„Santaka“ / Kodėl skęstančių laivų gelbėjimas tapo geležinkeliečių reikalu? / Nuomonės

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį (be dokumentų), melžimo aikštelę (2 vietų), rusišką ritininį presą PRP-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-05-23 09:34:14

Reikalingas žmogus, turintis žoliapjovę, sezono metu pjauti žolę sklype aplink namą Pilviškių miestelyje. Tel. 8 682 20 404.
Galioja iki: 2019-05-23 10:45:52

Parduoda plastikinį 1 t talpos konteinerį (metaliniame rėme su prailgintu išleidimo čiaupu) vandeniui, kurui, skystoms trąšoms ir pan. Yra galimybė atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2019-05-26 09:34:13



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Nuomonės

Dalinkitės:  



Kodėl skęstančių laivų gelbėjimas tapo geležinkeliečių reikalu?

Dar viena neatsakingai ir nemokšiškai (labai tikiuosi, kad ne piktybiškai) valdoma valstybinė įmonė atsidūrė ant prarajos. O kartu su ja – mūsų laivynas su niekuo dėtais, užsienio uostuose įkalintais jūreiviais.

Privatus bankas, skolinęs įmonei ir prisiėmęs visas skolintojui tenkančias rizikas, staiga suvokia, kad jam tai nepatinka. Vyriausybė greit „suveikia“ 3 milijonus eurų įmonei išgelbėti ir mūsų jūreiviams pargabenti. Bet juk visi suprantame, kad ši finansinė injekcija nustekentos įmonės, kuri, beje, turi visą potencialą būti sėkminga, neišgelbės. Ir kaip bebūtų gaila, neišvengiamas „Lietuvos jūrų laivininkystės“ bankrotas nėra pats liūdniausias faktas šioje istorijoje.



Vyriausybė geba tik reaguoti



Daug liūdniau nuteikia mintis, kad mūsų Vyriausybė eilinį kartą parodė, kad nesugeba būti pro aktyvi, nesugeba imtis iniciatyvos laiku, neturi idėjų ir tik reaguoja į kritines situacijas. „Lietuvos jūrų laivininkystės“ atveju nesugebėta užbėgti įvykiams už akių ir nesuvaldyta bręstanti krizė. Sunku pasakyti, ar tai abejingumas ar tiesiog nekompetencija.

Prezidentė pastarosiomis dienomis užsiminė, jog dėl „Lietuvos jūrų laivininkystės“ problemų į Vyriausybę kreipėsi dar 2013 m. Neįtikėtina, tačiau nuo to laiko padėtis ėjo vis blogyn. Šį kartą Vyriausybė nesugebėjo nieko imtis, net reaguodami į akivaizdžias problemas. Nusiritom iki situacijos, kada Europos Sąjungos narės valstybinės įmonės turtas kartu su žmonėmis (!!!) areštuojamas, kaip kokios „bananų respublikos“. Gėda.

Man, kaip iš verslo atėjusiam žmogui, kyla daug klausimų. Kodėl Vyriausybė nesiėmė įmonės atskyrimo nuo Susisiekimo ministerijos? Kodėl skola negalėjo būti restruktūrizuota, o įmonės akcijos perduotos bankui? Kodėl net biržoje kotiruota įmonė nebuvo atiduota privatizacijai? Kodėl banko prisiimtos rizikos, su Vyriausybės palaiminimu, permetamos ant mokesčių mokėtojų pečių? Pripažinkime, kad įmonė iš esmės jau bankrutavusi. Perduokime ją bankui ir tegul ten garbūs finansininkai sprendžia vystyti ją, parduoti, ar skelbti bankrotą.



Gelbėjimo ratas

Konkurencijos tarybos ekspertai garsiai ir aiškiai pasakė, kad tokie Vyriausybės viražai, finansuojant vieną valstybinę įmonę kitos sąskaita, prieštarauja Europos Sąjungos teisei. Dėl valdančiųjų nekompetencijos valstybei gresia dar ir milijoninė bauda.


Praėjusią savaitę pagaliau praregėta. Bankrotui pasmerktą „Lietuvos jūrų laivininkystę“ didžiai finansų analitikų nuostabai buvo nuspręsta gelbėti. Tereikėjo neformalaus SEB banko ir Vyriausybės atstovų pasitarimo, kuris staiga pavirto oficialiu. Įmonę gelbės tas pats bankas, dėl įsiskolinimų kuriam ši įmonė ir bankrutuoja.

Įdomu ir tai, jog sutartą 3 milijonų eurų paskolą laiduoti sutiko kita valstybinė įmonė. Tai reiškia, kad „Lietuvos jūrų laivininkystei“, nepajėgiant grąžinti bankui naujai paskolintos sumos, ją iš savo uždirbto pelno ir valstybei skirtų dividendų padengs „Lietuvos geležinkeliai“. Ko tik nepadarysi dėl mylimos socialdemokratų Vyriausybės, o jei dar pats premjeras paprašo. Na, kaip nepagelbėsi geriems bičiuliams...

Nelabai kas ir tiki, kad skolą gali padengti tikrasis skolininkas. „Lietuvos geležinkeliai“ jau net suformavo visos laiduojamos sumos dydžio mokėjimo į Valstybės biudžetą atidėjimą. Štai taip per vieną dieną premjeras pratęsė bankrutuojančios įmonės agoniją ir „pravalgė“ 3 milijonus eurų, kurie jau praktiškai buvo nugulę valstybės biudžete. Reaktyvūs ir nekompetentingi Vyriausybės sprendimai mums kainavo milijonus. Tokį žingsnį vertinu vienareikšmiškai – tai valstybės lėšų švaistymas ir siaurų interesų grupių protegavimas.



Kiek dar kainuos nemokšiškumas?



Ir ši istorija čia dar toli gražu nesibaigia. Išgirdę apie tokį „reikaliukų sutvarkymo“ metodą, Konkurencijos tarybos ekspertai garsiai ir aiškiai pasakė, kad tokie Vyriausybės viražai, finansuojant vieną valstybinę įmonę kitos sąskaita, prieštarauja Europos Sąjungos teisei. Dėl valdančiųjų nekompetencijos valstybei gresia dar ir milijoninė bauda.

Šioje situacijoje, manau, ne man vienam norisi pasiteirauti premjero, Susisiekimo ministro, pagaliau „Lietuvos jūrų laivininkystės“ vadovų – kas toliau? Valstybinė įmonė bankrutuoja. Žmonės įkalinti neaišku kokiuose pasaulio galuose. Bent ko vertas turas – išparduotas. Problema vilkinta jau kelis metus...

Vėl visu gražumu iškyla atsakomybės klausimas. Ir dar padorumo.



Antanas Guoga




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Mūsų balsai ir premija – „Purpurinio vakaro“ autorei
* Dovanotomis gėlėmis pasipuošė ne tik Vilkaviškis
* Dėl šalnų prognozuojamos aukštesnės vaisių ir uogų kainos
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar esate gavę europinės paramos lėšų?
Gavau paramą verslui, ūkiui.
Paramos lėšomis atsinaujinau būstą.
Prašiau, bet man jų neskyrė.
Europinių pinigų nesu prašęs.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „daleisti“?
Ne, nes jis sudarytas su svetimu priešdėliu da-. Vietoj daleisti teikiami šie veiksmažodžiai: 1. leisti atsirasti, pa(si)daryti, pvz.: Negalime daleisti pažeidimų (= leisti atsirasti pažeidimams ); 2. sakyti, tarti, manyti, pvz.: Daleiskim (= Sakykim; Tarkim ), tu teisus.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas