Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-06-30 19:59

---

Tas saldus žodis atostogos

Liepa kvepia braškėmis, medumi ir atostogomis. Tikriausiai šiandien ne vienam iš jūsų gera žinoti, kad jau pirmadienio rytą prie lovos nestovės žadintuvas, nereikės skubėti į dalykinį susitikimą, stoti prie staklių ar sukti galvą dėl nebaigto projekto. Neerzins ir neskubri namų ruoša ar nenuravėta gėlių lysvė. Laikas skubės jau kitu tempu, į kasdienybę įpindamas malonių, tik per atostogas išgyvenamų potyrių.

Vieni iš jų bus kelionių įspūdžiai. Juk ne be reikalo sakoma, jog atostogos ne atostogos, jeigu nė dienai neišvažiuosi iš savo kiemo ar bent trumpam neužversi buto durų. Iš savo skaitytojų laiškų žinome, kiek emocijų sukelia net ir trumpa išvyka prie Vištyčio ežero, į Grūto parką, Kernavę, Panemunės pilis, jau nekalbant apie maršrutus į tolimesnes šalis ar egzotiškus kurortus. Kad ir kaip dejuotume dėl nelengvo gyvenimo, jau nieko nenustebinsi pasigyręs, jog saule mėgavaisi Turkijos ar Ispanijos paplūdimiuose, keliavai po senąsias Europos šalis ar tulpių žydėjimo pasižiūrėti važiavai į Olandiją...

Kaip dainuojama populiarioje dainoje, visi mes judame šia žeme. Bet vis dėlto reikia peržengti namų slenkstį, kad iš tikro pasijustum kelyje – vienu tarp tų tūkstančių kažkur skrendančių, važiuojančių, kažką apžiūrinėjančių turistų, kad nuoširdžiai nusistebėtum, ar tik ne visa žmonija vienu metų išėjo atostogų ir leidosi į kelią. Kelionės į širdį atveda naujus žmones, į atmintį – nepakartojamus vaizdinius, kurie tave lydės ne tik iki kitų atostogų, bet kur kas ilgiau.

Praėjusią savaitę nemačiau Joninių laužų. Tą vėlų vakarą su grupe kitų keliauninkų iš Lietuvos Nevos krantinėje Sankt Peterburge sulaikę kvėpavimą žvelgėme, kaip virš upės vienas paskui kitą veriasi milžiniški tiltai. Nesutemstančios nakties prieblandoje (dabar ten – baltųjų naktų metas) prigesinę šviesas atsilaisvinusiu vandens keliu lyg vaiduokliai slinko galingi laivai. Pakeliamų tiltų yra ne vien Sankt Peterburge, bet, pasak gidės, tik šiame mieste pasižiūrėti šio įspūdingo reginio susirenka tokios tūkstantinės minios žmonių.

Ne vien baltosiomis naktimis ir pakeliamais tiltais senasis Rusijos miestas taip traukia turistus. Ir iš daugiau kaip pusšimčio mūsų grupės žmonių gal tik vienas kitas čia lankėsi pirmą kartą. Matyt, negali atsispirti Peterhofo fontanų magijai, Jekaterinos rūmų Puškine žavesiui, šimtmečius skaičiuojančiai miesto paminklų, aikščių ir pastatų architektūrai... Neišblėsęs ir pasakojimais apipintas peterburgiečių svetingumas, kurį teko patirti ir keletui mūsiškių, vidurnaktį klausinėjusių kelio į viešbutį.

Kelyje sutikti žmonės – dar vienas atostogų turtas. Šią išvyką taip pat primins ne tik aplinkos vaizdiniai, bet ir plati juodaodžio Viskonsino universiteto profesoriaus, skubėjusio pirkti rusiškų suvenyrų, šypsena, neišsenkantis Kanados lietuvės žvalumas, neapsakomas mažamečio klaipėdiškio smalsumas ir bendravimo su kitais bendrakeleiviais potyriai. Vienaip ar kitaip jie atsilieps mintims, elgesiui ir primins atostogas.

Tegul jų metu užtenka laiko ir neperskaitytai knygai, ir neaplankytam draugui, gal ir vienam kitam atidėliotam darbui. Bet bent diena telieka kelionei. Kad atsidurtum kitoje aplinkoje, pamirštum kasdienę būtį, kad pavargtum nuo įspūdžių ir galiausiai pajaustum, kaip saldu grįžti namo.

Atostogos dar nesibaigia...

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---