„Santaka“ / Nuo „bomžpakio“ iki pilno grūdo / Nuomonės

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Nuomonės

Dalinkitės:  


Nuo „bomžpakio“ iki pilno grūdo

Rūta VAINIENĖ



Įsivaizduokite, kad esate nepasiturintis žmogus ir jums valstybė nori skirti paramą. Kokia forma norėtumėte ją gauti – pinigais ar kokiomis nors prekėmis, pavyzdžiui – maisto produktais?

Neabejoju, kad absoliuti dauguma jūsų atsakytų – žinoma pinigais, o už juos įsigytume prekių, kurių labiausiai reikia. Iš tikro, parama pinigais yra pati universaliausia ir neutrali. Pats žmogus, o ne valdžios institucija sprendžia, kaip gauti pinigai bus panaudoti, todėl nelieka vietos korupcijai ir tiekėjų privilegijavimui.

Lietuvoje parama taip ir skiriama – daugiausia pinigais, na, dar ir tam tikromis lengvatomis, pavyzdžiui, kompensacijomis šildymui ir karštam vandeniui. Bet skurdą mažinti yra pasišovusi ir Europos Sąjunga, kurios įsteigtas Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas skiria lėšų, kad už jas turi būtų teikiama materialinė pagalba daiktais. Tai – nepiniginė parama, kurią gauna tie Lietuvos gyventojai, kurių pajamos neviršija 153 eurų vienam šeimos nariui. ES šalys, atsižvelgdamos į savo padėtį, gali pačios nuspręsti, kokiomis prekėmis pagalbą jos teiks - maistu, kitomis prekėmis, ar ir viena, ir kita.

Lietuvoje nuspręsta, kad parama bus teikiama maistu. Ne drabužiais, ne skalbimo milteliais, o maistu. Sprendimas remti maistu, o ne kokiais nors kitais daiktais, gal ir visai neblogas – jis labiausiai atitinka pirminį žmogaus poreikį – būti sočiam. Remti maistu Lietuvoje jau įprasta – nebe pirmi metai veikia ir valdiškos programos, ir privačios iniciatyvos, tokios kaip Maisto bankas. Patirties apstu, bet imk ir nutik tu man, kad po tiek metų patirties paramos maistu krepšelis atrodo, švelniai tariant, keistai. Jame rikiuojasi įprasti – produktai: ryžių kruopos, kvietiniai miltai, trijų grūdų kruopos ir spageti makaronai. Visi kiti krepšelio „nariai“ yra 3 pakeliai greito paruošimo makaronų, tarp jaunimo „bomžpakiais“ vadinamų, 2 indeliai greito paruošimo avižų košės, nedidukas sausų pusryčių mišinys ir pilno grūdo makaronai. Sutikite, su esminiais poreikiais jie neturi nieko bendra.

Pečiais gūžčioja, galvas kraipo ir paramos dalintojai, ir gavėjai. Sako, cukrus ir aliejus vietoj „neįprastųjų“ produktų būtų kur kas naudingiau, tikslingiau. „Normalūs“ makaronai, o ne pilno grūdo ar greito paruošimo, taip pat būtų geresnė parama nepasiturintiems. Dalį viešojo pirkimo, kuriuo ir buvo nuspręsta, kad parama maistu atrodys būtent taip, buvo sustabdžiusi žemės ūkio ministrė, įtarimų sukėlė per brangūs miltai, keisti reikalavimai sausiems pusryčiams.

Nepaisant kilusio sąmyšio, parama maistu nesiliauja stebinti. Štai liepos 1 dieną Socialinės apsaugos ir darbo ministrė patvirtino aprašą, pagal kurį ir vėl bus perkami maisto produktai. Finansuojamų produktų sąraše – 16 maisto produktų grupių, kurių dauguma lyg nekelia jokių abejonių - yra ir cukrus, ir aliejus, ir konservai. Bet finansuojamų produktų sąraše lieka, pavyzdžiui, sausainiai, greito paruošimo košės, sausi pusryčiai, apie kuriuos paramos gavėjai sako – ai, neturėjo kur dėti, tai mums atidavė.

Dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, ir nieko keisto, kad atsiėmę maisto davinį gavėjai tyliai nešasi jį namo. Krebždėti čia turėtų ne jie, ne paramos gavėjai, o finansuotojai, tai yra - mokesčių mokėtojai. Nes mums yra skirtumas, ką perka valdžia, ir kur po to šie pirkiniai nukeliauja. Štai jums tikra citata: „va tuos rudus makaronus tai tikrai šunims atiduodu“. Spėju, kad būtent jie, rudieji, pilno grūdo makaronai, ir kainavo daugiausiai.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas