„Santaka“ / Nelegalios medžiagos renovacijai kursto laužą / Lietuvoje

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Lietuvoje

Dalinkitės:  


Nelegalios medžiagos renovacijai kursto laužą

Už renovaciją Lietuvoje atsakingos Aplinkos ministerijos (AM) viceministrė Daiva Matonienė anksčiau šį mėnesį vykusioje daugiabučių modernizavimui skirtoje metinėje konferencijoje pabrėžė, jog pagrindinis dėmesys yra skiriamas ne beatodairiškai renovacijos plėtrai, o jos kokybei. Trykštantis optimizmas įtikino ne visus.

Modernizacijos procese spragas įžvelgiantys mokslininkai bei verslo atstovai – statybos rangos įmonės bei medžiagų tiekėjai – pastebi, jog ydos, galinčios sutrukdyti kokybiškai įgyvendinti daugiabučių bei viešųjų pastatų modernizaciją, slypi iš pažiūros mažiau reikšmingose detalėse.

„Iš legaliai veikiančių prekybos statybinėmis medžiagomis įmonių esame ne kartą sulaukę skundų dėl klastojamų dokumentų ir nesąžiningos konkurencijos šioje rinkoje. Prisidengiant su tikrove ne visuomet daug bendro turinčiomis atitikties deklaracijomis, į rinką tiekiami numatytų standartų galimai neatitinkantys produktai, kurie konkuruojančius legalius gaminius nurungia kaina. Užsakovai tikisi sutaupę ir įsigiję standartus atitinkantį gaminį, tačiau iš tiesų gauna katę maiše. Toks plačiai paplitęs reiškinys ne tik iškraipo rinką ir pastato į prastesnę konkurencinę poziciją legaliai veikiančius statybinių medžiagų tiekėjus. Nukenčia ir galutiniai statomų objektų šeimininkai, nes gauna statinį, kuris pastatytas ar renovuotas reikalavimų neatitinkančiomis, pavojingomis medžiagomis“, – pažymėjo verslo įmonių asociacijos „Legalaus verslo aljansas“ (LVA) prezidentas Romas Apulskis.

LVA prezidento teigimu, šioje situacijoje potencialus neskaidriai veikiančių statybinių medžiagų tiekėjų taikinys – už valstybės biudžeto bei ES paramos lėšas modernizuojami viešieji pastatai, švietimo įstaigos bei renovuojami daugiabučiai.

„Už į rinką patenkančių statybinių medžiagų kokybę ir pačių statybų priežiūrą atsakingos valstybinės inspekcijos susiduria su sunkumais, bandydamos išaiškinti statybinių medžiagų rinkoje nelegaliais būdais konkuruojančius tiekėjus. Stokojant resursų dažniausiai atliekama tik dokumentinė patikra. Jei dokumentuose atrandami nesutapimai, įtarimų sulaukę tiekėjai netrunka parūpinti naujų, jų tiesą įrodančių deklaracijų. Inspektoriams nustačius nesutapimų ir esant pagrįstų įtarimų dėl produkto kokybės, būtina atlikti realius fizinius produkto bandymus. Tačiau net jei galiausiai nusprendžiama jų imtis, procesas užsitęsia mėnesiais ar net metais. Trūksta ir pačių viešųjų įstaigų valdytojų bei daugiabučių bendrijų iniciatyvos, užtikrinant maksimalią renovacijos kokybę. Jei techninis prižiūrėtojas kokybiškai neatlieka savo prievolių, rangovai kartu su tiekėjais turi laisvą valią susikurti landas, kuriomis pasinaudoję, pastato kokybės sąskaita, renovacijai skiriamomis lėšomis papildo savo kišenes.

Baiminamės, kad šiuo metu apie pusė renovuojamų daugiabučių fasadų gali būti tvarkomi medžiagomis, neatitinkančiomis oficialiai deklaruojamų parametrų“, – sakė R. Apulskis.

Mažiausios kainos karuselė

Vienas iš stipriausiai neigiamai renovacijos kokybę veikiančių procesų yra statybos darbų viešuosiuose pirkimuose įsukta mažiausios kainos karuselė. Tuo, kad maksimaliai taupant neįmanoma užtikrinti ne tik medžiagų, bet ir statybos darbų, investicinių daugiabučių modernizavimo planų bei techninių projektų kokybės, neabejoja statybų sektoriaus verslo ir mokslo įstaigas vienijančios Lietuvos statybų techninės platformos (LSTP) tarybos pirmininkas, dr. Vaidotas Šarka.

„Kai statybos projektai yra vykdomi kaip kelrode žvaigžde vadovaujantis žemiausios kainos kriterijumi, tuomet telieka atsakyti į klausimą – kas nukentės? Projektų, statybinių medžiagų ar rangos darbų kokybė? Statybos įmonės darbuotojų atlyginimai ar darbų sauga? Už žemiausią kainą niekada logiškai nenupirksime kokybiškesnio produkto. Gausime iki minimalių reikalavimų „tempiantį“, žemesnės kokybės paslaugą ar produktą. Renovuojamų daugiabučių gyventojams belieka viltis, jog netikėtai kokybišką paslaugą pasiseks gauti visose trijose – investicinio plano ir techninio projekto, rangos darbų bei techninės priežiūros – grandyse. Sėkmės tikimybė labai nedidelė“, – pastebėjo V. Šarka.

LSTP tarybos pirmininko teigimu, įgyvendinamų daugiabučių modernizacijos trūkumai neretai užprogramuojami jau pirminiame investicinio plano ir techninio projekto rengimo etape. Pavyzdžiui, investiciniai planai rengiami į metodiką įtraukiant tik minimalius renovacijai keliamus reikalavimus. Tačiau būtų logiška išnagrinėti kelis galimus variantus: kiek kainuotų pasiekti skirtingas pastato energetinio efektyvumo klases ir kaip investicijos atsipirktų 15-20 metų laikotarpiu.

„Taške, kur susikerta investicijų ir atsiperkamumo kreivės, yra racionalus sprendimas. Dabartinėje ekonominėje situacijoje, kai bankų palūkanos yra istorinėse žemumose, dalis daugiabučių bendrijų gyventojų rinktųsi investuoti į aukštesnį nei minimalų standartiniuose renovacijos projektuose numatytą pastato energetinį efektyvumą. Tačiau galimybių nedaug, investicijų planų rengimo kokybė yra prasta, jų rengėjams iš esmės netaikomi jokie kvalifikaciniai reikalavimai, projektavimo patirtis. Ne ką geresnė situacija ir su techniniais projektais, kuriuos minimalų atlygį už darbą gaunantys projektuotojai dažniausiai tiesiog perbraižo iš senų inventorinių bylų“, – džiaugsmu netryško V. Šarka.

Projektavimo metu užprogramuoti trūkumai vėliau persikelia į statybų aikštelę, kur dirbama maksimaliu taupymo režimu. Techninės priežiūros paslaugų teikimo konkursus neretai laimi kituose šalies miestuose fiziškai įsikūrusios, tačiau mažiausią kainą pasiūliusios įmonės. Tokiu atveju apie rangovų darbą akylai stebintį prižiūrėtoją daugiabučio gyventojai gali tik pasvajoti.

„Viešajam sektoriui, kaip didžiausiam statybos darbų užsakovui, tenka labai svarbus vaidmuo formuojant statybų Lietuvoje raidos kryptį ir kokybę. Viešuosiuose pirkimuose įsigalėjęs mažiausios kainos kriterijus užsuka ne vystymosi, o susinaikinimo spiralę. Todėl į inovacijas, socialinę atsakomybę, produktų bei paslaugų kokybę orientuotos įmonės atsiduria nepavydėtinoje padėtyje“, – sakė V. Šarka.

Kiltų daugiau ginčų

Daugiabučių renovacijos procesą koordinuojančios Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) duomenimis, šiuo metu įgyvendinamų daugiabučių namų atnaujinimo projektų bendra vertė siekia apie 260 mln. eurų. Artimiausiu metu planuojama pradėti įgyvendinti dar apie 900 daugiabučių modernizacijos projektų, kuriems planuojamos 230 mln. eurų investicijos.

BETA direktorius Valius Serbenta buvo linkęs sutikti su nuomone, jog kokybiškos daugiabučių modernizacijos saugikliai nėra tinkamai užtikrinti. 2013 m. patvirtintas naujasis renovacijos modelis, anot pašnekovo, rimtesnių ydų neturi, o tai geriausiai demonstruoja pasiekti rezultatai.

„Tobulybei ribų nėra, todėl visuomet išklausome organizacijas ir specialistus, kurie turi konkrečių patarimų, kaip tobulinti procesą. Viešųjų pirkimų tvarka, veikianti Lietuvoje, yra taikoma ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Taikomi kvalifikaciniai reikalavimai padeda atrinkti organizacijas, galinčias kokybiškai įgyvendini projektus. Į viešųjų pirkimų konkursų sąlygas įvedus ekonominio naudingumo kriterijų, kiltų kur kas daugiau painiavos ir teisinių ginčų. Žinoma, tenka pripažinti, kad ne visos statybų įmonės dirba kokybiškai. Pastaruoju metu Aplinkos ministerija, jai pavaldžios BETA, VTPSI deda reikšmingas pastangas, siekdamos užtikrinti įgyvendinamų projektų kokybinę priežiūrą ir tai duoda rezultatų“, – pastebėjo V. Serbenta.

BETA direktoriaus teigimu, įvertinus naujojo renovacijos programos modelio privalumus, buvo nuspręsta išplėsti savivaldybių parengtas energinio efektyvumo didinimo programas ir patirtis bus panaudota, atnaujinant savivaldybėms priklausančius viešuosius pastatus.

Atsakytų laboratoriniai bandymai

Pagrįstų įtarimų, kad dalis į statybos aikšteles patenkančių medžiagų deklaruojamas technines savybes gali atitikti tik „popieriuje“, kyla ne tik verslininkams, bet ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) bei statybinių medžiagų rinką prižiūrintiems Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos (VNMPI) pareigūnams. Inspektorių žvilgsniai šiuo metu krypsta į daugiabučių fasadų apdailai skirtų didelio slėgio laminato (DSL) plokščių tiekėjus, kuriuos Lietuvoje galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Pernai inspekcija nusprendė patikrinti tris DSL plokščių tiekimą į rinką vykdančias Lietuvos įmones.

„Šio produkto specifika yra tokia, kad DSL plokštes pagal užsakymą iš gamintojų tiekėjai pristato tiesiai į objektus, todėl inspektoriai susiduria su kliūtimis, siekdami patikrinti jų atitiktį techniniams reikalavimams. Atsiradus pagrįstų įtarimų, jog dalis gaminių gali neatitikti šiam produktui keliamų degumo klasės reikalavimų, inspekcija ėmėsi atidžiau nagrinėti esamą situaciją. Tuo tikslu šiemet pradėjome vykdyti tikslinę Didelio slėgio apdailos laminato plokščių atitikties tikrinimo programą, kurioje numatyta ne tik dokumentinė produktų patikra bei vizuali apžiūra, bet ir degumo testai, reikalingi realioms produktų savybėms nustatyti“, – sakė VNMPI vyriausiasis valstybinis inspektorius Karolis Ruzgys.

VNMPI atlikta dokumentinė patikra parodė, kad renovuojamo daugiabučio gyvenamojo namo fasadui Pasvalyje tiektos DSL plokštės neatitinka reikalaujamos B degumo klasės charakteristikų, todėl pirmajam tiekėjui buvo uždrausta leisti tiekti, siūlyti bei demonstruoti minėto daugiabučio atnaujinimui panaudotas plokštes. Bendrovei pateikus papildomus dokumentus, praėjus keturiems mėnesiams VNMPI draudimą atšaukė. Fiziniams bandymams inspektoriai šio tiekėjo plokščių nesugebėjo atrinkti, nes užprotestavo Pasvalyje renovuojamo daugiabučio, dėl kurio buvo gautas skundas, administratorius.

Kaip nurodoma VTPSI „Legalaus verslo aljanui“ adresuotame rašte, inspektoriai su pasipriešinimu susidūrė ir siekdami testams atrinkti pernai renovuotos Vilniaus r. Pagirių gimnazijos fasadui panaudotas antrojo iš tikrintų tiekėjų plokštes.

Inspektoriams pavyko atrinkti tik „Pavasario“ pagr. mokyklos Mažeikiuose fasado renovacijai panaudotas trečiojo tiekėjo DSL plokštes, kurias ištyrus Gaisrinių tyrimų centre buvo nustatyta, kad pastarosios atitinka reikalaujamą B degumo klasės charakteristiką.

K. Ruzgio teigimu, plačiau taikomi realūs bandymai laboratorijoje smarkiai pasitarnautų identifikuojant rinkai tiekiamas nekokybiškas statybines medžiagas. Tačiau už statybų priežiūrą ir medžiagų kokybę atsakingiems inspektoriams koją gali pakišti ne tik atitikties deklaracijomis žongliruojantys tiekėjai, bet ir renovaciją kuruojančių savivaldybių tarnautojai bei patys gyventojai, kurie, pabūgę, kad daugiabučio modernizacija dėl tyrimo gali sustoti, atsisako leisti inspektoriams nuo fasado nuimti bandymams reikalingą (10 m2) plokščių kiekį.

„Numatytos procedūros yra, bet dėl savivaldybių ir gyventojų abejingumo, susiduriame su kliūtimis. Negalėdami atrinkti bandymams reikalingo plokščių kiekio arba neesant galimybės jų tiksliai identifikuoti, negalime imtis tolesnių produkto atitikties vertinimo. Vis dėlto, problema su šia produktų grupe yra identifikuota ir tikimės, jog bendradarbiaudami su VTPSI galėsime prisidėti ją sprendžiant“, – pažymėjo K. Ruzgys.

Fasadų apdailai skirtų produktų degumo klasė nėra vien tik nereikšmingi skaičiai popieriuje, bandymai kokybės sąskaita ignoruoti taikomus reikalavimus prilygsta tiesioginiam žaidimui su ugnimi. Kaip parodė prieš mėnesį Azerbaidžano sostinėje Baku supleškėjusio 16 aukštų daugiabučio tragedijos, pareikalavusios 15 gyvybių, pirminis tyrimas, nevaldoma ugnis įsisiautėjo būtent dėl fasadui panaudotų netinkamų apdailos produktų.

Neseniai didelis visuomenės susirūpinimas nuvilnijo ir kaimynyninėje Lenkijoje, kai Lenkijos statybinių medžiagų gamintojų asociacijos pirmininkas Ryszardas Kowalskis paskelbė, jog net trečdalis statybos medžiagų parduotuvių prekiauja gaminiais, kurių kokybė neatitinka to, kas parašyta dokumentuose.



„Legalaus verslo aljansas“

Legalaus verslo aljansas yra legaliai veikiančių prekybos įmonių susivienijimas, kurio pagrindinis tikslas – skatinti legalaus verslo plėtrą. Legalaus verslo aljansas vienija įmones, kurios verčiasi prekyba akcizinėmis prekėmis arba statybų verslu.

Legalaus verslo aljansas susikūrė, kai nelegali prekyba akcizinėmis prekėmis Lietuvoje pasiekė beveik trečdalį viso jų suvartojimo. Atitinkamą verslo dalį praradę legalaus verslo atstovai nusprendė vienytis prieš šešėlinę prekybą. Vėliau prie organizacijos prisijungė ir statybų sektoriaus atstovai. Legalaus verslo aljansas – atvira organizacija, prie kurios gali prisijungti visos aljanso tikslams pritariančios įmonės.

Legalaus verslo aljansas siekia, kad verslas veiktų legaliai, o šešėlinė ekonomika Lietuvoje mažėtų.



LVA prezidentas Romas Apulskis




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Nei rinkiminė kampanija, nei priešrinkiminiai pažadai
Iš abstraktų nereikėtų daryti vedinių su priesaga -inis. Taigi turėtų būti ne rinkiminė, o rinkimų apygarda, apylinkė, kampanija, komisija, kova, laida, programa, o priešrinkiminius debatus ar pažadus reikia keisti į debatus prieš rinkimus; pažadus, duotus prieš rinkimus.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas