„Santaka“ / Alio! Redakcija klauso...

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2015-08-19 16:06

Dalinkitės:  


Alio! Redakcija klauso...

Temperatūros mažinti negalima



Į redakciją paskambinęs vilkaviškietis Algimantas Vendrikis stebėjosi, kad net ir esant tokiems karštiems orams, kaip pastarąsias savaites, vadinamieji gyvatukai daugiabučiuose namuose taip kaitinami, jog neįmanoma prie jų prisiliesti.

– Už lango – per 30 laipsnių šilumos, o gyvatukas vonioje – kaip ugnis. Šiluma iš vonios eina į kambarius, kuriuose ir taip dėl tvankumos neįmanoma būti. Sunku suvokti tokią šilumos tiekėjų logiką, o juk už viską teks mokėti mums, – kalbėjo laikraščio skaitytojas.

Jis teigė kreipęsis ir į katilinės darbuotojus, ir į komunalininkus, kurie atsakingi už šilumos ūkį daugiabučiuose, tačiau aiškaus atsakymo negavo. „Sako, čia taip turi būti. Karštas oras, tai jums tik atrodo, kad gyvatukai per karšti“, – tokiu paaiškinimu nepatenkintas buvo gyventojas.

Vilkaviškio daugiabučių šilumos tinklus prižiūrinčios UAB Vilkaviškio komunalinio ūkio direktorius Valentinas Gražulis sakė suprantantis, jog karštomis šios vasaros dienomis, kai butuose, rodos, nebėra kuo kvėpuoti, kaistantis gyvatukas gali erzinti. Tačiau jo temperatūros prižiūrėtojai negali nei labai didinti, nei mažinti, nes karšto vandens temperatūra reglamentuota įstatymo. Valstybinė energetikos inspekcija informuoja, kad teisės aktuose numatyta, jog karšto vandens temperatūra turi būti ne žemesnė nei 50 laipsnių ir ne aukštesnė nei 60 laipsnių šilumos. Tokia temperatūra numatyta dėl labai klastingos ir ne vieną gyvybę nusinešusios ligos – legioneliozės rizikos. Legionelos bakterijų dauginimuisi palankiausios sąlygos susidaro, kai vandens temperatūra yra nuo 20 °C iki 45 °C, todėl karšto vandens temperatūra turi būti 50–60 °C, o šalto vandens temperatūra – žemesnė nei 25 °C.

– Mes negalime sumažinti nustatytos normos, nes prižiūrėtojui gresia didžiulė atsakomybė, – aiškino V. Gražulis. – Tik įsivaizduokite, kas būtų, jei išsivystytų legioneliozė.

Savavališkai karšto vandens temperatūrą pamažinantys kai kurių namų bendrijų pirmininkai ne tik rizikuoja gyventojų sveikata, bet, anot V. Gražulio, ir savotiškai apgaudinėja daugiau karšto vandens naudojančius gyventojus. Mat kubinis metras karšto vandens yra kur kas brangesnis už šaltą vandenį. O juk atsiskaitoma pagal skaitiklio rodmenis, kur vandens temperatūra nefiksuojama.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Į griovius slydo mokinius vežiojantys autobusai
* Žemės ūkio konsultavimo tarnyba: klientų vis daugėja
* Kuriu verslą: kokią įmonės juridinę formą pasirinkti?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas