„Santaka“ / Alvito žmonės ruošiasi jubiliejui ir Oninėms

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-07-03 16:06

Dalinkitės:  


Seniūnas Gintas Bakūnas, pasikalbėjęs su savo buvusia mokytoja Brone Vilemaitiene, pasikrauna naujų idėjų ne tik šventei organizuoti. Mokytoja parodė prieš keletą metų savo pieštą Alvito herbą.

Autorės nuotr.


Alvito žmonės ruošiasi jubiliejui ir Oninėms

Birutė NENĖNIENĖ

Bus paminklas ir knyga

Liepos mėnesio paskutinį sekmadienį, per Oninių atlaidus, Alvitas ruošiasi švęsti 500 metų jubilejų. Istoriniai šaltiniai tvirtina, jog Alvito vietovė pirmąkart paminėta 1506 metais, buvo žinoma kaip Paširvintys. Legendomis pagražinta Alvito praeitis įsipina į šių dienų tėkmę.

Šventei rengti susikūrė iniciatyvinė grupė, numatyti svarbiausi darbai, kurie, pasižvalgius po Alvitą, jau regis įsisiūbavo.

Liepų parko pakraštyje įrengta vieta, kurioje bus įtvirtinti jubiliejų žymintys penkių metrų aukščio simboliniai vartai. Jų centre – šv. Ona, o abiejuose šonuose – šį kraštą labiausiai išgarsinusių poetų – Salomėjos Nėries ir Kazio Bradūno – eilėraščių eilutės.

Skulptūrą drožia alvitietis tautodailininkas Raimundas Blažaitis. Išliekamąją vertę turės ir spalvotomis nuotraukomis iliustruotas informacinis leidinys apie praeities ir dabarties Alvitą bei jo žmones. Liepos 9 dieną bendruomenės namuose bus atidaryta fotografijų paroda „Alvitas. Laikas ir mes“. Į ruošimąsi šventei įsijungė ir jaunimas.

Mokykloje veikiančios vyresniųjų klasių vasaros užimtumo stovyklos dalyviai iškarpė vėliavėles ir paukščius, kuriais bus papuoštos bendruomenės patalpos, miestelis. Alvitietė Onutė Jasaitienė, remdamasi legendomis, rašo poemą.



Nori būti alvitiečiai

Alvitiečiai Alvito niekada nevadina kaimu, sakosi esą iš Alvito. Pasak seniūno Ginto Bakūno, jam anksčiau rūpėjo bažnytkaimį įteisinti kaip kaimą, nes dėl finansavimo tai buvę naudingiau mokyklai. Kadangi pasikeitus įstatymams tai nėra aktualu, vietinės valdžios atstovas nusiteikęs siekti miestelio statuso. Ką tai pakeistų?

Visų pirma, Alvitas galėtų turėti herbą. Iki šiol neturima ir seniūnijos herbo. „Todėl, kad seniūnija išsiblaškiusi. Sudėti į herbą 20 gyvenviečių, 63 kaimų istorinius akcentus bei tradicijas, atrasti jungiančią grandį yra labai sudėtinga“, – objektyviomis priežastimis seniūnas atremia dėl to pasitaikančius priekaištavimus.



Vardą garsina daug kas

Tačiau Alvito skiriamieji ženklai ir be herbo žinomi plačiausiai. Legendomis apipinta ežero ir bažnyčios istorija, nuo jo neatsietini šventos Onos atlaidai, kuriuos Kazys Bradūnas yra pavadinęs „pasaulio sulėkimu į Alvitą“. Atskirus istorijos puslapius užpildo Lietuvos kariuomenės savanoriai, iš šio krašto gausesniais būriais nei iš kur kitur išėję ginti Nepriklausomos valstybės. Jų puoselėtos idėjos kasmet prisimenamos vienintelėse apskrityje savanorių kapinėse.

Galima teigti, jog net šiokiadieniais Alvite lankomiausia vieta yra civilinės kapinės – žmonės labai daug dėmesio skiria mirusiems artimiesiems, rūpestingai prižiūri jų kapus. Lankytojų nestinga pašte, bibliotekoje, bendruomenės namuose, kuriuose nuo balandžio mėnesio įrengtas viešosios prieigos centras. „Alvite yra trys kirpyklos, trys parduotuvės, siuvyklėlė – visa tai reikalinga, net eilės susidaro“, – moteriška patirtimi dalijosi bendruomenės pirmininkė A.Blažaitienė.

Alvito vardas plačiai, net užsienyje žinomas dėl šv. Kazimiero vaikų globos namų veiklos, kultūrinis gyvenimas neatsietinas nuo kaimo kapelos. Įvairovės suteikia čia įsikūrę ūkininkai, verslininkai.



