„Santaka“ / „Ženkite su naujovėmis, jos neišvengiamos“

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2015-07-31 15:26

Dalinkitės:  


Veiklą keičiantis bankininkas Ričardas Čėsna permainas linkęs vertinti racionaliai ir tik atmetęs pirmąsias emocijas.

Autorės nuotr.


„Ženkite su naujovėmis, jos neišvengiamos“

Renata VITKAUSKIENĖ

DNB banko Vilkaviškio skyriaus vadovui Ričardui Čėsnai vakar diena buvo išskirtinė. Finansų įstaigos vairą jis perdavė į kitas rankas, o savo darbinę veiklą ruošiasi tęsti Kaune. Artimiausi vilkaviškiečio planai su bankininkyste nėra susiję, o bankui atiduotas dešimtmetis – apvali sukaktis, tad jau yra ką apibendrinti.

– Banke nuo 2005-ųjų liepos vadovu išdirbote dešimt metų. Kaip susiklostė, kad šioje įstaigoje nebedirbsite?

– Kur esu dirbęs, niekur nedirbau tiek ilgai, kiek banke. Prieš kokius metus pradėjau intensyviau dairytis, ką kita galėčiau daryti. Lyg koks vidinis laikrodis parodo, kad norisi kažko kito. Iš esmės save galėčiau priskirti prie gamybininkų (esu baigęs Vilniaus inžinerinį statybos institutą). Didžioji dalis darbo banke – analizė, žiūrėjimas, kokia linkme reikėtų dirbti, ką keisti ir pan. Man tai nebuvo atstumiantis dalykas, nes esu linkęs į tiksliuosius mokslus, tačiau iš šitų marškinių, matyt, išaugau.

Sėkmingai perėjau atrankas į Kauno miesto savivaldybės valdomos įmonės direktoriaus postą. Šiuo metu vyksta tam tikros procedūros, vaizdžiai galėčiau pasakyti, jog dabar esu kelyje. Manau, kad artimiausiu metu susitarimas bus pasiektas.

– Kaip pats vertinate dešimties darbo metų rezultatus? Pradėdamas vadovauti finansų įstaigai tikėjotės, kad pasiseks per banką į rajoną pritraukti investicijų.

– Per šitą laiką keitėsi klientų aptarnavimo politika pereinant prie elektroninio atsiskaitymo būdų: mokėjimo kortelių, internetinės bankininkystės. Aptarnavimo salėje žmonių sumažėjo, tačiau apskritai banko klientų skaičius tikrai smarkiai išaugo.

Į žemės ūkio sektoriuje dirbančių rajono gyventojų ūkius per banką atėjo milžiniškos investicijos. Per investicinius projektus ūkininkai pirkosi technikos, įrenginių. Buvo investicinių projektų nekilnojamojo turto vystymui.

O statyti gamyklas ar panaši veikla nėra banko skyriaus vadovo kompetencija, tai turėtų būti susieta su rajono valdžios sprendimais.

– Už kokias savybes Jūs, kaip vadovas, labiausiai vertinote darbuotoją?

– Labiausiai vertinau žodžio laikymąsi, kai žmogus davė pažadą ir jį ištesėjo. Dėl šitos darbuotojo savybės santykis su klientu visada bus geras. Negalima žadėti to, ko neištesėsi. Prie pažado laikymosi šliejasi punktualumas, atsakomybės jausmas.

– Kokios darbuotojų skatinimo priemonės Jums atrodo efektyviausios?

– Kiekvieną rytą aptardavome rezultatus, dalydavomės patirtimi – ir gera, ir bloga. Už gerą rezultatą žmogų stengdavausi pagirti. Darbuotojams matomoje vietoje rašėme pasiekimus. Dėl to atsiranda motyvacija būti geresniam už kolegą.

Aišku, pagal banko politiką už tam tikrus rezultatus darbuotojai skatinami finansiškai. Tačiau pats manau ir tai yra įrodyta, kad pinigai nėra efektyviausia motyvavimo priemonė, pagal daromą poveikį jie užima tikrai ne pirmąsias vietas. Mano supratimas yra toks: už gerą darbą žmogus gauna atlyginimą, už blogą darbą jis turi būti atleistas. Apie premiją galima galvoti tada, kai pasiekiama išskirtinių rezultatų.

– Vadovaudamas banko skyriui, iš labai arti ir ilgai stebėjote istorinį įvykį – lito, nacionalinės valiutos, keitimą į eurą. Kokie ryškiausi įspūdžiai liko?

– Pasitvirtino mūsų lietuviškas charakteris – tiesiog šįkart tai buvo susiję su lito keitimu į eurą. Nors buvo duotas pakankamai ilgas valiutų keitimo terminas, tačiau pinigus gyventojai norėjo išsikeisti čia ir dabar. Dėl to bereikalingai vargo klientai, didžiulį krūvį turėjo darbuotojai. Žmonės buvo linkę labiau tikėti gandais apie neva pasibaigsiančius eurus, o ne specialistų teikiama informacija. Nepraėjus nė mėnesiui banko salė pasidarė pustuštė.

Baigiantis pusmečio terminui žmonės prisiminė, kad dar turi litų. Paskutinėmis dienomis banke vėl buvo klientų bumas, tiesa, gerokai mažesnis nei metų pradžioje. Galbūt įtakos tam turėjo dar ir sezonų kaita. Pusiau juokais, pusiau rimtai galėčiau sakyti, jog žmonės persirengė vasaros sezono rūbais ir kišenėse, vasarinėse rankinėse ne vienas rado litų.

– Dar iki Jums užveriant skyriaus vadovo kabineto duris banke buvo priimti sprendimai, kad nuo šiandien debetines korteles turintys banko klientai už pinigų gryninimą bankomatuose turės mokėti, be to, bus taikomas mažesnis gryninamos sumos limitas – 500 eurų. Kodėl priimti tokie sprendimai?

– Turime galvoti apie neišvengiamai artėjantį perėjimą prie elektroninės bankininkystės, prie mokėjimo kortelių. Ne tik banko, bet ir Vyriausybės noras – kad visos operacijos vyktų ne grynaisiais pinigais, o kontroliuojamoje erdvėje, tai yra per bankų sąskaitas. Juk visiems žinoma, jog vykdoma įvairių veiklų, iš kurių biudžetas negauna mokesčių. Kita vertus, minėtas apmokestinimas tiesiogiai nėra susijęs su pinigų „išvedimu“ iš šešėlio, tačiau tos operacijos, kurios vyksta banke, kainuoja. Visame versle nemokamų dalykų tikrai nėra.

Atmetus pirmąją emociją reikėtų pažiūrėti, kas yra ta suma – 500 eurų. Kiek per mėnesį reikia išsigryninti pinigų žmogui, kuris gali atsiskaityti mokėjimo kortele, o mokėdamas mokesčius naudojasi elektronine bankininkyste? Be to, yra alternatyvų išsigryninti pinigų už šitą paslaugą mokant minimaliai arba visai nemokant.

– Šiemet rinkimuose kandidatavote į Savivaldybės tarybą, buvote pasiryžęs imtis rajono reikalų. Ar tai nepasikeitė, kai profesinę veiklą planuojate tęsti kitame mieste?

– Ėjimas į savivaldos rinkimus nebuvo kaip vienkartinis loterijos bilietas. Tai yra subrandintas sprendimas, aš nieko neatsisakau. Nors nesu rajono Taryboje, toliau bendrauju su politikais, man svarbūs miesto ir rajono reikalai. Apie juos išsakau savo nuomonę skirtingais aspektais, nes turiu žinių žemėtvarkos, statybų, nekilnojamojo turto, finansų valdymo srityse. Visada esu atviras dalytis patirtimi ir rasčiau tam laiko. Juk pageidautina, kad spręstinus klausimus aptarinėtų kiek įmanoma įvairesni žmonės, tada tikrai neliktų nuošalyje nepaliestų sferų. Jei manęs kažkam reikės, aš pasiryžęs padėti, išsakydamas savo poziciją, galbūt kažką rekomenduodamas.

– Ko palinkėtumėte, ką patartumėte banko skyriaus klientams?

– Pirmiausia norėčiau visiems nuoširdžiai padėkoti. Tokių klientų, kokius turi DNB bankas, nelabai kuris rajonas ir beturi. Vilkaviškio skyrius visuomet buvo tarp lyderių, vienais metais esame buvę geriausi. Ir tikrai ne dėl kažkokio mūsų išradingumo, o tik dėl klientų – dėl jų darbštumo ir taupumo, bet jokiu būdu ne šykštumo.

Ženkite sykiu su naujovėmis, kuo mažiau joms priešinkitės. Emocijos tokiais atvejais dažniausiai kainuoja pačiam klientui, o permainos yra neišvengiamos. Atmetę pirmąją emociją būtinai studijuokite visus pasiūlymus ir galutinai nuspręskite tik racionaliai viską įvertinę.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Į griovius slydo mokinius vežiojantys autobusai
* Žemės ūkio konsultavimo tarnyba: klientų vis daugėja
* Kuriu verslą: kokią įmonės juridinę formą pasirinkti?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas