Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-06-30 19:50

---

Ant Ilgojo kalno žuvusiųjų palaikų pagerbti susirinko įvairių tikėjimų ir įsitikinimų žmonės.

Autorės nuotr.

Trečiadienio popietę Vištytyje, ant Ilgojo kalno, paminėtos 65-osios tragiškų įvykių šioje vietoje metinės.

Jau nuo vidurdienio pačiame miestelio centre būriavosi vietiniams nematyti žmonės – katalikų kunigai, žydų rabinai, šviesiaodės, tamsiaakės moterys, vyrai su mažomis kepuraitėmis ant pakaušio. Šalimais stoviniavo ir rajono valdžios atstovas vicemeras Jonas Meškauskas, Seimo nario padėjėjas Algirdas Neiberka, Vištyčio seniūnas Bronislavas Polita.

Nemažas būrys žmonių pirmiausia susirinko padėti gėlių prie paminklo ant Ilgojo kalno. Ant memorialinio akmens hebrajų ir lietuvių kalbomis parašyta: „Šioje vietoje guli Vištyčio žydų, vaikų, moterų, vyrų, kuriuos nacistiniai budeliai ir jų vietiniai talkininkai 1941 metais žiauriai nužudė, kūnai. Vaikų ir moterų palaikai čia perkelti 1965 m.“ Žydų rabinas atliko apeiginę giesmę, kalbėjo ir katalikų kunigai, ir žydų bendruomenės atstovai.

Renginį pradėjęs biomechanikos mokslų daktaras Algirdas Gavenauskas sakė, kad tokie įvykiai niekada neturi pasikartoti.

Kalbėjęs Tabariškių parapijos klebonas, vilkaviškiečiams gerai pažįstamas kunigas Jordanas Kazlauskas prisiminė, kaip jo mama pasakodavusi apie kaimynus žydus, kaip gailėję visi, kad šią tautą ištiko tokia nelaimė ir sielvartavo kartu.

Ir B.Politos, ir A.Neiberkos, ir J.Meškausko žodžiuose nuskambėjo apgailestavimo ir užuojautos gaida. Ir ne tik žydų bendruomenei, bet ir lietuvaičiams, nes šiame kalne ilsisi nemažai jų kūnų.

Pasak istorikų, tik prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, 1941 m. birželio 22 dieną, Vištytis buvo apšaudytas vokiečių. Jau pirmąją karo dieną čia sušaudyta 12 žmonių. Praėjus kelioms savaitėms, liepos 14-ąją, prie Ilgojo kalno nužudyta 80 tuometinės valdžios veikėjų, o rugsėjį sušaudyti miestelio žydai.

Šiuo metu Vištytyje negyvena nė vienas žydas. Kalbama, kad vokiečiai prie Ilgojo kalno jų nužudė per 220. Vyrai buvo nugabenti prie Kanapkio malūno, priversti sau išsikasti duobes. Praėjus dvejiems metams po žudynių, vietiniai perlaidojo žydus, stengdamiesi į kapus juos suguldyti šeimomis. Tai buvo labai sunku, juolab kad miestelis vis dar buvo vokiečių rankose. Galutinai visi palaikai buvo perkelti 1965 metais.

Vėliau kapavietė buvo gražiai sutvarkyta, pastatyta trijų metrų aukščio Roberto Antinio skulptūra, simbolizuojanti skausmą ir netektį. Kanapkio malūnas sutvarkytas, jame įrengtas muziejus su vertingomis ekspozicijomis.

Kapinaitės seniūnijos rūpesčiu tvarkomos ir dabar. Tik malūnas grąžintas teisėtiems savininkams, muziejus uždarytas, pastatas griūva neprižiūrimas. Trapi skulptūra, padengta plonyčiu vario sluoksniu, dingo, kažkas, nepasigėdijo nutempti ją į metalo supirktuvę, kažkas nepasibodėjo nupirkti…

Susirinkusieji dėkojo Vištyčio šeimininkams, kad kapavietė prižiūrėta, kad surengtas toks renginys. Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas gėrėjosi vietinių žmonių tolerancija ir veiklumu.

Tyliai nuo Ilgojo kalno besileidžiantys žmonės buvo nekalbūs…

Vištyčio kultūros namuose jau laukė sausakimša salė žmonių. Nežinia, ar juos priviliojo naujo lietuviško filmo „Vilniaus getas“ pristatymas, ar Alano Chošnau koncertas, bet niekas nesiskirstė ir skambant organizatorių Editos Žemaitytės bei Algirdo Gavenausko skaitomoms eilėms, vicemerui teikiant padėkas organizatoriams. Su įdomumu išklausytos ir Janušo Korčako organizacijos primininkės Irinos Belienės pasakojimas apie savo gyvenimą. Moteris spėjo, jog ji turbūt vienintelė gyva žydė, išlikusi gyva po Vištyčio įvykių. Į šitą miestelį ji gyventi taip ir nebegrįžo.

Habilituotas mokslų daktaras Vilniaus pedagoginio universiteto profesorius Liudas Truska kalbėjo apie lietuvių ir žydų tautų nesantaikos galimas priežastis.

Tarsi užglostydamas gana aštrius profesoriaus žodžius savo filmą pristatė režisierius Audrius Juzėnas. Jis sakė, kad jo filmas yra labai tolerantiškas visoms pusėms. Režisierius sakė nemanąs, kad tiesioginiai kaltinimai yra pati geriausia išeitis.

Žiūrovai pamatė tris filmo dalis anglų kalba. Suprasti, apie ką kalbama, padėjo pats režisierius.



Goda PAUKŠTYTĖ

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---