„Santaka“ / „Meseršmitas“ nutūpė Sausininkuose

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2015-07-29 15:32

Dalinkitės:  


Sausininkų kaimo lankose nusileidusiu lėktuvu domėjosi ir kariškiai, ir vietiniai žmonės.

„Meseršmitas“ nutūpė Sausininkuose

1939 m. rugsėjo 2 d. vakare Lietuvos karo aviacijos štabui iš Vyriausiojo kariuomenės štabo pranešė, kad Bartninkų valsčiaus Sausininkų kaime nusileido vokiečių lėktuvas. Lakūnas internuotas, o lėktuvą turi pasiimti ir parsigabenti Lietuvos karo aviacija.

Pargabenti lėktuvą Karo aviacijos viršininkas įsakė 1-osios eskadrilės karo lakūnui viršilai Aleksui Vachauzui. Šis, pasitelkęs fotografą, kelis mechanikus bei kareivius, paėmė sunkvežimį su priekaba-platforma ir išvyko į įvykio vietą.

Atvykęs į Sausininkų kaimą viršila A. Vachauzas atpažino, kad lėktuvas – jau spėjęs pagarsėti „Messerschmitt Me-109“ naikintuvas, kuris nutūpė „ant pilvo“ (neišleidęs važiuoklės ratų) ir yra smarkiai aplaužytas.

Apklausinėjęs liudininkus, A. Vachauzas tyrimo komisijai kaip objektyviausią perdavė Sausininkų kaimo gyventojo Vytauto Purvio pasakojimą.

„Rugsėjo 2 d., 18 val. 10 min., per Sausininkų kaimo apylinkes 200 m aukštyje skrido 4 lėktuvai; vienas iš jų ėmė atsilikti ir, darydamas posūkį, leidosi, variklis poškėjo. Lėktuvas tūpė neišleidęs ratų ir, pašliaužęs 50 žingsnių, sustojo“, – liudijo V. Purvis.

O štai ką papasakojo Antanas Sigitas Žvirblis, gimęs ir augęs Sausininkų kaime: „Tai buvo pačią pirmąją vokiečių su lenkais karo dieną. Man buvo 12 metų. Giniau karves iš lankų. Lankos – tai Sausininkų kaimo ganyklos, buvusios apie 2–3 km į rytus–šiaurės rytus nuo pačių Sausininkų. Jau buvo pavakarys, karves jau buvau atginęs apie 1,5 km link namų, galėjo būti apie 6 valanda, kai pasirodė 4 lėktuvai. Vienas iš tų lėktuvų nutūpė į tas lankas. Kiti trys dar apsuko aplink keletą ratų, o po to nuskrido į Vokietiją, t. y. į vakarus. Iš Bartininkų atvyko policijos viršaitis ir jis lakūną nusivežė į Bartininkus.

Vėliau, po kokios savaitės, atvažiavo platforma, kokios kaime niekad nebuvome matę. Ant jos pakrovė lėktuvą ir išsivežė į Vokietiją.“

Pašonėje vyko karas, todėl vietiniai šauliai jau buvo ginkluoti. Jie pirmieji atbėgo prie lėktuvo.

Išlipęs lakūnas – tai buvo grandinis Verneris Ahrendtas (Gefr. Werner Ahrendt) – ir pamatęs ginkluotus žmones, išsitraukė pistoletą ir pakėlęs jį aukštyn, tarsi būtų pasiruošęs nusišauti, klausė, kokia čia šalis. Sužinojęs, kad Lietuva, nudžiugo ir paslėpė ginklą. Šauliai iš jo pistoletą tuoj pat atėmė. Po to lakūnas įjungė radijo siųstuvą lėktuve, tačiau šauliai neleido jam perduoti jokio pranešimo.

Parašiutą (jo netrukus pasigedo A. Vachauzas), pasak vietinių gyventojų, nusinešęs vokiečių lakūnas, kai jį išsivežė policija.

Iš šio pranešimo neaišku, ar tie likusieji trys lėktuvai buvo „Me-109“ kovos draugai, ar jį pašovę lenkų naikintuvai. Taip pat nėra aiški nutūpimo priežastis. Lėktuvo apžiūros akte minima, kad lėktuvo liemens užpakalinėje dalyje ir kairiajame sparne yra kulkų žymės, tačiau galimos ir kitos lėktuvo nusileidimo priežastys. Jefreitorius V. Ahrendtas, grįžęs iš internavimo, teigė, jog paklydo, todėl galimas variantas, kad jam baigėsi degalai.

Rašytojas Algirdas Gustaitis savo atsiminimuose „Karas braukia kruviną ašarą“ rašė, kaip sužinojęs apie nukritusį vokiečių lėktuvą jo apžiūrėti važiavo iš Kumečių dvaro Alvito valsčiuje: „Lėktuvas man patiko: naujas, blizgantis, atsiduodantis alyva ir benzinu. Nudažytas pilkšvomis, melsvomis dryžiuotėmis, iš tolo atrodo debesų ir dangaus spalvos. Sparnuose – angelės kulkosvaidžių šaudymams, propelerio viduje didesnė angelė, turbūt patrankėlei... Lėktuvą saugojo, į jį įlipti neleido, rodos, pora šaulių.“

Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad išlikusiose lėktuvo fotografijose matyti, jog ant lėktuvo nėra jokių pilkšvų, melsvų dryžiuočių. Galbūt prisiminimų autoriui matyti vaizdai susipynė su vėlesniu metu matytais „meseršmitais“, o praėjus keliasdešimt metų ir rašant prisiminimus nesunku suklysti...

Kitą dieną vokiečių naikintuvas buvo atvežtas į Kauno aerodromą ir karo aviacijos lakūnų bei dirbtuvių specialistų smulkmeniškai apžiūrėtas. Vėliau komisija pripažino, kad iš viso lėktuvo gali būti tinkami naudoti tik prietaisai, kulkosvaidžiai, radijo siųstuvas ir imtuvas.

Vokiečių naikintuvas kartu su kitais internuotais lėktuvais taip ir liko gulėti aviacijos dirbtuvėse iki SSRS užgrobiant Lietuvą. Jų iš viso buvo keturi: Kaune – vokiečių artimosios žvalgybos „Hs-126“, lenkų lengvasis bombonešis PZL-46 „Sum“, mūsų pasakojime minėtas „Me-109“, o Šiauliuose – mokomasis treniruočių FW 44 „Stieglitz“.

Mūsų karininkai neužfiksavo „Me-109“ modifikacijos, tik nurodė, kad lėktuvas pagamintas 1937 m. Bavarijos lėktuvų įmonėje, jo gamyklinis Nr. 2436. Praėjus daugeliui metų pagal surinktą informaciją Valstybiniame archyve bei charakteringus atskirų modifikacijų požymius Lietuvos aviacijos muziejaus specialistai nustatė lėktuvo modifikaciją. Tai buvo „Me-109 D-1“.



Arvydas ŽARDINSKAS



Parengta pagal Gyčio Ramoškos straipsnį žurnale „Plieno sparnai“ (Nr. 5, 1998 m.) ir „Plieno sparnų“ svetainės medžiagą.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas