik instrumentų, dalyvių, ansamblių sudėtimi, bet ir savo programomis. Čia galima tikėtis folkloro, džiazo, klasikos, elektroakustikos, elektronikos elementų, galbūt net ir roko muzikos. Stilių ir žanrų įvairove programos skirtos muzikos gurmanams, tačiau kviečiame visus geros muzikos mėgėjus, nes festivalio siūlomos programos išties skirtingos, tikiuosi, atrasiančios ir savo klausytoją.


Straipsnio video:





Kurio dalyvio Medynėse labiausiai lauki pats? Kokį koncertą primygtinai rekomenduotumei?

Visi keturi šiame festivalyje numatyti koncertai tikrai verti dėmesio. Lengvesnės muzikos mylėtojams, rekomenduoju Varšuvos ansamblį „Cup of Time“, kurio programoje susilieja klasika ir džiazas. Baroko ir klasikinės muzikos mėgėjams yra ansamblio „Reversio“ ruošiama divertismentinė programa, kurioje dalyvaus nemažas būrys atlikėjų. Kaip tik šią programą papuoš vienas gražiausių Lietuvoje mecospranų Nora Petročenko, kuri, mano manymu, yra viena puikiausių baroko muzikos atlikėjų. Taip pat, norėčiau paminėti, jog Nora pirmą kartą Lietuvoje atliks nuostabią Agostino Steffani ariją „Ogni core“.


Labai džiaugiuosi, kad festivalyje sutiko dalyvauti žymaus muzikanto Roberto Beinario vadovaujamas Lietuvos obojininkų kvintetas – išskirtinis reiškinys Lietuvos muzikos gyvenime, jų pateikiama programa atliekama tik mediniais pučiamaisiais instrumentais.
Bilietų galima įsigyti prieš kiekvieną koncertą, Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje (P. Butlerienės g. 5, Marijampolė).


Dar vienas įspūdingas koncertas – instrumentinė klavesino, viola da gamba ir birbynės kombinacija. Programoje dalyvauja vienas geriausių Lenkijos klavesino virtuozų Marek Toporowski, Robertas Bliškevičius, puikus muzikantas, grojantis smuiku, violončele, šįkart festivalyje grojantis viola da gamba ir aš. Birbynė apskritai nėra įprasta kamerinėje aplinkoje. Su šiais unikaliais instrumentais grosime ne tik senąją, bet ir šiuolaikinę muziką. Atliksime labai įvairų repertuarą: nuo XVII amžiaus itališkų sonatų, François’o Couperino „Karališkojo koncerto“, ankstyvųjų Mocarto sonatų iki šiuolaikinės Felikso Bajoro muzikos ir Ryszardo Borowski džiazinių siuitų. Ši programa viena spalvingiausių stilistiškai, tačiau dar kartą noriu priminti, kad jokio ypatingo pasiruošimo jai klausyti nereikia, nes patys kūriniai kalba už save.

Kas yra lengviausia, o kas kelia daugiausia sunkumų ruošiantis festivaliui?

Jei pati festivalio koncepcija yra išgryninta, ir man pačiam, kaip organizatoriui, artima, tai ir parengiamieji darbai nėra itin sudėtingi ar sunkūs. Šį festivalį įsivaizduoju, metaforiškai kalbant, tarsi skoningai paruoštą patiekalų stalą, kuriame nėra eklektikos. Tai reiškia, kad cepelinai nevalgomi su Serrano kumpiu, o silkės neužgeriamos pienu. Kita vertus, nesuderinamų dalykų „dermė“ savotiškai man prie širdies ( juokiasi ), tačiau tik tokia, kaip, pavyzdžiui, Niujorke: kur šalia XX a. pradžios seno pastato priderinta naujutėlė, rėkianti įvairiomis spalvomis, reklama, kuri ne tik negadina bendro vaizdo, o kaip tik išryškina seno pastato grožį. Tokia „eklektika“ man patinka ir jos festivalyje tikrai neatsisakysiu.

Grįžtant prie metaforinio vaišių stalo, norėčiau, kad jame viskas derėtų. Kad pasibaigus festivaliui, kai svečiai bus visko paragavę, jiems nakčia neskaudėtų skrandžio, o ryte – galvos.

Jau dabar festivalį noriu matyti kaip visumą, kad klausytojai, kurie apsilankys koncertuose, pajustų tą muzikos skonių suderinamumą.

Atsakant į antrąją klausimo dalį, kas išties nelengva – tai organizaciniai rūpesčiai. Festivalio organizavimas yra darbas ir, nepasakyčiau, kad paprastas. Tačiau turime subūrę puikią komandą, kuri dalijasi tarpusavyje visa šia našta, be jos aš tikrai neišsiversčiau.


Surizikuokime pažvelgti į ateitį. Ką matai artimiausioje Medynių ateityje? Pavyzdžiui, kitais metais?

Pirmiausiai norėčiau, kad šis festivalis praeitų sėkmingai ( juokiasi ). O jei rimtai, kitais metais festivalyje norėčiau matyti kelis atlikėjus. Šiuo metu vyksta derybos dėl jų koncertų ateinančiais metais. Viena jų – Carol Robinson, Paryžiuje gyvenanti amerikietė klarnetininkė, taip pat grojanti ir birbyne, paskyrusi šiam instrumentui visą įrašą. Lietuvoje dažnai įsivaizduojama, kad birbynė yra tik kapelų instrumentas, skirtas groti liaudies muziką, bet pasaulyje atsiranda vis daugiau muzikantų, kuria jie groja itin sudėtingus kūrinius, ir kompozitorių, kurie šiam instrumentui specialiai kuria muziką.

Kitas labai įdomus projektas, kurį norėtume pristatyti klausytojams kitais metais, tai švedų ansamblis BLOW . Mane sudomino jų programinė koncepcija: šių kūrėjų muzikos pagrindas – klasika, tačiau jie ją išcentruoja, įpindami įvairių elektroakustinių elementų, naudodami ritmines kilpas, pasitelkdami medinius pučiamuosius instrumentus, jie klasiką paverčia šiuolaikine eksperimentine muzika. Iš esmės jie kuria įspūdingą muzikos-teatro performansą.


Norėčiau, kad ateityje festivalis apimtų tam tikras temines grupes, jungiančias ansamblius ir atlikėjus.





Publikuota: 2015-09-15 11:34:04

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Greičiau užbaigti darbus siekia ir patys rangovai
* Per metus ūkininkų sąjunga tapo aktyvi ir matoma
* Grandine užtverta teritorija gyventojams kelia klausimų
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai