„Santaka“ / Vienišo sunkiai judančio vyro rūpestis – kaip pasiekti medikus

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2015-07-29 15:24

Dalinkitės:  


Baimė, kad praras regėjimą, Stanislovą Sluckį paskatino šauktis pagalbos.

Autorės nuotr.


Vienišo sunkiai judančio vyro rūpestis – kaip pasiekti medikus

Renata VITKAUSKIENĖ

Rimtų ligų nuo seno prispaustas garbaus amžiaus vyriškis dabar jau kuris laikas nerimsta dėl silpstančio regėjimo. Kelionė pas medikus sunkiai vaikštančiam žmogui yra sudėtingas žygis. Prašydamas paieškoti, kas jį nuvežtų pas gydytojus, negalių kamuojamas vyras kreipėsi į žurnalistus.



Poliklinikos pats nepasiekia

„Kairė akis jau beveik nerodo, ja tik miglą matau, dešine dar šiek tiek įžiūriu. Gal padėsite pasiekti akių gydytoją?..“ – šiuo metu labiausiai kamuojantį rūpestį telefonu išdėstė Lankeliškių kaimo gyventojas Stanislovas Sluckis.

Gydytoja, pas kurią vyriškį, judantį tik su ramentais, prieš kurį laiką buvo nuvežę vietiniai ūkininkai, silpstančiu regėjimu pasiskundusiam ligoniui esą patarusi vykti į Kauną. „Kaip nueiti ir kur nueiti? Nežinau, ką daryti, – kalbėjo vyras. – O kas nuveš? Juk visi turi savo darbų, tiems ūkininkams reikia savo gyvenimus gyventi, o ne mane, svetimą žmogų, vežioti.“

S. Sluckis sakė iš kaimo žmonių sulaukiantis talkos, kai reikia žiemai paruošti kuro. Kad jis aplinkinių nėra užmirštas, tarsi parodė ant spintelės gulintis Klampučių kaimo bendruomenės leidinukas.

Silpstantis regėjimas didelį rūpestį keltų bet kam, o S. Sluckiui prarasta akių šviesa atimtų dar ir menkutę galimybę judėti. Dėl senos traumos vyrui yra pakeistas dešinio kelio sąnarys, tačiau koją vis tiek skauda. Kairiąja jis sako irgi sunkiai priminantis, tad, kol akys dar kiek mato, pasiramsčiuodamas šiaip taip pereina iš vieno kambarėlio į kitą. „Kai neprimatai, tai skaudamomis kojomis su lazdomis klibikščiuoti sudėtinga“, – sakė Stanislovas.

Vyro butas – antrame keturbučio namo aukšte, į kiemą vedančių laiptų pakopos jam – sudėtinga kliūtis. „Gyvenu čia kaip koks Karlsonas“, – karčiai juokavo antrojo aukšto gyventojas. Darbingame amžiuje iškentęs traumą, paskui onkologinę žarnyno, po ilgesnio laiko – kelio sąnario keitimo operacijas, o pernai – insultą, vyras sakė, kad jau seniai jam neatlikti jokie tyrimai, nes neturi kaip pasiekti gydytojų.



Maudėsi prieš metus

Paklaustas apie kasdienę buitį, S. Sluckis nesiskundė, tik prasitarė, kad jau kone metai nėra maudęsis vonioje ar duše, nes namuose tokios galimybės neturi, vandenį į butą ir iš jo tenka nešioti kibirais. Paskutinį sykį komfortiškos maudynės buvusios praeitą rugpjūtį, kai gulėjo ligoninėje. Vyras apsiprausia tik dubenyje, bet gerai išsimaudyti normaliomis sąlygomis nors kartą ar du per mėnesį labai norėtų.

Produktų nuperka ir valgio pagamina, butą prižiūri ligoniu besirūpinanti garbaus amžiaus moteriškė, kurią pokaryje priglaudė Stanislovo mama. Šiandien ši moteris yra bene vienintelis S. Sluckiui artimas žmogus, tarytum sesuo. Ligotam vienišam vyriškiui, kuris dienas leidžia besiklausydamas televizoriaus, moteris paskaito spaudos.

Panašu, kad laikraštis lankeliškiečiui yra tarytum paprasčiausiai pasiekiamos durys, į kurias belsdamas jis tikisi prisišaukti pagalbos. Tiesa, susisiekti telefonu prastai matantis vyras sakė dabar galintis tik tada, kai numerį surenka kitas žmogus. Trauma, patirta daugiau nei prieš tris dešimtmečius, Stanislovo ligos ir fizinės kančios, laukiant nemokamo kelių sąnarių endoprotezo, „Santakoje“ buvo aprašytos dar 2006 m. Jau tada vyriškis kambariuose antrajame keturbučio namo aukšte jautėsi kaip įkalintas, mat be kitų žmonių pagalbos savo kiemo, o juolab gydymo įstaigos sakėsi negalintis pasiekti.

Pagalbos dėl šitos problemos S. Sluckis anksčiau yra ieškojęs ir per respublikinį laikraštį. Lankeliškietis pasakojo, kad po to straipsnio pas jį buvo atvykęs vienas iš dabartinės rajono valdžios vyrų ir atvežė pinigų.



Transportą rado

„Šeimenos seniūnijoje dirbu ketveri ar penkeri metai, bet apie S. Sluckį nebuvau girdėjusi, per šitą laiką į mus jis nesikreipė“, – išgirdusi apie pagalbos ieškantį Lankeliškių kaimo gyventoją sakė Šeimenos seniūnijos socialinio darbo organizatorė Eglita Šukienė. Pasak jos, dokumentai rodo, kad paskutinį sykį į seniūniją vyriškis kreipėsi 2009-aisiais, kai prieš operaciją prašė vienkartinės pašalpos. Tiesa, ne visoms įstaigos darbuotojoms žinia apie Lankeliškių kaime gyvenantį neįgalų žmogų nuskambėjo kaip naujiena. Seniūnijoje buvo nusistebėta, kaip čia dabar jau kuris laikas „apsiraminęs“ vyras vėl pradėjo ieškoti pagalbos.

Išgirdę apie gyventojo bėdas Šeimenos seniūnas Gintas Bakūnas ir E. Šukienė nuvyko pas S. Sluckį į Lankeliškius. „Nuvešime į Vilkaviškį, o jei reikės – tai ir į Kauną. Bus ir kas palydi, jeigu Stanislovui to reikės“, – aplankiusi neįgalų seniūnijos gyventoją tvirtino E. Šukienė. Vyriškiui patarta pirmiausia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Šiandien iš pat ryto S. Sluckis jau turėjo galimybę pasiekti medikę, kuri buvo paskyrusi jam vizito laiką. Vyrą nuvežti į polikliniką apsiėmė Neįgaliųjų draugija, turinti žmonėms su negalia vežioti pritaikytą mikroautobusą.



Išnaudotos ne visos galimybės

Seniūnijos darbuotojos svarstė, kad pasiekęs šeimos gydytoją Stanislovas galbūt galėtų išsirūpinti ir slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją.

S. Sluckiu besirūpinanti moteris sakė girdėjusi, jog miestuose esama vietų, kur gali išsimaudyti žmonės, namuose neturintys tam sąlygų. Vilkaviškio socialinės pagalbos centro direktorė Rita Mickuvienė informavo, kad antrąjį šių metų pusmetį neįgaliems arba socialinės rizikos šeimose gyvenantiems asmenims centre yra sudarytos galimybės nemokamai išsimaudyti vonioje. Kaip iš anksto sutartu laiku atvykti į Socialinės pagalbos centrą, turi pasirūpinti pats klientas.

Kad žmogus su negalia sąlygas išsimaudyti turėtų savo namuose, pirmiausia jam reikėtų kreiptis į Savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos priežiūros skyrių, kur renkami rajono gyventojų prašymai dėl būsto pritaikymo neįgaliesiems. Iki dabar S. Sluckio prašymo dėl šitos įstatymu numatytos pagalbos minėtas Savivaldybės administracijos skyrius nėra gavęs.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas