„Santaka“ / Galvijų atsisako skaudama širdimi

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2015-09-09 16:40

Dalinkitės:  


Eugenija ir Stanislovas Polevičiai galvijus žada laikyti dar bent iki pavasario.

Autoriaus nuotr.


Galvijų atsisako skaudama širdimi

Andrius GRYGELAITIS

Gižų seniūnijos Paikių kaime gyvenantys Stanislovas ir Eugenija Polevičiai rugpjūčio pabaigoje pardavė paskutinę karvę. Dar visai neseniai per 60 šių raguočių laikiusi šeima dėl krizės pieno sektoriuje buvo priversta naikinti savo ūkį.


Kūrė patys


Į Gižų seniūniją Polevičiai atsikraustė daugiau nei prieš 20 metų. Čia jie įsikūrė Stanislovo mamos tėviškėje.

„Galima sakyti, jog viską pradėjome nuo nulio. Abu su žmona atsikėlėme iš miesto, apie ūkininkavimą nieko neišmanėme. Mums labai padėjo Žemės ūkio skyriaus specialistai, kurie mus konsultavo įvairiais klausimais. Būtent jie ir patarė imtis gyvulininkystės“, – prisiminė S. Polevičius.

Įsigiję kelias karves Gižų seniūnijos ūkininkai savo galvijų bandą pamažu didino. Prieš kelerius metus jų tvartuose buvo per 60 pieningų karvių, ne mažiau – ir mėsinių galvijų. Dar šių metų pradžioje Polevičiai turėjo per 40 karvių. Deja, situacija pieno rinkoje privertė naikinti šią bandą. Šiandien ūkininkams priklausančiose pievose ganosi jau tik apie 40 galvijų, nemaža dalis iš jų – maži veršeliai. Vis dėlto žemdirbiai greičiausiai bus priversti ir šių atsisakyti, nes padėtis mėsos sektoriuje taip pat nepavydėtina. Jie planuoja mėsinius galvijus laikyti dar bent iki pavasario, o vėliau įvertinę situaciją ketina apsispręsti, kuriuo keliu žengti tolyn. Aišku viena, jog pieninių karvių ūkininkai daugiau niekada nelaikys.

„Dar prieš krizę už litrą pieno gaudavome vieną litą penkiolika centų. Už tokią sumą tikrai buvo galima neblogai pragyventi, samdytis darbuotojų, investuoti į ūkio plėtrą. Pasistatėme didžiulius tvartus, kuriuose galima laikyti bent 200 galvijų, didelį skysto mėšlo rezervuarą, įsigijome nemažai žolės apdorojimo technikos, kompiuterizuotą melžimo, šaldymo įrangą. Viso to dabar jau nebereikia“, – apmaudo neslėpė E. Polevičienė.


Gaila įdirbio


Supratę, kad padėtis pieno sektoriuje negerėja ir perspektyvų vis mažėja, Polevičiai nusprendė imtis drastiškų priemonių ir viską išparduoti. Kaip patys tvirtino, nusibodo dirbti dykai.

Praėjusių metų pabaigoje jie buvo priversti atleisti visus penkis ūkyje dirbusius žmones. Nuo to laiko savo ūkyje šeima tvarkosi pati, nemažai padeda penki vaikai.

„Labiausiai gaila įdirbio. Iš pradžių nieko nemokėjome, tačiau kantriai metai po metų kaupėme patirtį. Patys išmokome apsėklinti karves, priimti veršelius. Labai gaila buvo parduoti karves, nes atsisakyti to, ką myli, visada sunku. O norint dirbti šį darbą būtina mylėti gyvulius. Reikia juos glostyti, kasyti, nuolat tikrinti, ar viskas yra gerai, netingėti naktimis keltis ir prižiūrėti besiveršiuojančias karves...“ – su nostalgija kalbėjo pašnekovas.

Kad Stanislovas myli gyvulius, galima matyti iš spindinčių vyro akių, kai apie juos kalba. Savo ūkyje Polevičiai taip pat laiko septynis arklius, porą ponių, seniau augino ir kiaules, turėjo nemažą avių bandą.

„Kiaulių teko atsisakyti dėl sugriežtintų reikalavimų paplitus maro epidemijai. Avių taip pat laikėme gana daug, tačiau vieną dieną teko apsispręsti: arba jos, arba karvės. Pasirinkome karves“, – sakė vyriškis.


Keis paskirtį


Gižų seniūnijos ūkininkai pasakojo, jog nuo kitų metų bandys pakeisti savo ūkio paskirtį. Apie 150 hektarų žemės dirbantys Polevičiai svarsto įvairius variantus.

„Yra visokių minčių. Svarstėme, gal grybus auginti, bet kad Lietuvoje beveik nėra rinkos. Pavyzdžiui, skystam mėšlui statytame rezervuare galvojame prileisti vandens ir auginti karpius arba jį šiek tiek modernizuoti ir įrengti grūdų saugyklą. Didžiulius tvartus taip pat tikriausiai teks perdaryti į grūdų sandėlius“, – svarstė vyriškis.

Nors labiausiai Polevičiai linksta auginti javus, tačiau norėdami tai padaryti jie greičiausiai susidurs su nemažai problemų. Visų pirma, didžioji dalis jų deklaruotų žemės ūkio valdų – daugiametės pievos. Norintiesiems gauti išmokas draudžiama naikinti tokius plotus. Be to, beveik visa ūkininkų turima technika yra skirta žolei apdoroti.

„Reikės viską atnaujinti. Net normalaus grūdų kūlimo kombaino neturime, iki šiol sėdavome vos kelis hektarus javų“, – sakė E. Polevičienė.

Vis dėlto moteris neprarado optimizmo ir vylėsi, jog viskas susitvarkys. Anot jos, svarbiausia, kad visi būtų sveiki. Nepaisant dabartinių sunkumų, Polevičiai palikti Lietuvos nežada.

„Čia mūsų žemė, mums ji brangi. Didelė dalis mūsų draugų jau seniai gyvena užsienyje, ten jie išvykę su šeimomis, tačiau mes to nenorime. Nebent situacija verstų bėgti iš Lietuvos, tada kito pasirinkimo neturėtume“, – kalbėjo Stanislovas.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Į griovius slydo mokinius vežiojantys autobusai
* Žemės ūkio konsultavimo tarnyba: klientų vis daugėja
* Kuriu verslą: kokią įmonės juridinę formą pasirinkti?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas