|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2015-07-20 16:21
|
|
|
Knygos autorė Bronė Vyšniauskienė pristatymo svečius stebino ne tik pasakojimais apie knygos kūrimą, bet ir savo kūrybos dainomis bei eilėraščiais.
Autorės nuotr.
Kybartietė, poros poezijos
rinkinių autorė Bronė Rudzevičiūtė-Vyšniauskienė pristatė prozos knygą „Žydrųjų tolių vaikai“. Renginys, kurį vedė Salomėja Mikelaitienė, vyko menų centre „Gyvybės jėga“ tarp autorės paveikslų ir kitų darbų.
Su Brone VYŠNIAUSKIENE kalbėjomės apie kūrybinį procesą ir fantastikos žanro knygos gimimą.
– Kokioje aplinkoje labiausiai mėgstate rašyti?
– Rytais prabundu kupina įdomių minčių, tačiau labai mėgstu rašyti ir naktimis. Jeigu nori rašyti, svarbiausia yra ne kūrybinė erdvė, o pats atsidavimas rašymui. Labai svarbu nekreipti dėmesio į pašalinius dalykus, nesusikurti papildomų rūpesčių.
– Iš kur atsirado mintys apie gyvybę kitose planetose?
– Kiekvienas žmogus gimdamas atsineša savo kraitį. Aš gimiau su lakia vaizduote. Man nuo vaikystės viskas buvo įdomu, mėgau ir tebemėgstu stebėti žvaigždes. Mokykloje buvo labai juokinga klausytis Č. Darvino teorijos aiškinimų ir kildavo klausimų, kodėl dabar niekas neišlavina beždžionių, kodėl jos nevirsta žmonėmis... Mūsų pasaulyje tokia tautų įvairovė, visi tokie skirtingi, tad kaip paprasta beždžionė galėjo taip išsivystyti?
Mėgau skaityti, ypač apie kosmosą. Vieni rašo meilės istorijas, kiti detektyvus, o man mieliausia yra fantastika.
– Jūsų kūrinyje įsimyli dviejų skirtingų planetų gyventojai...
– Norėjau tuo parodyti, jog aplink mus yra daugybė planetų ir kažkur tikrai gali gyventi žmonės, panašūs į mus, o gal kitokie. Literatūroje ir filmuose dažniau vaizduojami žmonių ir ateivių konfliktai, pabrėžiami jų skirtumai, vyksta kova dėl išlikimo, o aš norėjau parodyti žmogaus gerumą ir meilę ne tik savo Žemei, bet ir tam, kas yra už jos ribų. Norėjau parodyti, kad gerumas ir meilė visur nugali.
– Kokiai auditorijai skiriate savo kūrybą?
– Kol kas daugiau rašau suaugusiesiems, tačiau artimiausiu metu planuoju rašyti vaikams. Pati turiu nemažą pulkelį anūkų ir net proanūkių, todėl vieną knygą būtinai išleisiu ir jiems. Planų dar labai daug, tikiuosi viską suspėti padaryti.
– Ar kurį nors knygos „Žydrųjų tolių vaikai“ veikėją galite tapatinti su pačia savimi?
– Visą gyvenimą stengiuosi kovoti už gėrį, už grožį, už tiesą. Todėl galiu pavadinti save geru žmogumi arba veikėju, kovojančiu už gėrį. 25-erius metus praleidau neįgalių žmonių reabilitaciniame menų centre „Gyvybės jėga“, kurdama gerovę ne sau, bet gėrį ir grožį kitiems. Visus šiuos metus dirbau galvodama ne apie save, o apie kitus.
Ilgą laiką apie knygų leidybą net nemąsčiau. „Žydrųjų tolių vaikai“ buvo parašyta maždaug prieš aštuonerius metus. Visą tą laiką rankraštis gulėjo stalčiuje.
– Kodėl knygos pristatymui pasirinkote centrą „Gyvybės jėga“?
– Nors esu išleidusi ir poezijos knygų, tai yra pirmasis mano knygos pristatymas. Esu įkūrusi šį centrą ir man tai – jauki erdvė. Čia yra vykę daugybė pristatymų, koncertų ir čia aš jaučiuosi kaip namuose.
– Iš kur semiatės idėjų rašymui?
– Iš linksmų ir liūdnų įvykių gyvenime. Kadangi čia dirbu su neįgaliais žmonėmis ir pati turiu problemų su sveikata, suprantu ne tik savą, bet ir svetimą skausmą. Galiu rašyti ne tik apie linksmus, bet ir apie liūdnus įvykius, nelaimingus atsitikimus.
– Kokių dar pomėgių, be rašymo, turite?
– Negaliu suprasti žmonių, kurie sako, jog nieko nesugeba ir neturi pomėgiams laiko. Nesuprantu ir tokių dalykų, kaip sėdėjimas prie televizoriaus ar kompiuterio ekrano. Kai bandžiau suskaičiuoti visus savo pomėgius, radau jų apie dvidešimt: mezgimas, nėrimas, siuvinėjimas, keramika, tapyba, dekupažas... Pomėgių vis daugėja, nes greitai susidomiu kažkuo nauju, ką pamatau. Ir nereikia man jokių mokytojų, labiausiai mėgstu išmokti ką nors daryti pati.
Pati sumąsčiau, jog piešimą galima sujungti su dekupažu. „Gyvybės jėgos“ centre kabo mano tapyti paveikslai, o vieną iš jų prieš porą dienų sukūriau iš dėvėtų drabužių parduotuvėje rastos suknelės ir paveiksle panaudojau iš jos iškirptas gėles.
– Kam šiuo metu skiriate daugiausiai laiko?
– Šiuo metu labiausiai mėgstu būti lauke. Patinka tvarkyti aplinką – tiek, kiek leidžia sveikata. Man žemė labai kvepia, todėl savaitgaliais smagu joje pasikapstyti, apsitvarkyti.
Brigita RAGICKAITĖ
Kybartietė, poros poezijos rinkinių autorė Bronė Rudzevičiūtė-Vyšniauskienė pristatė prozos knygą „Žydrųjų tolių vaikai“. Renginys, kurį vedė Salomėja Mikelaitienė, vyko menų centre „Gyvybės jėga“ tarp autorės paveikslų ir kitų darbų. |
Su Brone VYŠNIAUSKIENE kalbėjomės apie kūrybinį procesą ir fantastikos žanro knygos gimimą.
– Kokioje aplinkoje labiausiai mėgstate rašyti?
– Rytais prabundu kupina įdomių minčių, tačiau labai mėgstu rašyti ir naktimis. Jeigu nori rašyti, svarbiausia yra ne kūrybinė erdvė, o pats atsidavimas rašymui. Labai svarbu nekreipti dėmesio į pašalinius dalykus, nesusikurti papildomų rūpesčių.
– Iš kur atsirado mintys apie gyvybę kitose planetose?
– Kiekvienas žmogus gimdamas atsineša savo kraitį. Aš gimiau su lakia vaizduote. Man nuo vaikystės viskas buvo įdomu, mėgau ir tebemėgstu stebėti žvaigždes. Mokykloje buvo labai juokinga klausytis Č. Darvino teorijos aiškinimų ir kildavo klausimų, kodėl dabar niekas neišlavina beždžionių, kodėl jos nevirsta žmonėmis... Mūsų pasaulyje tokia tautų įvairovė, visi tokie skirtingi, tad kaip paprasta beždžionė galėjo taip išsivystyti?
Mėgau skaityti, ypač apie kosmosą. Vieni rašo meilės istorijas, kiti detektyvus, o man mieliausia yra fantastika.
– Jūsų kūrinyje įsimyli dviejų skirtingų planetų gyventojai...
– Norėjau tuo parodyti, jog aplink mus yra daugybė planetų ir kažkur tikrai gali gyventi žmonės, panašūs į mus, o gal kitokie. Literatūroje ir filmuose dažniau vaizduojami žmonių ir ateivių konfliktai, pabrėžiami jų skirtumai, vyksta kova dėl išlikimo, o aš norėjau parodyti žmogaus gerumą ir meilę ne tik savo Žemei, bet ir tam, kas yra už jos ribų. Norėjau parodyti, kad gerumas ir meilė visur nugali.
– Kokiai auditorijai skiriate savo kūrybą?
– Kol kas daugiau rašau suaugusiesiems, tačiau artimiausiu metu planuoju rašyti vaikams. Pati turiu nemažą pulkelį anūkų ir net proanūkių, todėl vieną knygą būtinai išleisiu ir jiems. Planų dar labai daug, tikiuosi viską suspėti padaryti.
– Ar kurį nors knygos „Žydrųjų tolių vaikai“ veikėją galite tapatinti su pačia savimi?
– Visą gyvenimą stengiuosi kovoti už gėrį, už grožį, už tiesą. Todėl galiu pavadinti save geru žmogumi arba veikėju, kovojančiu už gėrį. 25-erius metus praleidau neįgalių žmonių reabilitaciniame menų centre „Gyvybės jėga“, kurdama gerovę ne sau, bet gėrį ir grožį kitiems. Visus šiuos metus dirbau galvodama ne apie save, o apie kitus.
Ilgą laiką apie knygų leidybą net nemąsčiau. „Žydrųjų tolių vaikai“ buvo parašyta maždaug prieš aštuonerius metus. Visą tą laiką rankraštis gulėjo stalčiuje.
– Kodėl knygos pristatymui pasirinkote centrą „Gyvybės jėga“?
– Nors esu išleidusi ir poezijos knygų, tai yra pirmasis mano knygos pristatymas. Esu įkūrusi šį centrą ir man tai – jauki erdvė. Čia yra vykę daugybė pristatymų, koncertų ir čia aš jaučiuosi kaip namuose.
– Iš kur semiatės idėjų rašymui?
– Iš linksmų ir liūdnų įvykių gyvenime. Kadangi čia dirbu su neįgaliais žmonėmis ir pati turiu problemų su sveikata, suprantu ne tik savą, bet ir svetimą skausmą. Galiu rašyti ne tik apie linksmus, bet ir apie liūdnus įvykius, nelaimingus atsitikimus.
– Kokių dar pomėgių, be rašymo, turite?
– Negaliu suprasti žmonių, kurie sako, jog nieko nesugeba ir neturi pomėgiams laiko. Nesuprantu ir tokių dalykų, kaip sėdėjimas prie televizoriaus ar kompiuterio ekrano. Kai bandžiau suskaičiuoti visus savo pomėgius, radau jų apie dvidešimt: mezgimas, nėrimas, siuvinėjimas, keramika, tapyba, dekupažas... Pomėgių vis daugėja, nes greitai susidomiu kažkuo nauju, ką pamatau. Ir nereikia man jokių mokytojų, labiausiai mėgstu išmokti ką nors daryti pati.
Pati sumąsčiau, jog piešimą galima sujungti su dekupažu. „Gyvybės jėgos“ centre kabo mano tapyti paveikslai, o vieną iš jų prieš porą dienų sukūriau iš dėvėtų drabužių parduotuvėje rastos suknelės ir paveiksle panaudojau iš jos iškirptas gėles.
– Kam šiuo metu skiriate daugiausiai laiko?
– Šiuo metu labiausiai mėgstu būti lauke. Patinka tvarkyti aplinką – tiek, kiek leidžia sveikata. Man žemė labai kvepia, todėl savaitgaliais smagu joje pasikapstyti, apsitvarkyti.
Brigita RAGICKAITĖ
Publikuota: 2015-07-20 16:21:11
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|