|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2006-06-24 12:17
Kiekviena apgalvota smulkmena prieš Eucharistinį kongresą liudijo, jog šventė ruošiama su meile žmonėms. Ir po kongreso J.Basanavičiaus aikštėje paliktas miesto žemėlapis svečiams padeda rasti kelią.Autorės nuotr. Birutė NENĖNIENĖ
Kažin ar ne todėl, kad neišmokstame paties gyvenimo branginti kaip vientisos šventės? Keleto žmonių paklausėme, kada jie pajunta šventę. – Žmonės, atėję į šventę mato tik rezultatą ir jį įvairiai vertina. Man didžiausias sunkumas – kol viską suderinu, surandu „juodadarbių“ pagalbininkų, rėmėjų. Rengiant didesnę šventę visada reikia iš anksto išsiaiškinti, ar mūsų prekybininkai turės vienodų vaisvandenių ir saldumynų visiems vaikams, ar gausiu reikalingų suvenyrų. Kiek kartų buvau atsakinga už švenčių rengimą, tiek kartų galiu pasakyti, jog tikro šventės vaizdo nemačiau, nes galva pastoviai užimta rūpesčiu, kad viskas eitų sklandžiai. Nemaloniai nuteikia tokie atvejai, kai mamos ateina pasižiūrėti ne visos programos, o tik į koncertuojančius savo vaikus. Po jų pasirodymo polietileno krepšeliuose šnarindamos daiktus išbilda iš salės arba paberia priekaištų. Tačiau džiaugiuosi tuo, kad su mokytojomis iš anksto planuojame, aptariame būsimas šventes. Pavyzdžiui, jau žinome, kada ir kas bus kitais metais. Kaip sako kaimo mokyklų mokytojos, jų vaikai labai laukia švenčių, konkursų, nes nori pasirodyti. Kai šitai žinau, nepaisant nesklandumų, ir man dėl to smagu. – Iki suorganizuoju šventę jaučiu jaudulį, įsipareigojimą, atsakomybę. Tai išsunkia daug jėgų. O šventės metu aštriai rėžia net ir menkiausia neigiama smulkmena. Šventės grožį pajuntu tik kitą dieną, jei ji praeina be problemų. Žinau, kad kaimo žmonės nori švenčių, tačiau mažai kas linkęs prisidėti prie jų organizavimo, nors kritikos pareikšti ar apkalbėti nevengia. Jaunimas dažniausiai ateina norėdamas išlieti emocijas, tuo sugadina nuotaiką organizatoriams ir žiūrovams. Šiemet tik viena seniūnijos kaimo bendruomenė ryžosi organizuoti Joninių šventę. Ankstesniais metais visą širdį į šios šventės rengimą įdėję bendruomenių aktyvistai nenorėjo būti dėl smulkmenų įžeidinėjami, susilaukti priekaištų. Apmaudžiausia, kad vertinant kitų darbą žmonėms pritrūksta taktiškumo, tolerancijos. Dalyvaudama kitų organizuotose šventėse būtinai ką nors pozityvaus nusižiūriu mūsų būsimiems renginiams, pasvarstau, kaip aš būčiau dariusi. Iš pastarojo meto rajono renginių man gražiausias ir prasmingiausias buvo Eucharistinis kongresas. Tai – tikra sielos atgaiva. – Būna, jog šventėse dalyvaudamas kaip rajono valdžios atstovas ne tik atlieku pareigą, bet ir išgyvenu šventės nuotaiką. Gera atmosfera priklauso nuo daugelio dalykų. Labai jaučiasi, kiek širdies įdėjo organizatoriai. Bendra nuotaika priklauso ir nuo dalyvių nusiteikimo. Visada gera tose šventėse, kuriose tvyro nuoširdus džiaugsmas ir natūralus linksmumas, nekurstomas alkoholio. Publikuota: 2006-06-24 12:17:47 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas * NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo * Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|