Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-06-28 17:12

---

„Atsimenu, pradėjau savo daugiadienio gėrimo maratoną, kai žydėjo obelys, išsiblaiviau – žmonės kasė bulves...“ – taip atvirame anoniminių alkoholikų susirinkime pasakojo vienas draugijos narių.

Nepabijoję viešumos, žmonių pasmerkimo ar pajuokos tądien buvę girtuokliai pasakojo savo gyvenimo istorijas susirinkusiesiems, kad padėtų suprasti, jog alkoholizmas yra liga, kurią gydyti reikia visą likusį gyvenimą. Į anoniminių alkoholikų susirinkimus ateina bendraminčiai, pasakojamos gyvenimo istorijos, ir gėdytis dėl savo silpnavališkumo netenka nė vienam.

Anoniminiai alkoholikai – bendrija, suburianti tiek vyrus, tiek moteris, kuriuos vienija bendras tikslas – padėti sau ir kitiems sveikti nuo alkoholizmo. Čia jie dalijasi savo patyrimu, stiprybe ir viltimi, kad išspręstų bendrą problemą. Vienintelė sąlyga būti jos nariu – tai noras nustoti gerti.

Anoniminių alkoholikų draugija Vilkaviškyje gyvuoja jau per dešimtmetį. Pasakojama, kad iš pradžių ją įkūręs žmogus gautose patalpose, buvusiame konservų fabrike, pusę metų sėdėjo vienas. Tik vėliau duris nedrąsiai pradėjo varstyti likimo draugai, panorę blaivaus gyvenimo visavertiškumą pajusti iš naujo.

Nemažai čia užėjusių vėl išklydo iš kelio, kiti nepanoro lankytis. Daugeliui sunku buvo suprasti, kaip iš linksmo gyvenimo būdo mėgėjo, besiglėbesčiuojančio su sutiktais draugeliais, staiga virsti blaiviai mąstančiu, negeriančiu... alkoholiku. Mat tik išsiblaivęs sužinai, kad juo būsi visą gyvenimą.

Pasak dabartinių anoniminių alkoholikų draugijos narių, daugelis mano, kad jie – tarsi kokia sekta, mat kalbasi su dievais, medituoja. Alkoholikai sako, kad jie nėra susiję su jokia religija, politine partija, organizacija ar institucija. Nėra čia ir nario mokesčių – bendrija išsilaiko iš savanoriškų įnašų. Tikėjimas suteikia tvirtumo, nes po kažkiek laiko gyvenant be stiklelio vien bendravimo su likimo draugais nepakanka. Reikia kažko, į ką gali tikėti ir kuo gali pasikliauti.

Tokios bendrijos veikia visame pasaulyje. Tad problema nepririša prie vienos vietos. Pajutus poreikį bendrauti, galima užsukti į bet kurią iš jų. Tai – oficialios įregistruotos organizacijos, bet jos nariai lieka anonimiški.

Anoniminių alkoholikų draugija įkurta Amerikoje 1935 metais. Mūsų šalyje atsibusta tik po gero penkiasdešimtmečio. Lietuvoje bendrija veikia nuo 1988 metų. Atsikratyti įpročio kilnoti stiklelį bandoma pagal dvylikos žingsnių ir dvylikos tradicijų programą.

Lietuviškosios grupės įkūrėjas viename žurnale perskaitė žinutę apie draugijos veiklą Amerikoje ir nutarė parašyti jiems laišką, mat turėjo tą pačią problemą. Nemokėdamas anglų kalbos jis nutarė kreiptis į nepažįstamą mokytoją pensininkę. Moteris pasakė, kad prieš kelerius metus vieno kunigo prašoma ji išvertė į lietuvių kalbą Amerikoje parašytą ir išleistą knygą „Anoniminiai alkoholikai“.

Pradėjęs skaityti žmogus nustebo sužinojęs, kad tai – nepagydoma liga. Sužinojo jis ir tai, kad ją galima sustabdyti. Prisipažinti, kad jis esąs alkoholikas padėjo aprašytos istorijos. Lietuvis tuose pasakojimuose tarsi atpažino save. Pradėjęs susirašinėti laiškais, vis studijuodamas knygą jis išbuvo negėręs apie pusę metų.

Po ilgos pertraukos į kavinę su draugais papietauti nuėjęs vyriškis paragavo vieną stiklelį, antrą... Taip prasidėjo eilinės „daugiadienės“. Tris paras žmogus klaidžiojo po miestą, gėrė, ieškojo panašių į save ir vėl gėrė...

Atsipeikėjo išsigandęs, palūžęs ir suprato – vienas šios problemos neįveiks. Tuo metu į Lietuvą atvyko anoniminių alkoholikų grupė iš Amerikos. Tris jos narius vyriškis pasikvietė pas save, atėjo ir pora draugų. Taip šeši vyriškiai besikalbėdami prasėdėjo iki paryčių. Tai ir buvo pirmasis anoniminių alkoholikų susirinkimas Lietuvoje. 1988 metais Vilniuje susikūrusi grupė buvo pavadinta „Aušra“.

Po trejų metų tokia grupė atsirado ir Kaune. Prieš penkiolika metų išleistas pirmasis knygos „Anoniminiai alkoholikai“ lietuviškasis leidimas, vėliau – ir knyga „Dvylika žingsnių ir dvylika tradicijų“.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 115 anoniminių alkoholikų grupių bei dvi lietuviškos bendrijos Airijoje ir Anglijoje. Per savaitę šalyje įvyksta 600 susirinkimų.

Pats svarbiausias žingsnis, kaip sako daugiau nei dešimtmetį negėręs grupės narys – negerti pirmos taurelės ir negalvoti, kiek laiko išbūsi blaivus. Reikia gyventi šiandien, negerti dabar ir nepastebėsi, kai už nugaros liks ne vieneri blaivaus ir kokybiško gyvenimo metai...



Goda PAUKŠTYTĖ

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---