Raktiniai „slaptažodžiai“

Alvitą padalija magistralinis kelias, kurio rekonstrukcija savaip paryškina miestelio veidą. Tačiau nuo seno susiklostę taip, kad istorinė jo dalis įrėminta tarp ežero ir Širvintos upelio. Maldėnų kaime įsikūrę naujakuriai, taip pat mokykla. Maldėniškiai savęs netapatina su dokumentuose įrašytos vietovės vardu ir vadinasi alvitiečiais. Alvitui dar priklauso palei upelį smaigaliu į plentą įsiremianti Čyčkų kaimo dalis. “Kur Mikutėnas gyvena“, – patikslina seniūnas, vietiniams nuo seno puikiausiai žinomą buvusio kolūkio pirmininko gyvenimo vietą. Išsiaiškiname, jog Alvite sklando ir daugiau tik vietiniams iššifruojamų „slaptažodžių“: „plentų namukas“, „Ripkaus giria“, „Alvito dūda“ ir kt. Mano „ekskursijos vadovai“ po Alvitą – seniūnas ir bendruomenės pirmininkė – be V.Mikutėno minėjo ir kitus nuo Alvito šiuolaikinio gyvenimo neatsiejamus žmones: Bronę Vilemaitienę, Ireną Šulinskienę, Onutę Jasaitienę, kun. Vytautą Kajoką, Ireną Liepinaitienę, Onutę Šacienę ir daugelį kitų.

Žmonių gyvenimus pralenkę Alvite stovi „smetoniniai“ pastatai, kuriuose įsikūrusios S.Kerevičiaus, M.Žaliabarštienės parduotuvės. Tačiau ne tik alvitiečiai labai pasigenda seniai neveikiančios „Alvito dūdos“, kuri kaip maitinimo įstaiga daugeliu atvejų galėtų pasitarnauti žmonių reikmėms.



Atvėsina ir upelis

Alvitiečiai amžiais didžiavosi ežeru. Dabar tai – skausminga tema, nes jis – ne alvitiečių, o privati valda. Norintys žvejoti įsigyja leidimą: reikia kreiptis į savininko T.Stommos atstovą, įsikūrusį prie ežero. Užžėlė Linarto, Grybo, Kisieliaus brastos, kur žmonės eidavo maudytis ar per šv. Onos atlaidus pagirdydavo arklius. Užtat dabartiniai vaikai labai pamėgę Širvintos upelę, kuri, alvitiečių akimis, pastaruoju metu tapo švaresnė.

Artėjančio jubiliejaus proga viktoriną bibliotekoje surengusi A.Blažaitienė suprato, kad jaunieji alvitiečiai žino miestelio istoriją ir tiki legenda, jog Alvito ežeras sujungtas su Paežerių ežeru. „Tikiu ir aš, nes didesnieji vandens telkiniai požeminiais vandens kapiliarais sujungti vieni su kitais“, – užtvirtino kaip tikras alvitietis seniūnas G.Bakūnas.



Gražus nauju alsavimu

„Visą save atidaviau Alvitui, 36 metus dirbau mokykloje, o dabar džiaugiuosi kiekviena savo gyvenimo gėle – buvusiais mokiniais. Išgyvenu dėl jų nesėkmių, laiminga sekdama jų laimėjimus“, – nušvito mokytoja Bronė Vilemaitienė, kai su jos buvusiu mokiniu seniūnu Gintu Bakūnu pravėrėme namų duris.

Daugelio pripažintas autoritetas, buvusi kraštotyrininkė sakė, jog dabar Alvite nepaprastai gražu, kad žmonės savo namų aplinką puošia ryškiaspalvėmis gėlėmis. Gražiausius jausmus ir mintis gebanti išreikšti eilėmis mokytoja parodė savo gal būsimos poezijos knygos „Iš Alvito versmės“ projektą ir prieš dešimt metų pačios bandytą nupiešti Alvito herbą. Pasak mokytojos, jai, dar studentei, kalbotyros dėstytojas išaiškino Alvito vardo kilmę iš lotyniškos formos Alvo ( Alvari, Alvatum, Alvare) – tai reikštų šaltiniuotos pievos. B.Vilemaitienė žino ir įvairių pasakojimų apie skendusią mergelę ir ją šaukusio bernelio atkartotą aidą. „Ir eilėraštį parašiau „Alė Vitas“, ar įdėsit į jubiliejinį leidinį?“ – pasitikslino mokytoja.

„O kokios šiandienos Alvito istorijos ateities žmonėms galėtų skambėti kaip legendos?“ – klausiau mokytojos.

„Miestelis pastaruoju metu pasidarė gyvas, jaučiasi žmonių veikla, modernėja. Nesenstantis dalykas – šv. Onos atlaidai. Surinkau įvairių žmonių atsiliepimus apie juos nuo 20 amžiaus pradžios ir savuosius užrašiau. Jie bus paslaptingi visada, kaip ir legenda apie nuskendusius varpus, vieną kartą, per šv. Oną, iškilsiančius ir užliesiančius Alvitą“, – atsiduso mokytoja.

Seniūnas pašmaikštauvo, jog Alvitas ateityje išaugs į miestą. Iš ko, jei gandrai net ir į jubiliejaus šventės jaunų organizatorių „lizdelius“ teatnešę po porutę vaikų? Jų nuomone, Alvitas yra jaunėjantis miestelis ir teikiantis vilčių.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Popiežius Pranciškus palaimino Lietuvos žmones
* Vilkaviškio rajone nebelieka migracijos padalinio
* Vizito pas medikus mokestis drausmintų ir mažintų pacientų eiles
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas