„Santaka“ / Lietuvos krepšinio žvaigždės šaknys – Vilkaviškyje

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2015-07-27 16:20

Dalinkitės:  


Legendinis 1936 m. olimpinis čempionas Pranas Lubinas po pergalingų rungtynių su Latvija Kauno sporto halėje (1939 m.).

Lietuvos krepšinio žvaigždės šaknys – Vilkaviškyje

Lietuvos krepšinio istorija susijusi su lakūnu Steponu Dariumi, kuris šį žaidimą atvežė ir jį išpopuliarino. Tačiau pasaulinę šlovę lietuviai krepšininkai pelnė 1937 m. ir 1939 m., tapę Europos čempionais. Į pergales juos vedė legendinis lietuvis, atvykęs iš JAV, komandos kapitonas Pranas Lubinas.

Neseniai prezidentūroje buvo pristatytas Lietuvos krepšinio istoriko Skirmanto Leono Karalevičiaus leidinys „Krepšinio pilnaties sapnas“, atskleidžiantis mūsų krepšinio istoriją nuo legendinio Prano Lubino iki Arvydo Sabonio. Dalyvaudamas leidinio pristatyme gavau autoriaus sutikimą skolintis kai kurias ištraukas iš leidinio bei istorines fotografijas. Ir viskas – dėl paprastos priežasties: Lietuvos krepšinio istorija neatsiejama nuo... Vilkaviškio.

„Pranas Lubinas neabejotinai buvo ryškiausia ir įspūdingiausia tarpukario Lietuvos krepšinio figūra. Po pergalės 1936 m. Berlyno olimpiadoje, dr. Algirdo Vokietaičio pakviestas, tų pačių metų rugpjūčio 22 d. jis su žmona, tėvu ir kitais artimaisiais atvyko į Lietuvą ir planavo čia pasisvečiuoti bent keletą savaičių. Pirmiausia jis apsilankė tėvo gimtinėje Vilkaviškio apylinkėse ir ten viešėjo porą savaičių“, – rašoma leidinyje.

Pasak Lietuvos sporto muziejaus direktoriaus P. Majausko, tiksli P. Lubino tėvų gimtinė gali būti kažkur Pilviškių apylinkėse. Kai 1989 m. sportininkas vėl apsilankė Lietuvoje, jį Kauno oro uoste pasitiko gausus giminaičių būrys.

S. L. Karalevičius teigia, kad P. Lubino tėvonija yra Lukšiuose, netoli Zyplių dvaro. Krepšinio istoriko įsitikinimu, carinės Rusijos laikais ši teritorija įėjo į Vilkaviškio apskrities ribas. Gal todėl ir būsimasis daktaras J. Basanavičius čia baigė pradžios mokslus.

P. Lubino tėvas Konstantinas į JAV išvyko 1908 m. Ten 1910 m. gimė Pranas.

P. Lubino vardą šiandien garsina puikūs vaikų krepšinio turnyrai Lukšiuose, Birštone, Palemone, dalyvaujant A. Sabonio mokyklos komandoms.

Tikiu, kad ateityje jaunieji Vilkaviškio krepšininkai su pasididžiavimu sakys: „Kaunas Lietuvai davė A. Sabonį, o Vilkaviškio kraštas – mūsų krepšinio pradininką P. Lubiną.“



Antanas ŽILINSKAS

Istorikas






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Į griovius slydo mokinius vežiojantys autobusai
* Žemės ūkio konsultavimo tarnyba: klientų vis daugėja
* Kuriu verslą: kokią įmonės juridinę formą pasirinkti?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas