|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Lietuvoje
|
|
|
Pirkimo išsimokėtinai tendencijos rodo, kad Lietuvos gyventojai nori geriau gyventi jau šiandien ir randa būdų, kaip tai padaryti.
„Šiandien įmonėje buvo sudaryta dumilijoninė sutartis. Mūsų patirtis rodo, kad vidutinio Lietuvos gyventojo lizingu įsigyjamų pirkinių krepšelyje dabar dažnai galima rasti daiktų, kurie 1999-aisiais – mūsų pirmaisiais veiklos metais – buvo laikomi geresnės gyvenimo kokybės prekėmis. Tokių lizingo sutarčių šiuo metu sudarome daugiau nei perkant televizorius, šaldytuvus, skalbimo mašinas ar kitokią įprastą buitinę techniką", – sakė bendrovės „Mokilizingas" Pardavimo skyriaus vadovas Saulius Kuliešius.
1999 metais, kai bendrovė pradėjo veiklą, perkamiausių lizingu įsigyjamų prekių krepšelyje dažniausiai buvo televizorius (18, 1 proc. sutarčių), mobilusis telefonas (11, 4 proc. sutarčių), buitinės technikos prekės (4, 2 proc. sutarčių). Kitos prekės sudarė tik nedidelę dalį (4, 7 proc. sutarčių). Be to, ir pastarosios dažniausiai buvo susiję su taupymo tikslais bei būtiniausiais žmonių poreikiais. Tai – dujų įranga automobiliams arba šildymo sistemos namams, langai, baldai, padangos ar šarvuotos durys.
Pastaraisiais metais Lietuvos gyventojai lizingu perka ne pirmojo būtinumo, o su patogesniu gyvenimu siejamas prekes. Dažniausiai pernai ir šiemet išsimokėtinai buvo perkamos žoliapjovės, batutai, treniruokliai, dviračiai, sūpynės, televizijos antenos, kompiuterinių žaidimų konsolės, akumuliatoriai, atostogų kelionės, medicinos ir grožio paslaugos, čiužiniai, užklotai, žvejybos reikmenys, papuošalai ir kitokie ne pirmo būtinumo daiktai.
„Prieš penkiolika metų lizingas Lietuvoje žengė pirmuosius žingsnius, todėl pirkėjų buvo vertinamas atsargiai. 1999–2000 metais nemažai šalies gyventojų tokią paslaugą rinkdavosi tik įsigydami didesnius ir būtinus, praktiškus pirkinius. Pavyzdžiui, šildymo katilo ar plastikinių langų jiems reikėjo, kad šiltai ir taupiai gyventų, dujinė automobilinė įranga jiems reiškė galimybę sutaupyti, perkant pigesnius degalus. Dabar žmonės noriai šią paslaugą renkasi pirkdami kuo įvairiausias prekes. Įprastas būtiniausias prekes keičia su patogesniu gyvenimu siejami pirkiniai. Prie tokių prekių priskiriami treniruokliai, žoliapjovės, kavos aparatai, papuošalai ir juvelyriniai dirbiniai, atostogų kelionės, plastinės chirurgijos operacijos, batutai ir panašios prekės.
Viena pirmųjų bendrovės klienčių, 1999 metų rugpjūčio mėnesį kompiuterį lizingu pirkusi vilnietė Antonina Smirnova, sakė jau spėjusi užmiršti šį pirkinį, nes per 15 metų ne kartą norimus daiktus buvo įsigijusi išsimokėtinai. Vėliau ji naudojosi lizingo paslaugomis pirkdama naujesnį kompiuterį ir automobilį. „Norėdama nusipirkti automobilį, sutaupyčiau jam tikriausiai tik pakeliui į kapines. Tai viena iš priežasčių, kodėl renkuosi lizingą", – juokavo pirmoji „Mokilizingo" klientė A. Smirnova.
Ne pirmą kartą lizingo paslaugomis naudojasi ir vilnietė Daiva Veličkaitė, pasirašiusi dumilijoninę „Mokilizingo" sutartį. „Man daug paprasčiau pasinaudoti lizingu ir paskui mokėti nustatytas įmokas, nei kaupti pinigus iš anksto ir tik paskui įsigyti norimą daiktą", – pasakojo D. Veličkaitė.
Pasak S. Kuliešiaus, daugelio lietuvių įpročiai artėja prie vakarietiškų standartų, kai renkamasi galimybė taupyti pirkiniui kartu su lizingo bendrove, o daiktu naudojamasi iš karto. Tai lizingo paslaugas teikiančias bendroves skatina ieškoti vis patogesnių, paprastesnių sprendimų.
Eglė Lapytė, UAB „Mokilizingas“ Rinkodaros skyriaus projektų vadovė
Pirkimo išsimokėtinai tendencijos rodo, kad Lietuvos gyventojai nori geriau gyventi jau šiandien ir randa būdų, kaip tai padaryti. |
„Šiandien įmonėje buvo sudaryta dumilijoninė sutartis. Mūsų patirtis rodo, kad vidutinio Lietuvos gyventojo lizingu įsigyjamų pirkinių krepšelyje dabar dažnai galima rasti daiktų, kurie 1999-aisiais – mūsų pirmaisiais veiklos metais – buvo laikomi geresnės gyvenimo kokybės prekėmis. Tokių lizingo sutarčių šiuo metu sudarome daugiau nei perkant televizorius, šaldytuvus, skalbimo mašinas ar kitokią įprastą buitinę techniką", – sakė bendrovės „Mokilizingas" Pardavimo skyriaus vadovas Saulius Kuliešius.
1999 metais, kai bendrovė pradėjo veiklą, perkamiausių lizingu įsigyjamų prekių krepšelyje dažniausiai buvo televizorius (18, 1 proc. sutarčių), mobilusis telefonas (11, 4 proc. sutarčių), buitinės technikos prekės (4, 2 proc. sutarčių). Kitos prekės sudarė tik nedidelę dalį (4, 7 proc. sutarčių). Be to, ir pastarosios dažniausiai buvo susiję su taupymo tikslais bei būtiniausiais žmonių poreikiais. Tai – dujų įranga automobiliams arba šildymo sistemos namams, langai, baldai, padangos ar šarvuotos durys.
Pastaraisiais metais Lietuvos gyventojai lizingu perka ne pirmojo būtinumo, o su patogesniu gyvenimu siejamas prekes. Dažniausiai pernai ir šiemet išsimokėtinai buvo perkamos žoliapjovės, batutai, treniruokliai, dviračiai, sūpynės, televizijos antenos, kompiuterinių žaidimų konsolės, akumuliatoriai, atostogų kelionės, medicinos ir grožio paslaugos, čiužiniai, užklotai, žvejybos reikmenys, papuošalai ir kitokie ne pirmo būtinumo daiktai.
„Prieš penkiolika metų lizingas Lietuvoje žengė pirmuosius žingsnius, todėl pirkėjų buvo vertinamas atsargiai. 1999–2000 metais nemažai šalies gyventojų tokią paslaugą rinkdavosi tik įsigydami didesnius ir būtinus, praktiškus pirkinius. Pavyzdžiui, šildymo katilo ar plastikinių langų jiems reikėjo, kad šiltai ir taupiai gyventų, dujinė automobilinė įranga jiems reiškė galimybę sutaupyti, perkant pigesnius degalus. Dabar žmonės noriai šią paslaugą renkasi pirkdami kuo įvairiausias prekes.
Įprastas būtiniausias prekes keičia su patogesniu gyvenimu siejami pirkiniai. Prie tokių prekių priskiriami treniruokliai, žoliapjovės, kavos aparatai, papuošalai ir juvelyriniai dirbiniai, atostogų kelionės, plastinės chirurgijos operacijos, batutai ir panašios prekės.
Viena pirmųjų bendrovės klienčių, 1999 metų rugpjūčio mėnesį kompiuterį lizingu pirkusi vilnietė Antonina Smirnova, sakė jau spėjusi užmiršti šį pirkinį, nes per 15 metų ne kartą norimus daiktus buvo įsigijusi išsimokėtinai. Vėliau ji naudojosi lizingo paslaugomis pirkdama naujesnį kompiuterį ir automobilį. „Norėdama nusipirkti automobilį, sutaupyčiau jam tikriausiai tik pakeliui į kapines. Tai viena iš priežasčių, kodėl renkuosi lizingą", – juokavo pirmoji „Mokilizingo" klientė A. Smirnova.
Ne pirmą kartą lizingo paslaugomis naudojasi ir vilnietė Daiva Veličkaitė, pasirašiusi dumilijoninę „Mokilizingo" sutartį. „Man daug paprasčiau pasinaudoti lizingu ir paskui mokėti nustatytas įmokas, nei kaupti pinigus iš anksto ir tik paskui įsigyti norimą daiktą", – pasakojo D. Veličkaitė.
Pasak S. Kuliešiaus, daugelio lietuvių įpročiai artėja prie vakarietiškų standartų, kai renkamasi galimybė taupyti pirkiniui kartu su lizingo bendrove, o daiktu naudojamasi iš karto. Tai lizingo paslaugas teikiančias bendroves skatina ieškoti vis patogesnių, paprastesnių sprendimų.
Eglė Lapytė, UAB „Mokilizingas“ Rinkodaros skyriaus projektų vadovė
Publikuota: 2015-07-17 10:14:44
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|