„Santaka“ / Kiaulių ūkio kaimynystė neleidžia atsidaryti langų

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-06-30 20:07

Dalinkitės:  


Spręsti kaimynų problemų atvažiavo ir valdžios vyrai.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Kiaulių ūkio kaimynystė neleidžia atsidaryti langų

Eglė MIČIULIENĖ

Kai „Santakoje“ išspausdinome fotomįslę (pro tvarto langą dairosi nemaža kiaulė), mums paskambino pilviškietė Valerija Žilionienė. Ji paaiškino, kad tai – kaimyno Adomavičiaus kiaulė, kuri perspėja visus, kad užsidarytų langus nuo jos smarvės.

Susidomėję netikėtu atsakymu, nuvažiavome į pačius Pilviškius. Kartu vyko ir Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Saulius Vabalas, ekologas Darius Bunikis bei Pilviškių seniūnas Vytautas Judickas.



Langai visada uždari

Statybininkų gatvėje gyvenanti V.Žilionienė buvo teisi: jos kieme nuo kaimynų pusės sklido kiaulių ir mėšlo tvaikas.

V.Žilionienė serga bronchine astma. Anksčiau vaistus nuo dusulio ji vartodavo kartą per mėnesį, dabar nedidelis inhaliatorius – kasdien jos kišenėje, kai tik išeina į daržus. Moteris augina ketverių metų neįgalų anūkėlį, kuriam, pasak močiutės, dar įtariama ir astma.

Žilionių miegamojo langai – priešais kaimynų namus. Pro juos net ir vakare žmonės negali įleisti gryno oro.

– Dveji metai neatidarome kambarių langų, net ir per didžiausius karščius, – guodėsi moteris.

Kai mes lankėmės, namuose termometras rodė 28 laipsnius, bet visi langai buvo uždaryti.

V.Žilionienė tvirtino, jog iš kaimynystės sklindančia mėšlo smarve skundžiasi ir kiti gyventojai.



Patarė nesikišti

Adomavičių kieme juodavo mėšlo krūva. Greta įrengtuose aptvaruose sukinėjosi geras būrys paršelių.

Mus pasitikęs ūkininkas Gediminas Adomavičius aiškino, kad augina aštuoniasdešimt paršelių. Užaugusių nelaiko, išveža parduoti. Po žeme įkastas srutų surinktuvas, kas keli mėnesiai jos išvežamos į laukus.

Savivaldybės darbuotojai savininkui išaiškino, jog mėšlo krūva turi būti kraunama ant betoninio pagrindo, kad srutos netekėtų į gruntą. Krūvą būtina uždengti, kad į ją nepatektų krituliai.

Ekologas kalbėjo, jog mėšlo kieme geriau visai nelaikyti, sukrauti jį į priekabą ir išvežti. Tačiau šeimininkai ginčijosi, kad jie tiek neuždirbą: esą, nuo mėšlo priekaba supus ir po metų reikės naujos.

G.Adomavičius buvo įsitikinęs, jog kaimynus kamuoja ne smarvė, o pavydo jausmas. Anot šeimininko, kai tik jie užaugina ir ima krauti kiaules, visi kaimynai „kabo ant tvorų ir skaičiuoja“.

– Ne mieste gyvename, kad jokio kvapo nebūtų. Visi kaimynai laiko gyvulius. Atvės oras, kvapo čia nejausit. Aš gyvenau mieste, ten laiptinėj dar daugiau smirdėdavo nei čia, – traukė pečiais šeimininko sūnus Saulius Adomavičius. – Kiekvienas tegul rūpinasi savimi ir nesikiša į kitų reikalus, tai viskas bus labai gerai.

Į teiginį, kad žmonės ir rūpinasi savimi, savo sveikata, S.Adomavičius atrėžė – nuo šito kvapo dar niekas nemirė.



Rodė į kitus kaimynus

– Tai šnekėkim atvirai. Viena kaimynė pirštines siūdavo. Kai tuos skudurus padegdavo, tai vėjui papūtus vakare oho koks kvapas būdavo. Bet palaukiam, vėjas praeina, ir viskas pasibaigia, – kalbėjo G.Adomavičius.

– Kiti „labdara“ prekiauja – irgi skudurus degina. Bet mes ne tokie žmonės, kad skambintume ir skųstume, – pritarė jam sūnus.

Adomavičiai piktinosi, kad nuo Balčiūnų kiaulių komplekso vėjui pūstelėjus padvelkia dar stipresnė smarvė. Jis užsirašė ekologo telefoną ir prižadėjo jam paskambinti „kai tik smirdės“.

– Iš ko gyventi? Duokit man poros tūkstančių litų pensiją, ir viską uždarau, – mostelėjo ranka G.Adomavičius. – Jūs įsivaizduokit, kokia mums patiems bėda. Negaliu nei plėstis, nei transporterių statyti. Sugrūsti visi iš vienkiemių į gyvenvietes ir vienas kito nekenčiam.

Šeimininkai prižadėjo, kad mėšlo krūvą uždengs ir tą pačią dieną savo pažadą įvykdė. Pareigūnų nurodymu, mėšlo laikymo vietą dar būtina išbetonuoti.



Problema – aktuali

– Dėl tų gyvulių – didelė problema. Nuvažiuoji į Serdokus – tas pats, nuvažiuoji į Paežerius – tas pats, net ir Vilkaviškyje ta pati bėda, – kalbėjo S.Vabalas.

Savivaldybės darbuotojai aiškino, kad tokių skundų jie sulaukė ne vieno, bet nebeišmano, kaip šią problemą išspręsti. Kvapų normų, gyvulių laikymo kiekio mieste ar miestelyje jokios taisyklės nereglamentuoja. Viskas, ką tarnautojai gali padaryti – tai pareikalauti pagal ministerijos reikalavimus išbetonuoti mėšlidę ir uždengti mėšlą. „Bet ten greičiausiai kvapas net ne nuo mėšlo, o nuo lauke laikomų kiaulių“, – sakė seniūnas V.Judickas.

Vis dėlto atsakingi vyrai pripažino, kad tokioje kaimynystėje patys gyventi nenorėtų. Situaciją pakomentuoti paprašėme Maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko Jono Dubausko. Jis paaiškino, jog žmonės turi laikytis Savivaldybės tarybos išleistų Gyvūnų auginimo ir laikymo Vilkaviškio mieste bei rajone taisyklių. Jose rašoma: „Ūkinės paskirties gyvūnai gali būti laikomi tik savininko atskiroje nuosavoje uždaroje valdoje ar uždaroje valdoje prie nuosavo namo, kuriame gyvena tik viena šeima. Esant kelioms atskiroms šeimoms – tik gavus raštišką kitų šeimų pilnamečių narių sutikimą. Gyvūnų savininkai ir globotojai privalo turėti Vilkaviškio rajono visuomenės sveikatos centro ir seniūnijos, kurios teritorijoje gyvena, leidimus“. „Gyvūnų savininkai turi atlyginti visas išlaidas, susijusias su jiems priklausančių gyvūnų padaryta žala žmonių sveikatai“.

„Šeimininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų“. „Gyvūnų šeimininkai privalo laikytis sanitarijos ir higienos reikalavimų ir užtikrinti, kad jų gyvūnai nedarytų žalos aplinkai“.

– Jeigu kaimynai skundžiasi, vadinasi, kažką reikia daryti. Laikytis švaros arba mėšlą sukrauti ir išvežti, gyvulius laikyti patalpoje, o ne kieme, – sakė J.Dubauskas.

Viršininkas pripažino, jog ši problema – labai aktuali, o jų tarnyba taip pat ne kartą tyrusi tokius skundus. Gyvulių savininkai perspėjami susitvarkyti savo ūkį, kitaip jiems taikomos baudos.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Popiežius Pranciškus palaimino Lietuvos žmones
* Vilkaviškio rajone nebelieka migracijos padalinio
* Vizito pas medikus mokestis drausmintų ir mažintų pacientų eiles
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas