„Santaka“ / Ligoninė reformos pasekmių nebijo / Sveikata

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Sveikata

Dalinkitės:  



Ligoninė reformos pasekmių nebijo

Eglė KVIESULAITIENĖ


Ketvirtasis sveikatos sistemos pertvarkos etapas vėl grasina rajonų ligoninėms. Tačiau vilkaviškiečiai į paniką nepuola ir tikisi, kad šįkart reformos juos palies minimaliai.



Grėsmė dešimčiai skyrių

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) parengė sveikatos sistemos plėtros ir ligoninių konsolidavimo ketvirtojo etapo plano projektą, kuriame numatyta, kad pertvarkant ligonines turi būti didinamas slaugos lovų skaičius ir atsisakoma dalies aktyvaus gydymo lovų. Šios turėtų būti panaudojamos ne mažiau kaip 300 dienų per metus. Jei rodiklis nesiektų 250 dienų, tokia ligoninė būtų jungiama prie didesnės gydymo įstaigos.

Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rajoninėse ligoninėse nebūtų finansuojamos chirurgijos paslaugos, jei per metus atliekama mažiau nei 400 didžiųjų operacijų, ir akušerijos paslaugos, jei per metus jų suteikiama mažiau nei 300 gimdyvių. Taigi įgyvendinant ketvirtąjį sveikatos sistemos pertvarkos etapą grėsmė kyla uždaryti 10 gimdymo ir chirurgijos skyrių rajonų ligoninėse.

Pasak sveikatos apsaugos ministrės Rimantės Šalaševičiūtės, reformos tikslas nėra griauti ar uždaryti gydymo įstaigas. Netgi priešingai – norisi dabar teikiamas paslaugas optimizuoti, kad gydymo įstaigos gyventų kur kas geriau. Viena pagrindinių šiandienos problemų – aktyvaus gydymo lovų perteklius, ypač rajonuose.




Lovos neišgelbės

Pagal Valstybinės ligonių kasos prognozes, Vilkaviškio ligoninėje nuo 131 dabar esamos lovos turėtų sumažėti iki 102 lovų. Prognozuojama, jog tokiu atveju viena lova per metus „uždirbtų“ 22 588 eurus Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų. Šiuo metu viena mūsų ligoninės lova per metus „uždirba“ 17 587 eurus, taigi 28, 43 proc. mažiau.

Rajono ligoninės vyr. gydytojui Linui Blažaičiui toks skaičiavimas kelia nuostabą. Mat ligoninės iš PSDF pinigus gauna ne už lovų skaičių, o už atliktas paslaugas. Tad neaišku, kaip sumažinus lovų būtų sutaupytos lėšos.

– Juk dėl to, kad sumažinsime lovų, nei išlaidos komunalinėms paslaugoms, nei kitkam nesumažės. Nebent būtų kalbama apie medikų etatų mažinimą. O tai būtų itin skausminga, – svarstė L. Blažaitis. – Taip pat abejoju, ar vietoj aktyvaus gydymo lovų vertėtų didinti slaugai skirtas vietas. Mat ir šiuo metu nuolat turime po kelias „neužpildytas“ slaugos lovas.



Slauga – ligoninėje

Ligoninės vadovas iš dalies supranta valstybės politiką, dėl ko ligoninėse siekiama didinti slaugos lovų skaičių. Mat dabar daugelis sunkų ligonį turinčių giminaičių jį verčiau slaugo namuose vien dėl to, kad gautų slaugos pašalpą. Suprantama, jog tokiu atveju ligonis negauna kvalifikuotos pagalbos, bet jo slaugai skirti pinigai lieka „namuose“.
Pagal Valstybinės ligonių kasos prognozes, Vilkaviškio ligoninėje nuo 131 dabar esamos lovos turėtų sumažėti iki 102 lovų. Prognozuojama, jog tokiu atveju viena lova per metus „uždirbtų“ 22 588 eurus Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų. Šiuo metu viena mūsų ligoninės lova per metus „uždirba“ 17 587 eurus, taigi 28,43 proc. mažiau.


Valstybė siekia, jog kiekvienas pilietis gautų kvalifikuotą slaugos paslaugą. L. Blažaitis sakė pritariantis tokiai valstybės politikai, nes pasitaiko ir kurioziškų atvejų. Per visą žiniasklaidą nuskambėjo istorija, kai Kaune solidaus amžiaus giminaitė „slaugytoja“ staiga mirė, o jos panašaus amžiaus slaugomoji kelias paras gulėjo be pagalbos, kol apie nelaimę atsitiktinai sužinojo kaimynai.



Turi „saugiklių“

Peržvelgus mūsų rajono ligoninės rodiklius reikia pripažinti, kad gimdymų Akušerijos skyriuje skaičius šiek tiek atsilieka nuo keliamų rodiklių. Pernai iki „normos“ pritrūko 11 gimdyvių – užregistruoti 289 gimdymai.

– Dėl akušerijos skyriaus uždarymo mes šiuo metu nesibaiminame, nes turime „saugiklį“ – Šveicarijos remiamą projektą, – sakė vyr. gydytojas. – Ši parama ir investicijos į nėščiųjų bei naujagimių sveikatos priežiūros paslaugų gerinimą garantuoja skyriaus išsaugojimą iki 2022 metų vidurio. Mat įstatymas numato, jog akušerijos paslaugos iš PSDF turi būti apmokamos dar penkerius metus po projekto įgyvendinimo.

Dėl chirurgijos paslaugų išsaugojimo mūsų ligoninėje negalėtų kilti net kalbų, nes reikalaujama didžiųjų operacijų norma viršijama kone pusantro karto – jų padaroma apie 600. Šiemet, palyginti su praėjusių metų tokiu pačiu laiku, operacijų skaičius dar padidėjo.


Lovų užimtumo rodiklis kiek atsilieka nuo to, kurį nurodo reformos iniciatoriai, tačiau minimalią ribą vis dėlto viršija. Aktyvaus gydymo lovos mūsų rajono ligoninėje panaudojamos 270 dienų per metus.



Skaičiai nedžiugina

L. Blažaitis sakė, kad kiekvienas reformos etapas, kuriuo kėsinamasi į rajonines ligonines, sukelia daug emocijų, tačiau šįkart realių reformos pasekmių savo ligoninėje vilkaviškiečiai nesitiki.

Reformoje kalbama ir apie kitų sveikatos priežiūros paslaugų struktūros racionalizavimą apskrities mastu. Tad netrukus visų apskrities ligoninių vadovams gali tekti sėsti prie derybų stalo ir dalytis paslaugas: vienose stiprinti, sakykim, traumatologijos skyrius, kitur – pediatrijos, neurologijos ar pan. Tai reiškia, jog kai kurių paslaugų vienose ligoninėse gali iš viso nelikti, o ligoniai dėl jų turės vykti į kitas tos pačios apskrities ligonines.

Sveikatos priežiūros įstaigos restruktūrizuojamos nuo 2003 metų. Per tą laiką uždarytos ar prie kitų ligoninių prijungtos 42 gydymo įstaigos. 14-oje rajoninių ligoninių (Druskininkų, Ignalinos, Joniškio, Kupiškio, Molėtų, Naujosios Akmenės, Pakruojo, Plungės, Prienų, Skuodo, Šakių, Šilalės, Varėnos, Zarasų) nebeliko akušerijos skyrių, o 10-yje rajoninių ligoninių (Gargždų, Ignalinos, Kaišiadorių, Molėtų, Naujosios Akmenės, Pakruojo, Prienų, Šilalės, Širvintų, Zarasų) buvo uždaryti chirurgijos skyriai.





Publikuota: 2015-09-04 09:51:30

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai