„Santaka“ / Kaliningrado lietuviai dainuoja ir kazokų liaudies dainas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2015-07-10 15:04

Dalinkitės:  


Neseniai kolektyvas „Ataman“ savo dainomis linksmino Virbalio publiką.

Autoriaus nuotr.


Kaliningrado lietuviai dainuoja ir kazokų liaudies dainas

Andrius GRYGELAITIS

Mūsų rajone ne kartą viešėjo meno mėgėjų kolektyvai iš Kaliningrado srities. Bene labiausiai žmonėms įsiminė išskirtinis Pilkalnio kultūros centro kazokų liaudies dainų ansamblio „Ataman“ pasirodymas.



Į Lietuvą lengviau nei iš jos

Kolektyvas „Ataman“ susikūrė 1996 m. Iš pradžių jame dainavo vien vyrai, o nuo 2007-ųjų prie jų prisijungė ir moterys. Iš kazokų liaudies dainų septynių atlikėjų keturi yra lietuviai.

„Kazokiškas dainas atliekame, nes jos „dūšingos“. Mūsų vadovas Jonas Asakavičius kartu su žmona Ania bei dukra Olia groja ir vaikų folkloro ansamblyje „Malūnėlis“. Kartais jų pasirodymai vyksta iš karto po ansamblio „Ataman“ koncerto, todėl visi trys vos spėja kazokų drabužius pakeisti lietuviškais“, – šypsodamasis kalbėjo kolektyvo „Ataman“ narys Benius Senkus.

Pasak jo, kazokų liaudies dainų ansamblis – dažnas svečias Lietuvoje. Vien pastaruoju metu jis koncertavo Tauragėje, Šakiuose, Pagėgiuose, Kudirkos Naumiestyje, Vilkijoje, Virbalyje ir kt.

„Lankėmės ir Lenkijoje, ir Maskvoje. Repetuojame beveik kasdien, balsą reikia nuolat treniruoti. Mums visiems tai patinka“, – užtikrino B. Senkus.

Paklaustas, ar nesunku šiuo gana įtemptu laikotarpiu taip dažnai keliauti į Lietuvą, jis sakė, kad kolektyvui problemų dėl to nekyla. Visi jo nariai turi kultūrines vizas, todėl pasienyje jie retai tikrinami. Tiesa, iš Kaliningrado srities patekti į Lietuvą yra gana lengva, problemų sykiais kyla tik iš Lietuvos keliaujant į šią Rusijos dalį.



Puoselėja lietuvybę

Pats B. Senkus sakė, kad tiek jis, tiek jo draugai stengiasi nesikišti į politinius reikalus ir apie juos kalba itin retai. Anot jo, paprasti žmonės yra vienodi tiek Lietuvoje, tiek Rusijoje, tiek bet kur kitur pasaulyje. Vyriškis įsitikinęs, jog eiliniai gyventojai niekada nežinos visos tiesos, nes įvairių šalių televizijos bei kiti informacijos kanalai naujienas pateikia taip, kaip patogu tos šalies valdžiai.

„Turiu už save šiek tiek jaunesnį draugą. Jis gana ilgai buvo itin radikaliai nusiteikęs Lietuvos žmonių atžvilgiu. Prireikė laiko, kol jį įtikinau, kad lietuviai – tokie pat kaip rusai“, – sakė B. Senkus.

Kaliningrado srityje gimęs ir augęs vyriškis kuo puikiausiai šneka lietuviškai. Šios kalbos jį išmokė iš Marijampolės rajono kilę tėvai. Lietuvybę vyras stengiasi puoselėti ir savo aplinkoje.

Vien kolektyve „Malūnėlis“ muzikuoja per 30 lietuvių tautybės vaikų. Pasak B. Senkaus, visi jie tai daro itin noriai, su užsidegimu. Iš viso Karaliaučiuje yra septyni vaikų meno mėgėjų kolektyvai.

„Minime ir kai kurias lietuviškas šventes. Štai rugpjūčio 27 d. Pilkalnyje rengsime Lietuvos kultūros dienas. Tikiuosi, jog viskas bus gerai ir šventė pavyks“, – vylėsi pašnekovas.

Paklaustas, ar niekada nebuvo minties grįžti gyventi į tėvų žemę, jis atsakė, kad tokių minčių seniau būdavo, tačiau dabar apie tai jau neverta net galvoti.

„Turiu giminių Kaune, juos kartais aplankau. Dabar grįžti gyventi į Lietuvą būtų nepaprastai sunku. Mano šeima, draugai, artimieji – visi jie Kaliningrade. Būtent ten ir yra mano namai“, – kalbėjo vyriškis.



Lietuvybę puoselėti nelengva

Oficialiai šiuo metu Kaliningrado srityje gyvena per 14 tūkst. lietuvių. Tiesa, pasak Kaliningrado lietuvių bendruomenės pirmininko Sigito Šamborskio, šie skaičiai iš tikro yra didesni, ir lietuvių kilmės žmonių už sienos turėtų būti bent apie 30 tūkst.

„Vien pasienio ruože kas trečias žmogus – lietuvis“, – sakė S. Šamborskis.

Anot jo, seniau mūsų tautiečiams Karaliaučiuje buvo lengviau nei dabar. Žmonės vis dažniau bijo prisipažinti, kas esantys, todėl į politinius reikalus stengiasi veltis kuo mažiau. Net tarpusavyje tarp rusų ir lietuvių tautybės žmonių tvyro šiokia tokia įtampa.

„Politinė situacija šiuo metu nėra palanki, yra tam tikrų barjerų. Sunku gauti vizas, ypač vaikams. Specialiosios tarnybos nelabai nori, kad bendrautume su Lietuva ar Lenkija. Daug problemų sukeliama mokytojams. Net prokuratūra imasi tam tikrų veiksmų, kad tik lietuvių kalba rusiškose mokyklose būtų uždrausta“, – pasakojo Kaliningrado lietuvių bendruomenės vadovas.

Pasak jo, įvairios tarnybos be paaiškinimų kabinėjasi prie licencijavimo, neaiškiomis aplinkybėmis baudžiami lietuvių kalbos mokytojai, net mokyklų direktoriai, kurie leidžia lietuvių kalbos pamokas savo vadovaujamose įstaigose. Šiuo metu lietuvių kalba dar mokoma aštuoniolikoje Karaliaučiaus vietų, tačiau, anot S. Šamborskio, visa tai išlaikyti kasmet tampa vis sunkiau.

„Net mūsų lietuvių bendruomenė oficialiai yra išregistruota prieš dešimtmetį. Tiesa, aš kaip buvau paskutinis jos pirmininkas, taip ir likau. Mane žmonės iki šiol pripažįsta. Mūsų veikla nesustojo, tiesiog dabar dirbame beveik pogrindžio sąlygomis. Pastaruosius dešimt metų lietuviai vis labiau spaudžiami, „varžtai“ kasmet vis labiau užveržiami“, – apgailestavo bendruomenės pirmininkas.



Turėjo grįžti

Iš Alvito kilęs S. Šamborskis, priešingai nei dauguma Kaliningrado lietuvių, į šią sritį išvyko savo noru – mokytis. Tai buvo dar sovietmečiu. Kurį laiką ten gyveno ir vyriškio šeima. 1988 m. jis kartu su lietuvių jaunimu ten įsteigė Sąjūdžio rėmimo grupę, kuri vėliau peraugo į lietuvių bendruomenę. Jai vyriškis ir vadovavo visą laiką, kol ši buvo oficialiai išregistruota.

„Mane, kaip lietuvių bendruomenės vieną iš įkūrėjų ir vadą, pradėjo persekioti, be paaiškinimų kelis kartus buvau sulaikytas. Negalėjau taip gyventi, buvau priverstas grįžti į Lietuvą. Jau dešimtmetį esu įsikūręs Kaune“, – pasakojo S. Šamborskis.

Vis dėlto ryšys su Kaliningrado sritimi nenutrūko. Kaune jis įkūrė VšĮ Karaliaučiaus lietuvių bendruomenė, per kurią ir palaiko ryšį su už sienos likusiais tautiečiais. Jis padeda lietuviškoms mokyklėlėms, finansuoja įvairius lietuvių projektus, renginius, išvykas, leidybą, sudaro galimybę Kaliningrado meno mėgėjų kolektyvams atvykti į Lietuvą.

„Neseniai grįžau iš Zaporožės. Ten padėjau organizuoti Ukrainos lietuvių kultūros dienas. Viešėdamas šioje šalyje savo akimis pamačiau tikrąją padėtį. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad joks karas ten nevyksta – graži šalis, nuoširdūs žmonės. Tiesa, visa tai – šiek tiek klaidingas įspūdis. Dniepropetrovske teko stebėti savanorių palydas į karą. Jauni vyrai ruošėsi eiti ginti tėvynės, o juos išlydėjo apsiašarojusios žmonos, tiesiogine žodžio prasme klykiantys vaikai... Stebint tai iš šalies ne vienam mūsiškiui suspaudė širdį“, – liūdnai pasakojo S. Šamborskis.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate naujuosius Vilkaviškio riboženklius?
Profesionalus darbas.
Vaizdas nuvylė.
Dar nemačiau.
Senieji buvo geresni.



Kalbos patarimai

Nei rinkiminė kampanija, nei priešrinkiminiai pažadai
Iš abstraktų nereikėtų daryti vedinių su priesaga -inis. Taigi turėtų būti ne rinkiminė, o rinkimų apygarda, apylinkė, kampanija, komisija, kova, laida, programa, o priešrinkiminius debatus ar pažadus reikia keisti į debatus prieš rinkimus; pažadus, duotus prieš rinkimus.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas