Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-06-23 15:49

---

Gydytoja E.Dalinkevičienė susirinkusiesiems pasakojo apie gydymą imunosupresiniais vaistais.

Autorės nuotr.

Į „Viktorijos“ poilsiavietę buvo susirinkę Lietuvos nefrologinių ligonių asociacijos „Gyvastis“ nariai. Vilkaviškio rajone tokia konferencija surengta pirmą kartą. Į šią, pavadintą „Gyvenimas be savų inkstų“, buvo pakviestos dvi lektorės gydytojos iš Kauno medicinos universiteto Nefrologijos klinikos. Gydytoja V.Petrauskienė aštuoniasdešimčiai susirinkusių ligonių aiškino apie lėtinio inkstų nepakankamumo komplikaciją – kalcio ir fosforo apykaitos sutrikimą. E.Dalinkevičienė skaitė pranešimą apie imunosupresinį gydymą po inksto transplantacijos.

Rengia dažnai

Po paskaitos susirinkusieji daug klausinėjo apie jiems rūpimas problemas. Vėliau atvykusieji iš visų nefrologinių ligonių asociacijos „Gyvastis“ skyrių bendravo tarpusavyje, dalijosi džiaugsmais ir vargais.

Vilkaviškio rajono nefrologinių ligonių draugijos pirmininkas Vitas Jablonskis visą dieną rūpinosi organizaciniais reikalais, tad pabendrauti laiko turėjo mažai. Jis pasidžiaugė, kad draugiją remia rajono Savivaldybė, kad rajone pavyko užregistruoti nemažai organų donorų per tam skirtas akcijas.

Lietuvos nefrologinių ligonių asociacijos „Gyvastis“ prezidentė Ugnė Šakūnienė sakė, kad tokias konferencijas ir seminarus stengiamasi rengti kiek galima dažniau. Vieną kartą per metus panašūs renginiai vyksta Vilniuje, Šiauliuose, kuriame nors pajūrio mieste. Dažnai rengiami užsiėmimai vietiniuose skyriuose.

Ši konferencija turėjo vykti Birštone, bet dėl svarbių priežasčių buvo perkelta į Vištytį. Asociacijos nariai stebėjosi, kad vilkaviškiečiai turi tokį nuostabų gamtos kampelį ir komfortišką poilsiavietę su visomis tokiems susibūrimams reikalingomis patalpomis.



Būry nevieniši

Šiuo metu asociacija turi padalinius Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje ir Vilkaviškyje. Nariai pagal išgales stengiasi kuo dažniau susitikti, pabendrauti, nes depresijos riba – labai arti.

Neseniai buvęs sveikas žmogus staiga supranta, kad jau nebegali daryti to, kuo užsiėmė anksčiau – gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis. Čia, tarp likimo draugų, greičiau suprantama, kad galima gyventi ir taip. Pabendravę tarpusavyje inkstų ligomis sergantys ligoniai supranta, kad tokie ne vieni, išmoksta susitaikyti su savo negalia.

Pasak U.Šakūnienės, amerikiečių gydytojų straipsniuose rašoma, kad ligonis, dažnai susitinkantis su likimo draugais, gyvena kur kas ilgiau nei bendraujantis tik su sveikaisiais. Dializuojamieji ypač kenčia nuo bendravimo stokos, tam paprasčiausiai reikia laiko ir sveikatos, dažnai nebelieka ir pinigų. Konferencijoms organizuoti asociacija rengia projektus. Nors padengiamos ne visos išlaidos, bet ir tai – didelė parama.

Trūksta informacijos

U.Šakūnienė save vadina „veterane“, nes po transplantacijos gyvena jau 22 metus. Pirmuosius šešerius jai tarnavo mamos inkstas, vėliau persodintas tėčio. Įrodyta, kad persodinimui labiausiai tinka artimiausių giminaičių organai.

Pasak jaunos moters, atkritus dializių poreikiui, atsirado daugiau laiko, gyvenimas sušvito kitomis spalvomis. Dabar ji vadovauja asociacijai, rengia susitikimus, ruošia vasaros stovyklas neįgaliesiems ir pati jose dalyvauja.

Lietuvoje kasmet dvidešimčia procentų padaugėja žmonių su rimtais inkstų negalavimais. Tiek naujiems, tiek anksčiau apsirgusiems ligoniams labai trūksta informacijos apie nepagydomą ligą, kuria jie serga. Jiems reikia žinių apie griežtą dietą, kurios turi laikytis, apie skysčių ribojimą, nes daugelis ligonių visai neišskiria šlapimo – kiekvienas išgertas gurkšnis lieka organizme.



Kviečia specialistus

Ligoniams trūksta informacijos ir apie pagrindines ligos komplikacijas, nes gydytojai negali skirti pakankamai laiko ir kiekvienam paaiškinti. Be to, ne visi ir drįsta klausti.

Tokiose konferencijose kviečiami dalyvauti žymūs specialistai, su kuriais susitikti nefrologiniai ligoniai gali nedažnai. Jų patarimų labiau paisoma, nes jie ligonių akyse – didesni autoritetai.

Pasak susirinkusiųjų, jiems tokie renginiai labai naudingi. Po konferencijų ir seminarų nefrologiniai ligoniai geriau atpažįsta pradinius komplikacijų simptomus, išmoksta geriau rūpintis sveikata.

Lietuvoje transplantacijų atliekama nedaug. Gydytojams sunku surasti tinkamus donorus. Nors medicinos mokslui stipriai pažengus į priekį ligoniai gyvena daug ilgiau, bet po transplantacijos, anot U.Šakūnienės, užregistruota tik viena pagimdžiusi moteris. Susirgusioms jauname amžiuje, turėti palikuonių vis dar didelė rizika.



Goda PAUKŠTYTĖ

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---