„Santaka“ / Oninės Alvito krašte – apsipylusios kvapniomis rožėmis

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2015-07-24 15:24

Dalinkitės:  


Bronius Košuba džiaugiasi ne pirmi metai paties puoselėjamais augalais.

Autorės nuotr.


Oninės Alvito krašte – apsipylusios kvapniomis rožėmis

Renata VITKAUSKIENĖ

Šitomis dienomis į Alvito krašto sodybas kryps daugybės svečių akys, mat šiandien ir rytoj Alvite, pasak kaimo senbuvių, – šventa Ona. Oninių laikas – pats žydėjimas maldėniškio Broniaus Košubos puoselėjamame rožyne. Nuo praeivių akių jį slepia gyvatvorė, tačiau šeimininkas svetingai atveria vartus.



Skaičiuoja dešimtimis

Maldėnų kaimo gyventojo B. Košubos sodyboje karaliauja rožės. Jauniausias rožynėlis – kieme, kitas, didysis, „kopia“ į šeimininko supiltą kalniuką priešais namą, vijoklinė rožė remiasi į verandą, dar kitos suradusios savo vietą pievelėje ar prie tvoros.

„Per visus langus matau rožes! Jas mėgstu be saiko. Rožė man – pati gražiausia gėlė! Labiausiai vertinu tas rožes, kurios žydi iki užšąlant. Ta, kuri greitai nužydi, nepalieka atsiminimo, – vis stabtelėdamas prie žiedais apsipylusių krūmų kalbėjo B. Košuba. – Pažiūrėkite, pilnas „puodukas“ žiedlapių! O visų gražiausiai pražysta ‘Gloria Dei‘! Apie kvapą tai ką jau ir kalbėti – kitaip kam aš tas prancūziškas rožes dabar būčiau pirkęs! Jos senoviškos, išvestos 1854, 1860 metais.“

Tai sakydamas sodybos šeimininkas parodė rožyno „naujakurių“ jau laukiančias iš anksto paruoštas duobes. Į jas pasodinęs gėles savo sodyboje B. Košuba turės jau kone 70 krūmų rožių.

„Mažiau valgau ir perku rožes!“ – apie aistrą nepigioms gėlėms juokdamasis kalbėjo vyriškis. Vien pernai iš Kauno rajono sakė parsivežęs apie 30 krūmelių rožių. Rūpindamasis rožynais jis jaučia gaunantis tam tikros grąžos. „Prie rožių baisybė darbo! Bet kai dirbi, tai viską užmiršti. Viską! Čia yra trečia mano sukurta sodyba. Ir sodus pasodinau, ir šulinį ne vieną iškasiau, gyvenime jau atlikau, ką privalėjau, tad dabar gyvenu šituo savo pomėgiu“, – kalbėjo į devintąją dešimtį jau senokai įkopęs vyras.



Perversmas ūkyje

Pirmąją rožę Bronius prisimena pasodinęs netrukus po to, kai sykiu su žmona 1980-aisiais pasistatė dabartinius namus Maldėnuose.

„Paskui gėlininkystėje buvo didelis tarpas, nes augo keturi vaikai, tad labai intensyviai dirbome, – prisiminė B. Košuba. – Prie gėlių vėl priėjau prieš dvylika metų, kai tapau našliu. Po žmonos mirties mečiau visą gyvulių ūkį. Čia, kur augo bulvės, sodai, dabar viskas iškasta. Žmonos Gražinėlės atminimui palikau viename kampe augti jos sėtas rūtas, piliarožę, šilokus, dar kelias gėles. Ne visos jos man gražios, bet laikau. Man tik rožės ir tulpės gražu.“

Prieš penkerius metus, kai B. Košubos sodyboje buvo „tulpių periodas“, vietos bendruomenėje vyro užmojis puoselėti grožį netgi pelnė nominaciją „Vyriškos rankos, mylinčios gėles“.

Dabar jau gal kokie šešeri metai didžiajam rožynui, o mažąjį sodybos šeimininkas pasodino šiemet.



Šaknys, duobė ir žemė

B. Košuba mielai dalijasi per kelerius metus sukauptomis žiniomis apie rožes bei sava patirtimi.

„Rožės labai mėgsta priemolį. Žemėje, į kurią sodinsite rožę, molio turi būti maždaug trečia dalis. Dar reikia perpuvusio mėšlo, komposto. Vietą rožei geriausia pradėti ruošti prieš pusmetį ar net prieš metus iki sodinimo, – mokė B. Košuba, rodydamas didžiajame rožyne naujiems sodinukams jau paruoštas vietas. – Iš kitur atnešta tai vietai svetima žemė, kurios net ir kvapas iš pradžių būna kitoks, duobėje turi susigulėti, „pritapti“, kad nebūtų kaip koks svetimkūnis.“

Pasak gėlininko, duobę reikia iškasti didelę – po 60 cm į ilgį, plotį ir gylį, mat rožė šaknis ne paviršiumi leidžia, o gilyn. „Kol šito nebuvau perskaitęs, mano rožės skursdavo, pumpurus sukraudavo, bet išskleisti jų nepajėgdavo. Gali tręšti, kiek nori, – nepadės. Nesuprasdavau, ko joms trūksta“, – apie išmoktas rožininkystės pamokas pasakojo vyras. Prieš sodinant rožę jis patarė atidžiai apžiūrėti sodinuką. „Jeigu nusipirkai gėlę, o šaknys visai menkutės, tik koks striukis užsirietęs, tai geriausia sodinuką išsyk išmesti. Pasodinta tokia rožė vargsta, apie ją tupinėji, tupinėji, bet ji visą laiką būna nei šiokia, nei tokia.“

Vertingą rožę, o tokia, B. Košubos nuomone, yra graži ir kvepianti gėlė, reikia saugoti nuo lietaus, kad neprilytų į žiedą. Vyriškis įsitikino, jog nuo lietaus pertekliaus rožės apserga: lapus išmuša dėmės ir jie nukrenta. „Kiek darbo, kol jas atgaivini! Rožė – kaip žmogus: ji ir serga, ir miršta“, – kalbėjo maldėniškis.

Kaip ir dauguma grožio kūrėjų, kartais vyras nusprendžia kai kuriuos savo augalus perkelti į kitą vietą. Tai darydamas jis pasiženklina, kuri krūmo pusė buvo į saulę, ir naujoje vietoje stengiasi lygiai taip pat pasodinti.



Renka riešutų ir uogų derlių

B. Košubos išpuoselėti rožynai sodyboje turi rimtą konkurentę – lauko gėlių pievą. „Čia yra bandymas. Pasėjau ją užpernai. Atėję visi į pievą spokso, į mano rožes nežiūri! – pasakojo šeimininkas. – Dar metus laikysiu, nes man įdomu, kas toliau su ja bus.“

Vyras papasakojo ir apie kitą eksperimentą, beje, jau pasiteisinusį. Medinėse dėžutėse, kibiruose auginamų remontantinių braškių pirmąsias uogas jis skynė gegužės viduryje. „Kai rudenį išraunu pomidorus, braškes sunešu į šiltnamį, uždengiu lapais, tai pavasarinis derlius būna labai anksti“, – mobiliojo braškyno privalumus vardijo B. Košuba. Čia pat šeimininkas pasiūlo rinktis baltųjų žemuogių, o jeigu šios pasirodys per rūgščios – paskanauti jo paties rankomis karamelizuotų graikinių riešutų.

Ketvirtas dešimtmetis du didžiuliai riešutmedžiai auga kieme, teikia pavėsį, o savo skleidžiamu specifiniu kvapu gina sodybą nuo uodų ir musių. „Per sausrą, kad vaisiai nenukristų, vakarais laisčiau riešutus, vandenį purkšdamas ant lapų. Medžiai taip staigiai viską sugėrė!“ – riešutmedžio pavėsyje pasakojo sodybos šeimininkas. Riešutų derlius ir šiemet bus neprastas, mat anuomet sodindamas šiuos augalus jis įsiklausė į patarimą kasti tokio gylio duobę, kad jokiu būdu neužlenktų ar nepažeistų, o juolab nenukirstų pagrindinės šaknies, kurią būtina itin saugoti. Duobę reikia kasti tokio gylio, kad šaknis statmenai nusileistų žemyn. Be to, į patį dugną reikia primesti akmenų, plytgalių. Padarius kitaip, medis augs, bet riešutų derliaus nebus.

B. Košubos kieme bei šiltnamyje veši dar ir vynuogės. Vyrui smagu jas sodinti, gražu žiūrėti, kaip vynuogienojai auga, kaip sunokusias uogas „nulesa“ anūkai bei proanūkis.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas