„Santaka“ / Ginčus dėl seniai augančių medžių gali išspręsti tik teismas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2015-08-06 08:44

Dalinkitės:  


Sodinant augalus savo teritorijoje negalima pažeisti gretimų žemės sklypų savininkų interesų.

Lijanos DULSKYTĖS nuotr.


Ginčus dėl seniai augančių medžių gali išspręsti tik teismas

Eglė MIČIULIENĖ

Kokiu atstumu savo sklype galime sodinti įvairius daugiamečius augalus, kad vėliau dėl to nekiltų problemų, konfliktų su kaimynais?



Kreipiasi ir į redakciją

Privačioje žemės valdoje augančius medžius, krūmus ir kitus želdinius, kurie teisės aktais nėra priskirti saugotiniems, sklypo savininkas turi teisę tvarkyti savo nuožiūra. Svarbiausia – nepažeisti gretimų žemės sklypų ir namų valdų savininkų, valdytojų ar naudotojų interesų.

„Santakos“ redakcija jau ne kartą sulaukė gyventojų skambučių dėl problemų, kylančių tuomet, kai gretimuose sklypuose per smarkiai išveša augmenija. Dažniausiai konfliktai įsiplieskia dėl medžių, kurių šakos svyra į kaimyninių sklypų ribas, užstoja saulę daržovėms, barsto lapus. Tuomet žmonės ima rašyti skundus seniūnijoms, aplinkosaugininkams, savivaldybėms, teritorijų planavimo ir statybos specialistams, kreipiasi į spaudą.

Praėjusioje „Santakoje“ („Nusiaurinti šaligatviai rodo atsainų požiūrį į miestą“, rugpjūčio 4 d.) spausdinome rašinį apie tai, kaip privačių savininkų gyvatvorės išsikiša už namų valdos į svetimą teritoriją ir kokios problemos dėl to kyla.

Šįkart norime priminti žmonėms, kokius atstumus reglamentuoja įstatymai.



Numatyta reglamente

Minimalūs medžių ir krūmų atstumai iki sklypo ribų yra numatyti statybos techniniame reglamente „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“.

Jame rašoma, jog nuo kaimyninių sklypų ribų ir gatvės raudonosios linijos gyvatvorės bei krūmai negali būti sodinami mažesniu kaip 1 m atstumu, žemaūgių medžių, išaugančių ne daugiau kaip iki 3 m aukščio, mažiausias privalomas atstumas – 2 m, kitų medžių – 3 m.

Formuojant gyvatvorę, jos aukštis sklypo šiaurės, šiaurės rytų ar šiaurės vakarų pusėje turi būti ne didesnis kaip 1,3 m.

Nustatyti ir leistini atstumai tarp želdinių (medžių, krūmų) ir statinių elementų statinių mechaniniam atsparumui ir pastovumui užtikrinti. Pavyzdžiui, atstumas nuo medžio kamieno iki pastato išorinės pusės turi būti ne mažesnis kaip 5 m, krūmo – 1,5 m, nuo medžių iki požeminių vandentiekio šilumos tinklų, jėgos ar elektroninių ryšių kabelių privalo būti ne mažesnis kaip 2 m.



Paskaitė ir perkėlė

Jei gyventojas mato, kad kaimynystėje želdiniai sodinami per arti tvoros, į Savivaldybę ar kitas institucijas (jeigu nepavyksta gražiuoju susitarti su kaimynais) jis turėtų kreiptis ilgai nelaukdamas – kai želdiniai dar tik sodinami ar neseniai pasodinti. Mat tuo atveju, jei augmenija želia metus laiko ir ilgiau, ginčą gali padėti išspręsti tik teismas.

– Kasmet dėl šių priežasčių sulaukiame daug skambučių. Štai pavasarį skambino moteris iš Kybartų. Į jos kaimynystę atsikraustė gyventi nauji gyventojai. Kybartietė pastebėjo, jog žmonės beveik ant pačios sklypo ribos sodinasi tujų gyvatvorę. Moteris mėgino kalbėtis apie tai su kaimynais, bet šie iš pradžių nesileido į kalbas, tad ji paskambino mums pasikonsultuoti, ar galima taip elgtis, – pasakojo Vilkaviškio aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Vitas Bakas.

Aplinkosaugininkai patvirtino, kad moteris tikrai teisi, ir paaiškino, kur tokios informacijos galima rasti.

Kybartietė, atsispausdinusi minėtus reglamentus, nunešė juos kaimynams – ir šie kitą dieną visus želdinius išrovę perkėlė toliau.



Tikėtis geranoriškumo

Vis dėlto dažniausiai, anot V. Bako, gyventojai kreipiasi dėl seniai vešančių želdinių. Mat kai žmogus pasodina mažą medelį ar krūmą, augalas iš pradžių niekam netrukdo. Kaimynai teisybės ima ieškoti tada, kai medis iškeroja, ima mesti lapus, šakas ar vaisius į jų kiemą.

Viena vilkaviškietė į aplinkosaugininkus pagalbos kreipėsi dėl šešėlyje vargstančių savo daržovių.

– Ten dvi šeimos gyveno viename name, perpus pasidalijusios 6 arų sklypą. Pas mus atėjusi moteris guodėsi, kad turi tik porą lysvių, tačiau ir jas užstoja kaimyno iš pietinės pusės užaugintos aukštos tujos. Suprantama, jų šešėlyje niekas neauga ir augti negali. Kaimynas savo želdinių niekaip nesutiko nupjauti, o moteris nenorėjo ar jau nepajėgė kreiptis į teismus. Tačiau galiausiai buvo prieita prie kompromiso ir kaimynas sutiko kelias tujas šiek tiek patrumpinti, – pasakojo V. Bakas.

Tačiau jei gretimo sklypo savininkas nepaiso pretenzijų dėl želdinių ir nesiekia susitarimo, nepatenkintam kaimynui belieka vienas kelias – kreiptis į teismą. Tik jis gali spręsti, ar seniau pasodinti želdiniai nepažeidžia kaimynų interesų.



Jei „lipa“ per tvorą

Būna ir taip, kad iškeroję medžiai ne tik šiukšlina kaimynystėje gyvenančių žmonių kiemą, bet per tvorą svarina šakas, kartais – ir su vaisiais ar uogomis.

Tokiu atveju kaimynas gali pasinaudoti Civilinio kodekso 4.42 straipsnio suteikta teise. Šiame straipsnyje rašoma, kad „žemės sklypo savininkas turi teisę nupjauti ir pasilikti sau kaimyniniame žemės sklype augančių medžių, krūmų, kitų augalų šaknis ir šakas, esančias jo žemės sklype, prieš tai įspėjęs kaimyninio žemės sklypo savininką ir nustatęs terminą jas pašalinti, bet per nustatytą terminą nesulaukęs jų pašalinimo“. Tačiau kitame punkte rašoma, jog „tokia teisė nesuteikiama žemės sklypo savininkui, jeigu kaimyniniame sklype augančių medžių, krūmų, kitų augalų šaknys ir šakos, esančios jo žemės sklype, netrukdo naudoti žemės sklypą“.

Visais atvejais žemės sklypo savininkas įgyja nuosavybės teisę į vaisius, gautus nuo kaimyniniame žemės sklype augančių medžių, krūmų šakų, esančių jo žemės sklype, ir į vaisius, gautus nuo kaimyniniame žemės sklype augančių kitų augalų stiebų, šakų ir šaknų, esančių jo žemės sklype.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas