|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Gyvenimo būdas
|
|
|
„Sėdime kartą namie ir galvojame, kad nebeturime draugų. Iš senųjų tik vienas likęs. Ėmėme juoktis: tai kaip bus? Bet dabar draugų gal net daugiau. Ir nė vieno geriančio. Galiu ant pirštų suskaičiuoti tuos, kuriems per vakarėlius maga koks gurkšnis alaus. Nėra net kalbos, kad važiuodamas švęsti kažkas pasiimtų alaus ar vyno, o „tūsinamės“ ne mažiau“, – pokyčiais nustojus vartoti alkoholį dalijasi vilnietis Mindaugas Vidugiris, kuris anksčiau retame draugų susibūrime nepradėdavo bent trumpos paskaitos apie gerą naminį alų.
Paskaitas jis tebeskaito , tik nebe apie putelę – organizuoja trejopus patyriminius mokymus: vaikams skirtus „Whatansu“ (nuo valandos trukmės paskaitų iki 10 dienų stovyklų), „Success Republic“ (apie įmonės kultūros ugdymą), o šeimas ir kitus žmones kiekvieną rugpjūtį kviečia į festivalį „Masters of Calm“ , kuriame galima susipažinti su įvairiomis dvasinėmis praktikomis ir sveika gyvensena.
Tokius gyvenimo posūkius atspindi ne tik atsinaujinęs draugų ratas – pasikeitė ir Mindaugo bei žmonos Jurgos tėvų požiūriai į mitybą ir alkoholį. Pokyčiai jaunam vyrui davė ir apčiuopiamos naudos: atsisakęs alkoholio ir tabako, jis paskaičiavo sutaupantis kokius 2 tūkst. eurų per metus.
„Neturėjau likti gyvas“
Sykį, pakviesta į Vidugirių įkurtuves sostinėje sugrįžus po kelerių metų Airijoje, netikėtai pakliuvau į paskaitą apie alų. Iš Biržų krašto kilęs Mindaugas su užkrečiamu užsidegimu pasakojo apie „gyvo“ naminio alaus kelią iki bokalo. Dubline jis buvo taip susidomėjęs airiško viskio kilme, kad iš gurkšnio galėdavo pasakyti pavadinimą, ir neretai mėgaudavosi, mulkindamas mažiau išmanančius barmenus. Mindaugas mėgaudavosi kiekvienu gero alaus ar viskio gurkšniu, noriai kirsdavo ir didkepsnius, ir gardžius mamos gaminamus mėsos patiekalus. Kol vieną dieną žmonai pareiškė mėsos nebevalgysiantis.
„Vieną dieną grįžo ir sako: viskas, nebevalgysiu mėsos. O kai vyras mėsos nevalgo, neturiu teisės jos laikyti namie. Taip po truputį įsibėgėjome ir supratome, kad yra, ką valgyti. Vėliau pareiškė: nevalgysiu žuvies. Na gerai, apsieisime be jos… Paskui nebeliko kiaušinių. Sykį, pamenu, leidomės į diskusiją, ar ikrus laikyti kiaušiniais. Taip iš pagarbos vyrui viskas po truputį ir pasikeitė“, – juokdamasi pasakoja Jurga.
Mindaugas gali kone konkrečią dieną nurodyti, kada viduje pasikeitė – buvo vasaris prieš penkerius metus, kai pora su pirmagimiu grįžo į Lietuvą. Sykį jis nusprendė patraukti per dantį vieną vegetarę. Bandymas atvesti šią į „doros kelią“ baigėsi tuo, kad po keturių valandų pokalbio mėsėdis rimtai susimąstė. Visiškai pakeisti požiūrį prireikė dar paros. Netrukus turėjo pasiduoti alkoholis. Prieš trejus ar ketverius metus Londone užsisakęs mėgstamo karčiojo britiško ale , vos po dviejų gurkšnių pasijuto nekaip.
Ilgiausiai atsilaikė cigaretės. Vegetaru tapęs vyras jau priklausė Sveikuolių sąjungai, net buvo jos valdybos narys, bet teberūkė. O kartą, du rytus balandžio pradžioje įlindęs į Vilnelės vandenį, trečiąjį suprato, kad ir dūmas nebevilioja.
„Užauginti 1 kg bulvių reikia 100 litrų vandens. Užauginti 1 kg jautienos – net 14 tonų… O didžioji dalis užauginamų grūdinių ir kitų kultūrų sunaudojama pašarams…“ – sveikuolių bendruomenės tinklalapyje dėsto Mindaugas . 20 tigrinių krevečių sugauti esą sunaikinama apie 40 kg žuvų, kurios maistui netinka. O parduotuvėje parduodama mėsa esanti ypač nekokybiška: „Pagalvokite, kokiomis sąlygomis auginami gyvūnai, skirti mėsai. Kiek anabolinių steroidų ir antibiotikų savyje talpina ir mums „dovanoja“ kiekvienas gyvos mėsos kilogramas!“ Pokyčiai jaunam vyrui davė ir apčiuopiamos naudos: atsisakęs alkoholio ir tabako, jis paskaičiavo sutaupantis kokius 2 tūkst. eurų per metus.
Pakeisti požiūrį į gyvenimą privertė ne vien minėta diskusija apie mitybą, bet ir kiek anksčiau Airijoje patirta avarija. „Dabar suprantu, kas atsitinka per avariją, – tau leidžia rinktis, ar nori likti šiame pasaulyje. Mirti labai lengva. Labiausiai trūksta muzikos… Sprendžiant iš to, kas tuomet nutiko, neturėjau likti gyvas. Važiavau motociklu maždaug 100 km/h greičiu. Priešais važiavęs autobusiukas staigiai stabdė, aš pakilau ir skridau su visu motociklu. Per tas akimirkas viskas susidėliojo – renkuosi gyventi ar išeiti. Viduje kažkas ragino: kabinkis, kabinkis! Prieš akis prasisuko ne ką gero nuveikiau pasaulyje, o kokių nesąmonių pridirbau. Po to susipakavome daiktus ir išvažiavome iš Airijos į Lietuvą.“ Nepaisant to, kad svečioje šalyje šeima jau buvo neblogai įsitvirtinusi, aktyviai reiškėsi Mindaugo įkurtoje Airijos lietuvių bendruomenėje.
Negali atsisakyti tik saldumynų
Pasidomėjus, kaip klostosi gyvenimas po tokių, daugelio požiūriu, radikalių pokyčių, sutuoktiniai tik gūžteli pečiais: „Tai kad gyvename kaip anksčiau, tik pasikeitė visuomenės dalis, su kuria bendraujame.“
Jie pamena prieš keletą metų supratę, kad nebeliko senųjų draugų, iki šiol bendrauja tik su vienu. Mindaugas porą metų dirbo Seime, vienos partijos frakcijos sekretoriate, bet su šia kompanija irgi nebeturįs nieko bendro. Anksčiau nebūdavo šeimos šventės, kad neskambėtų siūlymai išgerti, bet iš paskos sveikai gyventi pradėjusiai porai alkoholio atsisakė ir vieno, ir kito tėtis. „Ant vaistų“ sėdėjusiai mamai Mindaugas pasiūlė eksperimentą – ištempti mėnesį be mėsos. Baigėsi tuo, kad gardžiais mėsos patiekalais garsėjusi moteris jos visai atsisakė ir dabar turi kitiems aiškinti, kaip išgyvena, nors anksčiau pati priekaištaudavo, kad anūkai maitinami netinkamai.
Vidugiriai savo atžalas maitina tuo, ką valgo patys, taigi mėsos lėkštėse nebūna. Tai kėlė didžiausius konfliktus su tėvais ir Jurga tik po kurio laiko suprato tikrąją priežastį. Mamos anksčiau daug ir sunkiai dirbdavo, kad nupirktų kokią vištą ir išvirtų sriubos, – esą duotų mažiesiems, kas geriausia. Joms pikta, kad vaikai nesuteikia to paties ir taupo anūkų sveikatos sąskaita. Bet Jurga savo pavyzdžiu patvirtina, kad tokia baimė nepagrįsta, – mažylio besilaukiančios moters tyrimų rezultatai nerodo nieko blogo.
Klausiami, kuo maitinasi, sutuoktiniai vėl gūžčioja pečiais. „Kai žmonės ima kamatinėti tokių dalykų, sunku atsakyti. Valgome viską, išskyrus tai, kas turi akis ir širdį. Dar nevalgome kiaušinių, svogūnų ir česnakų.“ Pastarieji esantys antibiotikai ir turėtų būti vartojami kaip vaistai, o svogūnai, anot Mindaugo, yra toksiški. Nuo keptų svogūnų, pavyzdžiui, pučia pilvą. Iš grūdinių ir ankštinių kultūrų pora valgo bent 10 skirtingų rūšių, užtat pieno produktais maitinasi minimaliai.
Tik saldumynų Mindaugas niekaip negali atsisakyti. „Jie – vienintelis man likęs narkotikas. Jei ir tai atimsiu iš savęs…“ – pusiau juokais skundžiasi sveikuolis.
Nesuprantantiems, kaip įmanoma išgyventi nevalgant mėsos, jis siūlo apsilankyti skerdykloje, kur paauglystėje pats dirbo, ir pamatyti eilėje elektros šoko laukiančių gyvulių akis. Vyras citavo neseniai perskaitytą straipsnį apie skirtumus tarp medžioklės lanku ir šautuvu. Įsmigus strėlei, gyvūnas esą net nesupranta, kas jam atsitiko, užtat kūne sprogusi kulka sukelia šoką, taigi vėliau tenka valgyti baimę. „Žmogus po mėsos patiekalo sako pavalgęs. Iš tiesų jis jaučiasi tik apsunkęs. Mums nuo vaikystės diegiamas supratimas, kad sunkumas lygu sotumas“, – aiškina jis.
„Sėdime kartą namie ir galvojame, kad nebeturime draugų. Iš senųjų tik vienas likęs. Ėmėme juoktis: tai kaip bus? Bet dabar draugų gal net daugiau. Ir nė vieno geriančio. Galiu ant pirštų suskaičiuoti tuos, kuriems per vakarėlius maga koks gurkšnis alaus. Nėra net kalbos, kad važiuodamas švęsti kažkas pasiimtų alaus ar vyno, o „tūsinamės“ ne mažiau“, – pokyčiais nustojus vartoti alkoholį dalijasi vilnietis Mindaugas Vidugiris, kuris anksčiau retame draugų susibūrime nepradėdavo bent trumpos paskaitos apie gerą naminį alų. |
Paskaitas jis tebeskaito , tik nebe apie putelę – organizuoja trejopus patyriminius mokymus: vaikams skirtus „Whatansu“ (nuo valandos trukmės paskaitų iki 10 dienų stovyklų), „Success Republic“ (apie įmonės kultūros ugdymą), o šeimas ir kitus žmones kiekvieną rugpjūtį kviečia į festivalį „Masters of Calm“ , kuriame galima susipažinti su įvairiomis dvasinėmis praktikomis ir sveika gyvensena.
Tokius gyvenimo posūkius atspindi ne tik atsinaujinęs draugų ratas – pasikeitė ir Mindaugo bei žmonos Jurgos tėvų požiūriai į mitybą ir alkoholį. Pokyčiai jaunam vyrui davė ir apčiuopiamos naudos: atsisakęs alkoholio ir tabako, jis paskaičiavo sutaupantis kokius 2 tūkst. eurų per metus.
Sykį, pakviesta į Vidugirių įkurtuves sostinėje sugrįžus po kelerių metų Airijoje, netikėtai pakliuvau į paskaitą apie alų. Iš Biržų krašto kilęs Mindaugas su užkrečiamu užsidegimu pasakojo apie „gyvo“ naminio alaus kelią iki bokalo. Dubline jis buvo taip susidomėjęs airiško viskio kilme, kad iš gurkšnio galėdavo pasakyti pavadinimą, ir neretai mėgaudavosi, mulkindamas mažiau išmanančius barmenus. Mindaugas mėgaudavosi kiekvienu gero alaus ar viskio gurkšniu, noriai kirsdavo ir didkepsnius, ir gardžius mamos gaminamus mėsos patiekalus. Kol vieną dieną žmonai pareiškė mėsos nebevalgysiantis.
„Vieną dieną grįžo ir sako: viskas, nebevalgysiu mėsos. O kai vyras mėsos nevalgo, neturiu teisės jos laikyti namie. Taip po truputį įsibėgėjome ir supratome, kad yra, ką valgyti. Vėliau pareiškė: nevalgysiu žuvies. Na gerai, apsieisime be jos… Paskui nebeliko kiaušinių. Sykį, pamenu, leidomės į diskusiją, ar ikrus laikyti kiaušiniais. Taip iš pagarbos vyrui viskas po truputį ir pasikeitė“, – juokdamasi pasakoja Jurga.
Mindaugas gali kone konkrečią dieną nurodyti, kada viduje pasikeitė – buvo vasaris prieš penkerius metus, kai pora su pirmagimiu grįžo į Lietuvą. Sykį jis nusprendė patraukti per dantį vieną vegetarę. Bandymas atvesti šią į „doros kelią“ baigėsi tuo, kad po keturių valandų pokalbio mėsėdis rimtai susimąstė. Visiškai pakeisti požiūrį prireikė dar paros. Netrukus turėjo pasiduoti alkoholis. Prieš trejus ar ketverius metus Londone užsisakęs mėgstamo karčiojo britiško ale , vos po dviejų gurkšnių pasijuto nekaip.
Ilgiausiai atsilaikė cigaretės. Vegetaru tapęs vyras jau priklausė Sveikuolių sąjungai, net buvo jos valdybos narys, bet teberūkė. O kartą, du rytus balandžio pradžioje įlindęs į Vilnelės vandenį, trečiąjį suprato, kad ir dūmas nebevilioja.
„Užauginti 1 kg bulvių reikia 100 litrų vandens. Užauginti 1 kg jautienos – net 14 tonų… O didžioji dalis užauginamų grūdinių ir kitų kultūrų sunaudojama pašarams…“ – sveikuolių bendruomenės tinklalapyje dėsto Mindaugas . 20 tigrinių krevečių sugauti esą sunaikinama apie 40 kg žuvų, kurios maistui netinka. O parduotuvėje parduodama mėsa esanti ypač nekokybiška: „Pagalvokite, kokiomis sąlygomis auginami gyvūnai, skirti mėsai. Kiek anabolinių steroidų ir antibiotikų savyje talpina ir mums „dovanoja“ kiekvienas gyvos mėsos kilogramas!“
Pokyčiai jaunam vyrui davė ir apčiuopiamos naudos: atsisakęs alkoholio ir tabako, jis paskaičiavo sutaupantis kokius 2 tūkst. eurų per metus.
Pakeisti požiūrį į gyvenimą privertė ne vien minėta diskusija apie mitybą, bet ir kiek anksčiau Airijoje patirta avarija. „Dabar suprantu, kas atsitinka per avariją, – tau leidžia rinktis, ar nori likti šiame pasaulyje. Mirti labai lengva. Labiausiai trūksta muzikos… Sprendžiant iš to, kas tuomet nutiko, neturėjau likti gyvas. Važiavau motociklu maždaug 100 km/h greičiu. Priešais važiavęs autobusiukas staigiai stabdė, aš pakilau ir skridau su visu motociklu. Per tas akimirkas viskas susidėliojo – renkuosi gyventi ar išeiti. Viduje kažkas ragino: kabinkis, kabinkis! Prieš akis prasisuko ne ką gero nuveikiau pasaulyje, o kokių nesąmonių pridirbau. Po to susipakavome daiktus ir išvažiavome iš Airijos į Lietuvą.“ Nepaisant to, kad svečioje šalyje šeima jau buvo neblogai įsitvirtinusi, aktyviai reiškėsi Mindaugo įkurtoje Airijos lietuvių bendruomenėje.
Pasidomėjus, kaip klostosi gyvenimas po tokių, daugelio požiūriu, radikalių pokyčių, sutuoktiniai tik gūžteli pečiais: „Tai kad gyvename kaip anksčiau, tik pasikeitė visuomenės dalis, su kuria bendraujame.“
Jie pamena prieš keletą metų supratę, kad nebeliko senųjų draugų, iki šiol bendrauja tik su vienu. Mindaugas porą metų dirbo Seime, vienos partijos frakcijos sekretoriate, bet su šia kompanija irgi nebeturįs nieko bendro. Anksčiau nebūdavo šeimos šventės, kad neskambėtų siūlymai išgerti, bet iš paskos sveikai gyventi pradėjusiai porai alkoholio atsisakė ir vieno, ir kito tėtis. „Ant vaistų“ sėdėjusiai mamai Mindaugas pasiūlė eksperimentą – ištempti mėnesį be mėsos. Baigėsi tuo, kad gardžiais mėsos patiekalais garsėjusi moteris jos visai atsisakė ir dabar turi kitiems aiškinti, kaip išgyvena, nors anksčiau pati priekaištaudavo, kad anūkai maitinami netinkamai.
Vidugiriai savo atžalas maitina tuo, ką valgo patys, taigi mėsos lėkštėse nebūna. Tai kėlė didžiausius konfliktus su tėvais ir Jurga tik po kurio laiko suprato tikrąją priežastį. Mamos anksčiau daug ir sunkiai dirbdavo, kad nupirktų kokią vištą ir išvirtų sriubos, – esą duotų mažiesiems, kas geriausia. Joms pikta, kad vaikai nesuteikia to paties ir taupo anūkų sveikatos sąskaita. Bet Jurga savo pavyzdžiu patvirtina, kad tokia baimė nepagrįsta, – mažylio besilaukiančios moters tyrimų rezultatai nerodo nieko blogo.
Klausiami, kuo maitinasi, sutuoktiniai vėl gūžčioja pečiais. „Kai žmonės ima kamatinėti tokių dalykų, sunku atsakyti. Valgome viską, išskyrus tai, kas turi akis ir širdį. Dar nevalgome kiaušinių, svogūnų ir česnakų.“ Pastarieji esantys antibiotikai ir turėtų būti vartojami kaip vaistai, o svogūnai, anot Mindaugo, yra toksiški. Nuo keptų svogūnų, pavyzdžiui, pučia pilvą. Iš grūdinių ir ankštinių kultūrų pora valgo bent 10 skirtingų rūšių, užtat pieno produktais maitinasi minimaliai.
Tik saldumynų Mindaugas niekaip negali atsisakyti. „Jie – vienintelis man likęs narkotikas. Jei ir tai atimsiu iš savęs…“ – pusiau juokais skundžiasi sveikuolis.
Nesuprantantiems, kaip įmanoma išgyventi nevalgant mėsos, jis siūlo apsilankyti skerdykloje, kur paauglystėje pats dirbo, ir pamatyti eilėje elektros šoko laukiančių gyvulių akis. Vyras citavo neseniai perskaitytą straipsnį apie skirtumus tarp medžioklės lanku ir šautuvu. Įsmigus strėlei, gyvūnas esą net nesupranta, kas jam atsitiko, užtat kūne sprogusi kulka sukelia šoką, taigi vėliau tenka valgyti baimę. „Žmogus po mėsos patiekalo sako pavalgęs. Iš tiesų jis jaučiasi tik apsunkęs. Mums nuo vaikystės diegiamas supratimas, kad sunkumas lygu sotumas“, – aiškina jis.
Publikuota: 2015-08-06 14:47:28
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|