„Santaka“ / Mano Mokytojas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda pilnai įrengtą, suremontuotą 1 kambario butą su rūsiu Pilviškių g., Vilkaviškyje (2/5 aukštas). Tel. 8 625 50 615.
Galioja iki: 2018-11-15 09:19:44

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2015-08-31 16:11

Dalinkitės:  


Mano Mokytojas

Laikas bėga greitai: sekundės, minutės, valandos, mėnesiai ir metai pralekia tarsi jų ir nebūtų buvę. Atmintyje pasilieka vienas kitas ryškesnis įvykis, iškrėstas mokyklinis pokštas ar neišdildomą įspūdį palikusi Naujųjų metų šventė, kuri būdavo tikra, jei dovanas atnešdavo tikrasis Senelis Šaltis – Alfonsas Šlivinskas.

Taip prabėgo beveik 31-eri metai, kai iš Pūstapėdžių aštuonmetės mokyklos rūpestingosios direktorės a. a. Vitalijos Dambrauskaitės lydima išvažiavau į Kapsuko miestą, kur prasidėjo naujas mano gyvenimo etapas. Dabartinės Marijampolės kolegijos, tuometinės Kapsuko O. Sukackienės pedagoginės mokyklos, rūmai atrodė patys gražiausi ir didžiausi. Viskas buvo nauja, įdomu ir nepažįstama.

Po ketverių studijų metų, įgijusi ikimokyklinio ugdymo auklėtojos kvalifikaciją ir pradėjusi dirbti, pamilau pedagoginį darbą, nors tuo metu ir svajojau tapti bibliotekininke. Po keleto metų pradėjau dirbti mokytoja, neakivaizdiniu būdu baigiau Vytauto Didžiojo universitetą. Pedagoginį darbą dirbu iki šiol, todėl grįžusi į Pūstapėdžių kaimą atostogauti aplankau dvi svarbiausias kaimo įstaigas – medicinos punktą ir biblioteką. Bendruomenės slaugytoja Laimutė Ruzienė lydėjo ir lydi savo išmintimi, patarimais, besąlygiška tarnyste kaimo žmonėms iki šios dienos. Meile skaitymui uždegė Danutės Vaičiūnienės pavyzdys ir vedimas per nuostabią bei kupiną nuotykių ir pažinimo knygų šalį.

Dabar mano buvusi mokykla, kurioje įsikūręs Pūstapėdžių bendruomenės centras, pasikeitusi neatpažįstamai: įkurtas amatų centras, šalia koplytėlės įrengtas nedidelis muziejus. Iš šio muziejaus parsinešiau namo paskaityti Pūstapėdžių kaimo istorijos projektą, kurį 2005 metais paruošė Rima Šlivinskienė.

Bevartant lapus, iš atminties iškilo mane mokiusių mokytojų veidai, bet ryškiausias tarp jų – mano aštuntos klasės auklėtojo veidas. Tikriausiai ne veltui ant jo kapo paminklinis akmuo vaizduoja atverstą knygą. Ten palaidotas mano Mokytojas ir klasės auklėtojas Vytautas Kulvinskas. Mokytojas Vytautas buvo kitoks: mylintis mus, iš nepasiturinčių šeimų besimokančius vaikus, žvelgiantis ir bendraujantis kaip su asmenybėmis, vertomis pagarbos ir individualumo. Vienam vaikui mokytojas padovanodavo flomasterius, kitam – savo baltinius ar kaklaraištį, kai reikėdavo mokyklai atstovauti rajoniniame renginyje, arba apkirpdavo plaukus, tyliai pakvietęs pasilikti klasėje po pamokų.

Mokytojas V. Kulvinskas mus mylėjo, jo pamokymus prisimenu ir po 31-erių metų. Tai turėjo įtakos formuojantis mano vertybinėms nuostatoms, labai reikalingoms karitatyviniame darbe, kurį šiuo metu taip pat dirbu.

Išmokytas Narimantės Stankevičiūtės eilėraštis „Mama“ bei vienas įvykis, kurį prisimenu iki dabar, tik nepriklausomybės metais įgavo didelę vertę.

Tai galėjo būti 1981–1982 metais. Ruošėmės švęsti Tarybinės armijos dieną. Vieni vaikai mokėsi eilėraščius, kiti – dainas apie tarybinės armijos šlovingas pergales, buvo laukiama svečių iš rajono. Labai apsidžiaugiau, nes dainą apie kareivėlius buvau išmokusi iš mergaitės, su kuria teko gulėti ligoninėje. Mokytojui Vytautui ją padainavau, bet mano daina į programą nebuvo įtraukta ne todėl, kad neturėjau gražaus ir išlavinto balso, – tiesiog ji buvo netinkama. Nesupratau, kodėl. Juk daina – apie kareivėlį, su kuriuo mažame kambarėlyje kalbasi motulė, išlydėdama jį į karą. Dainą vis dėlto leido sudainuoti. Tik apie tai sužinojau prieš pat programos pradžią. O nepriklausomybės metais vartydama tremtinių knygas sužinojau, kad daina „Mažam kambarėly ugnelę kuriu...“ yra lietuvių liaudies patriotinė daina. Šią dainą prie tremtinių ar partizanų kapų juos pagerbdami dainuoja ateitininkai ir skautai.

Prieš porą mėnesių iki auklėtojo mirties atsitiktinai susitikome Vilkaviškio autobusų stotyje. Aš grįžau iš Kauno, kur tuo metu dirbau, o mokytojas Vytautas ruošėsi važiuoti namo. Mačiau ligos paliestą veidą, bet auklėtojas žvelgė gyvai, bendravo ir dalijosi savo pedagogine patirtimi kaip su kolege.

Tai tik viena istorijos mozaikos dalelė iš mokslo dienų Pūstapėdžių aštuonmetėje mokykloje, kurią man priminė surinkti ir į vieną albumą sudėti Pūstapėdžių kaimo istorijos svarbiausi įvykiai.



Aušra ADOMAVIČIŪTĖ






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje kursis Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovybė
* Trumpoje gatvėje – ilga nesutarimų gija
* Vis daugiau vilkaviškiečių atranda kalanetikos naudą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar rūpinatės savo įvaizdžiu socialiniuose tinkluose?
Informaciją skelbiu apgalvotai.
Dėl to visai nesuku galvos.
Neturiu socialinio tinklo paskyros.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga „priimti dėmesin (domėn)“?
Ne, nes tai yra nevartotinas vertinys. Ne priimti dėmesin (domėn), o atsižvelgti, turėti galvoje, omenyje.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas