„Santaka“ / Artėja karštis. Kaip elgtis? / Sveikata

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Sveikata

Dalinkitės:  



Artėja karštis. Kaip elgtis?

Organizmas į staigius temperatūrų svyravimus reaguoja jautriai, o karštis ir saulės spinduliai gali būti žalingi sveikatai. Gydytojai įspėja, kad per kaitrą kiekvieną žmogų gali ištikti šilumos smūgis, tačiau perkaitimo rizika didesnė sergantiems diabetu, hipertenzija, širdies kraujagyslių, kvėpavimo takų, psichikos, sunkiomis lėtinėmis, skydliaukės ligomis, turintiems antsvorį.

Ypatingą dėmesį reikia skirti mažiems vaikams ir nėščioms moterims. Karštą vasaros dieną nepatartina būti saulėje nuo 11 iki 15 val. – tuo metu ji yra pati pavojingiausia. Be to, per karščius žmonės daug prakaituoja, netenka organizmui būtinų druskų, mikroelementų, todėl būtina gerti daug skysčių, geriausiai negazuoto vandens, natūralių sulčių.



Kokius pavojus kelia karščiai

Karštomis dienomis organizmas netenka daug skysčių, todėl tirštėja kraujas, kinta jo krešumas. To pasekmė – kraujo trombozė, hipertenzinės krizės, galinčios komplikuotis miokardo infarktu ar ūminiu insultu. Žmonės, priklausantys minėtoms rizikos grupėms, turėtų būti atsargūs ir įsiklausyti į savo organizmą.

Karščiui ypač jautrūs ir maži vaikai. Jie nežino, kaip apsisaugoti nuo perkaitimo, todėl suaugusieji turi pasirūpinti, kad vaikai dažniau atsigertų, per ilgai nežaistų saulės atokaitoje, o būdami lauke dėvėtų kepures.



Tinkama elgsena padeda išvengti perkaitimo

Norėdami pasimėgauti trumpos lietuviškos vasaros teikiamais malonumais, nepamirškite:

  • karštą dieną neužsibūti saulėje, ypač jos venkite nuo 11 iki 15 val.,
  • gerti dažniau nei troškina, geriausia – vandenį, natūralias sultis, nesaldintą arbatą. Valgykite lengvai virškinamą,
  • vengti alkoholio, sūraus maisto, tonizuojamųjų gėrimų,
  • dėvėti natūralaus pluošto šviesia apranga, lengva avalyne, galvą pridengti vasarine kepure, skrybėlaite ar skarele,
  • naudoti apsauginį kremą nuo saulės,
  • išmintingai planuoti darbus, daryti pertraukėles, kad nereikėtų užsibūti saulėje ar tvankioje patalpoje. Jeigu yra galimybių, naudinga atsivėsinti vėsiu dušu.
Poilsiaudami prie vandens telkinių pasiimkite skėčius, nesineškite greitai gendančių maisto produktų ir nevartokite alkoholio. Neikite į vandenį būdami labai sukaitę, pirma atsigaivinkite pastovėdami ant kranto. Prie vandens telkinių nepalikte vaikų be priežiūros, saugokite juos nuo žalingo saulės poveikio apsauginiais kremais ar losjonais.



Pavojingi simptomai

Nedelsiant kreipkitės pagalbos į aplinkinius arba gydytoją, jeigu:

  • sustiprėjo ir padažnėjo (iki 110-160 k./min.) pulsas bei kvėpavimas (per 20 k./min.), skauda ir svaigsta galva, spengia ausyse, sutriko pusiausvyra,
  • jaučiate net menkiausią skausmą širdies srityje, vargina dusulys, silpnumas,
  • pakilo aukšta kūno temperatūra (gali pakilti iki 38-41 laipsnių),
  • troškina, jaučiatės mieguistas, vangus,
  • paraudo oda.
Šios būklės gali sukelti širdies infarktą, smegenų funkcijų apribojimą, spazmus. Kartais netenkama sąmonės, todėl pasijutus blogai negalima likti vienam.

Norėdami padėti blogai pasijutusiam žmogui, pirmiausia jį skubiai nuveskite ar nuneškite į vėsią vietą. Po kojomis pakiškite pagalvę ar suvyniotus drabužius – tai padeda pagerinti galvos ir širdies kraujotaką. Atlaisvinkite drabužius ir vėdinkite. Uždėkite ant galvos šaltą kompresą, suvilgykite vandeniu veidą, lūpas, kaklą. Duokite atsigerti, geriausia ko nors rūgštaus. Tačiau nepamirškite, kad jeigu žmogus be sąmonės, girdyti vandeniu negalima.. tokiu atveju paguldykite ant šono, vėdinkite, apšlakstykite jį vėsiu vandeniu ir kvieskite medicinos pagalbą.

Žmonės karštį toleruoja nevienodai, todėl rekomendacijų, kokia temperatūra gali būti pavojinga, nėra. Svarbu įsiklausyti į savo organizmo poreikius ir paisyti rekomendacijų, kurios padės gerai jaustis, išlikti darbingiems net ir karštą dieną bei išvengti rimtesnių problemų.

Svarbiausia - tinkamai apsirenkite:

- dėvėkite natūralaus pluošto, laisvus, lengvai ir gerai praleidžiančius prakaitą drabužius;

- venkite drabužių iš sintetinių audinių;

- patartina rengtis šviesiais drabužiais, kad jie atspindėtų saulės spindulius;

- avėkite odinę avalynę;

- pridenkite galvą apdangalu ar dėvėkite kepurę.



Ribokite fizinį aktyvumą ir buvimo karštyje trukmę:

- karštuoju metų laiku fizinius darbus atlikite ryte ar vakare, karštomis ir tvankiomis dienomis patariama nesportuoti, pavojingiausias laikas – nuo 11 iki 17 val.;

- darbdaviai turėtų atkreipti ypatingą dėmesį į darbuotojus, dirbančius lauko sąlygomis: parūpinti natūralaus pluošto, lengvai ir gerai praleidžiančius prakaitą darbo drabužiais, neleisti darbuotojams dirbti išsirengus iki pusės, be galvos apdangalų;

- kai karšta, visada judėkite ir darykite viską gerokai lėčiau negu paprastai, o žmonės, dirbantys lauke, patys ar jų darbdaviai turi sumažinti darbo krūvius, nes kuo sunkesnis darbas yra dirbamas, tuo daugiau šilumos pasigamina žmogaus organizme, kuri turi būti išskirta į aplinką spinduliavimu pro odą (iki 50-60 proc.) ir išgarinimu prakaituojant ir kvėpuojant (fizinė termoreguliacija);

- dirbant karštyje, darbuotojams būtinos specialios pertraukos vėsioje vietoje, kurių trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra, tačiau ne rečiau nei kas 1, 5 val.;

- ribokite buvimo trukmę karštoje aplinkoje, venkite saulėkaitos, tiesioginių saulės spindulių poveikio, ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje;

- pratinkite organizmą prie karščio palaipsniui, tai labai svarbu vyresnio amžiaus žmonėms bei turintiems antsvorį;

- kuo daugiau laiko praleiskite vėsesnėse patalpose;

- pasistenkite išvykti iš didmiesčio, ypač patartina vyresnio amžiaus žmonėms ir mamoms su kūdikiais bei žmonėms, sergantiems įvairiais širdies sutrikimais ir hipertenzija.



Gerkite dažniau nei troškina:

- gerti geriausiai tinka stipresnės mineralizacijos be angliarūgšties vanduo (mineralinis, mineralizuotas ar pasūdytas), nes karštoje aplinkoje žmogaus organizmas su prakaitu netenka daug skysčių ir mineralinių medžiagų;

- labiau išprakaitavus patartina pavartoti kalio chlorido, magnio, pomidorų, citrusinių vaisių, slyvų sulčių;

- venkite alkoholio, skysčių su kofeinu, gėrimų su cukrumi ar saldikliais, nes šie gėrimai skatina vandens pašalinimą iš organizmo;

- negerkite iš karto daug, geriau gerkite nuolat ar reguliariai (kas 1-2 val.) po truputį, nelaukiant kol ims kankinti troškulys (pajutus troškulį, organizmas jau būna šiek tiek dehidratuotas);

- jei išgėrėte pakankamai daug skysčių, o troškulio pojūtis nepraeina, jį geriau malšinkite drungnu vandeniu ar arbata arba vandeniu su citrinos sultimis, arba gerkite vandenį kuo ilgiau jį išlaikant burnoje, kad susidrėkintų visa burnos ertmė, arba tik paskalaukite gerklę vandeniu (taip daro kai kurių sporto šakų sportininkai);

- gėrimai su ledu karštyje taip pat nemalšina troškulio, o gerdami ledinį skystį galite peršalti, nes toks gėrimas atšaldo gerklę ir skrandį, o troškulio pojūtis sugrįžta greitai ir karštį iškęsti ( pakelti) tampa dar sunkiau;

- troškulio nemalšina ir pienas;

- atsigaivinti labiausiai tinka vaisių ir daržovių sultys ir arbatos.

Valgykite saikingai ir lengvai virškinamą maistą:

- valgykite tik lengvai pasisavinamą maistą, o geriausia – daug vaisių ir daržovių;

- valgykite daugiau skystų produktų, lengviau pasisavinamų liesų pieno produktų;

- nevalgykite riebaus ir sunkiai virškinamo maisto.



Karščio metu gyventojai nukenčia:

- dėl nudegimų;

- dėl perkaitimo arba taip vadinamo šilumos smūgio;

- dėl saulės smūgio;

- dėl hipoksijos (deguonies bado).

Saulės nudegimas:

- kiek įmanoma venkite saulės nudegimų, nes tai iššaukia ne tik laikiną diskomfortą, bet ir odos funkcijų susilpnėjimą - ji mažiau vėsinama, nes laikinai netenkama prakaito liaukų funkcijos;

- odos apsaugai nuo nudegimų naudokite apsauginius kremus;

- pratinkite odą prie tiesioginių saulės spindulių palaipsniui ilginant buvimo atokaitoje trukmę;

- akims apsaugoti naudokite akinius su ultravioletinių spindulių filtrais.

Perkaitimas arba šilumos smūgis - tai pavojinga sveikatai organizmo būklė, kai sutrinka kūno temperatūros reguliacijos mechanizmas, susikaupia šilumos perteklius organizme, kurio kūnas jau nesugeba pašalinti, todėl pakyla kūno temperatūra. Termoreguliacijos esmė – į aplinką turi išsiskirti tiek šilumos, kiek jos pasigamina organizme.



Galimos perkaitimo priežastys:
Karštą vasaros dieną nepatartina būti saulėje nuo 11 iki 15 val. – tuo metu ji yra pati pavojingiausia. Be to, per karščius žmonės daug prakaituoja, netenka organizmui būtinų druskų, mikroelementų, todėl būtina gerti daug skysčių, geriausiai negazuoto vandens, natūralių sulčių.


- aukšta aplinkos oro temperatūra (dažniausiai 30 ir daugiau laipsnių);

- didelė santykinė oro drėgmė (dėl didelės santykinės oro drėgmės žmogaus organizmas jaučia keliais laipsniais aukštesnę temperatūrą negu yra iš tikrųjų);

- intensyvi saulės spinduliuotė (didelis saulės aktyvumas);

- mažas oro srauto judėjimas apatiniuose atmosferos sluoksniuose, nesugebantis išsklaidyti prie žemės susikaupusios šilumos;

- mažai vartojama skysčių;

- ilgai ir sunkiai dirbama ar intensyviai judama saulės atokaitoje ar karštoje nevėdinamoje patalpoje;

- organizmas nebuvo palaipsniui pratinamas prie karščio;

- perkaitimas labai priklauso ir nuo žmogaus amžiaus, sveikatos stovio, psichikos būklės – labai greitai perkaista vaikai, vyresnio amžiaus žmonėms perkaitimas sukelia skausmus širdies plote.



Perkaitimo simptomai:

- aukšta kūno temperatūra (gali pakilti iki 38 – 41 laipsnių);

- odos paraudimas ir karščiavimas (oda neprakaituoja);

- galvos skausmas ir svaigimas, spengimas ausyse, pusiausvyros sutrikimas;

- stiprus ir padažnėjęs (iki 110-160 k/min.) pulsas ir kvėpavimas (per 20 k/min.);

- troškulys;

- mieguistumas, vangumas, nenoras judėti;

- užsitęsusi tokia būklė sukelia smegenų funkcijų apribojimą, spazmus ir galiausiai sąmonės aptemimą ir trumpalaikį sąmonės netekimą ar net komą;

- jei pajutote perkaitimo požymius ar pastebėjote kito žmogaus blogą savijautą, nelikite vienas ir nepalikite kito žmogaus vieno, o pasitelkite pagalbai kitus asmenis.

Pirmoji pagalba perkaitus:

- jei perkaistama lengvai, padės šiltas dušas, apsitrynimas rankšluosčiu, suvilgytu vėsiame vandenyje, vėsaus vandens ar sulčių gėrimas, ramybės būsena;

- sunkesniu atveju skubiai išveskite ar išneškite nukentėjusįjį iš karštos aplinkos; paguldykite pavėsyje ar vėsioje vietoje būtinai ant nugaros, po kojomis pakišant pagalvę ar suvyniotus drabužius (taip pagerės galvos ir širdies kraujotaka);

- apklokite ar vyniokite nukentėjusįjį į sudrėkintą vandeniu (37 laipsnių) antklodę, paklodę, rankšluostį, nuolat juos drėkinkite, jo veidą vilgykite vėsiu vandeniu;

- kai kūno temperatūra nukris iki 37, 5 laipsnių, drėgną antklodę, paklodę, rankšluostį pakeisite sausa ir duoti gerti ko nors vėsaus;

- labai patogu naudoti specialią antklodę iš pirmosios pagalbos rinkinio, bet paguldyti ir apklotyti nukentėjusįjį reikia taip, kad auksinė pusė šios antklodės būtų prie kūno (vėsintų jį), jei sidabrinė bus prie kūno, jį šildis;

- jei nukentėjusysis be sąmonės, guldykite jį ant šono, vėdinkite, niekuo negirdykite ir skubiai vežkite į gydymo įstaigą.

Saulės smūgis – tai galvos smegenų pažeidimas dėl lokalinio perkaitimo ilgą laiką tiesiogiai veikiant saulės spinduliams nepridengtą (neapsaugotą) galvą ar sprandą, kai įkaista smegenų dangalų kraujo indai ir pakyla galvos smegenų temperatūra.

Saulės smūgio simptomai ( požymiai):

- galvos skausmas ir svaigimas, spengimas ausyse, mirgėjimas akyse;

- išbalusi oda, šaltas prakaitas, bendras silpnumas;

- pykinimas, vėmimas;

- padažnėjęs kvėpavimas ir pulsas;

- aukšta kūno temperatūra (gali pakilti iki 41 laipsnio);

- sąmonės netekimas, apalpimas;

- galima mirtis nuo edemos (smegenų paburkimo), jei nukentėjusiajam nesuteikiama pirmoji pagalba.

Pirmoji pagalba esant saulės smūgiui:

- skubiai išveskite ar išneškite nukentėjusįjį iš karštos aplinkos į pavėsį ar vėsią vietą;

- paguldykite jį truputi pakelta galva arba pasodinkite;

- atsagstykite ir atlaisvinkite drabužius, ypač apykaklę;

- vėdinkite vėduokle, ventiliatoriumi ar kita priemone;

- apipurkškite ar suvilgykite veidą vandeniu;

- ant galvos dėkite šaltą kompresą, jei yra galimybė, su ledu;

- pasiūlykite vėsesnio gėrimo;

- jei nukentėjusįjį pykina, duokite išgerti ko nors rūgštaus (pvz., vandens su citrinos sultimis);

- jei nukentėjusysis be sąmonės, guldykite ant šono, vėdinkite, nieko negirdykite ir skubiai vežkite į gydymo įstaigą.

Hipoksija (deguonies badas):

- gamtinės hipoksijos esmė – per karščius ore labai sumažėja deguonies;

- hipoksija pavojinga visiems, tarp jų – jauniems ir sveikiems;

- hipoksijos požymiai – darosi vis sunkiau kvėpuoti, ima skaudėti galvą;

- vienintelis būdas išvengti hipoksijos – didžiausios kaitros valandomis (nuo 11 iki 17 val.) stengtis kiek galima rečiau išeiti į gatvę;

- hipoksijos poveikį žmonėms sustiprina karščio metu didmiesčiuose padidėjęs oro užterštumas pagrindiniais taršos komponentais - kietosios dalelės, smalkės, sieros dioksidas, azoto oksidai.

Karščio įtaka gyventojų sveikatai:

- dėl karščio didžiausias pavojus gresia kūdikių ir vaikų (iki 4 metų) bei pagyvenusių žmonių, ypač vyresnių nei 75 metų, kurie jautresni karščio bangoms, sveikatai ar net gyvybei;

- pagyvenę žmonės dažniausiai miršta nuo perkaitimo arba taip vadinamo klasikinio šilumos smūgio dėl karšto oro;

- jauni aktyvūs žmonės nukenčia nuo perkaitimo arba šilumos smūgio dėl didelio fizinio krūvio karštoje aplinkoje, tai daugiausia sportininkai, kariai pratybų metu, statybininkai ir kelininkai, dirbantys lauko sąlygomis;

- per karščius gali sutrikti širdies ritmas, pakilti kraujospūdis, todėl karštis pavojingas žmonėms, sergantiems diabetu, hipertenzija, širdies kraujagyslių, kvėpavimo takų, psichikos ligomis;

- perkaisti ypač pavojinga sergantiems sunkiomis lėtinėmis ligomis, nutukusiems, negaluojantiems skydliaukės sutrikimais;

- per karščius žmogaus organizmas netenka daug skysčio, todėl tirštėja kraujas, kinta jo krešumas, o to pasekmė – kraujo trombozė, hipertenzinės krizės, galinčios komplikuotis miokardo infarktu ar ūminiu insultu;

- jei pajuntate net ir menkiausius skausmus širdies srityje, vargina dusulys, silpnumas ar kiti negalavimai, būtinai turite kreiptis į specialistus;

- jei sergate širdies, plaučių, nervų sistemos ar odos ligomis, jums labai pavojinga pasikaitinus saulėje staigiai nerti į šaltą vandenį.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas