„Santaka“ / Inkilų gyventojai – nuo pelėdų iki voverių

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2015-06-26 15:15

Dalinkitės:  


Raimundas Damidavičius į gamtą be fotoaparato neina.

Autorės nuotr.


Inkilų gyventojai – nuo pelėdų iki voverių

Eglė MIČIULIENĖ

Vilkaviškietis Raimundas Damidavičius žavisi gyvąja gamta. Jis jau daug metų mėgsta kelti inkilus ir stebėti jų gyventojus. Suprantama, namelius vyras kelia paukščiams, tačiau juose įsikuria ne vien sparnuočiai.


Kas šnara švendruose?


Kaip sako R. Damidavičius, gamta traukia daugumą žmonių.

– Tik vienas labiau mėgsta medžioti, kitas – žvejoti, o man patinka gamtą stebėti. Pasikabini ant diržo gertuvę, pasiimi žiūronus, fotoaparatą ir – į gamtą. Aš vaikystėje mokiausi Paežerių pagrindinėje mokykloje, o jos mokytojai glaudžiai bendravo su buvusia Paežerių girininkija. Pavasarį visuomet keldavome inkilus – jų pridarydavo ir pati girininkija, ir mokiniai. Vėliau dirbau pasienyje – darbas vėl susijęs su gamta. Juk reikia įsiklausyti į aplinką, kad suprastum, kas vyksta. Štai, girdi švendruose įtartiną šlamesį, o dar vėjas juos šiurena. Ir klausai ausis ištempęs, bandai suprasti, ar koks kontrabandininkas landžioja, ar paukštis, žvėrelis. Būdavo, guli žolėje valandą užsimaskavęs, ir staiga girdi – žemė dunda. Žiūrėk, ir išlenda arkliai su šonuose prikabintomis cigarečių dėžėmis, – šypsojosi vilkaviškietis.


Iškeltus inkilus prižiūri


Jau baigęs tarnybą pasienyje gamtos stebėjimų R. Damidavičius neapleido. Jis daug metų kelia inkilus, o turėdamas laiko stebi jų gyventojus.

Tiesa, namelių paukščiams vyras kelia ribotą kiekį, nes jaučia pareigą inkilą ir prižiūrėti. Kas kiek laiko Raimundas juos apžiūri, išvalo, kad vis naujų gyventojų sunešti sluoksniai nepūdytų inkilo dugno, kad jauniklių neužpultų ligos. Iš viso vilkaviškietis prižiūri apie 25 inkilus ir žino, kuriais metais kurį reikia valyti ar net pakeisti.

Inkilus R. Damidavičius gamina pats, o įdomesnių parsiveža ir iš užsienio. Vienas toks vilkaviškiečio parsigabentas inkilas interneto portale paskelbtame konkurse užėmė pirmą vietą, o prizas už tai buvo kitas inkilas.


Naktį miške


R. Damidavičius su savimi visuomet nešiojasi fotoaparatą – juk patys geriausi kadrai „išlenda“ netikėtai. Vieni iš įdomiausių yra iš Vištyčio seniūnijos, Pakalnių kaimo – vadinamojo „vilų rajono“. Toje vietoje Raimundas jau iškėlęs ne vieną inkilą.

Ten vyras įtaisęs ir tris inkilus pelėdoms. Jie iškelti apie 60 m atstumu vienas nuo kito ir taip, kad iš tam tikros vietos Raimundas gali stebėti visų trijų landas. Vienus gyventojus įdomiau stebėti ryte, kitus – naktį. Pavyzdžiui, pelėdos aktyvesnės tamsiuoju paros metu.

– Kartais išeini mėnulio šviesoje, prisiglaudi prie medžio ir klausai. Miške beveik nieko nematyti, tik staiga junti lengvutį dvelktelėjimą prie skruosto. Pasirodo – pro šoną prasklendžia pelėda – taip tyliai, kad jos nė neišgirsti. Įdomu ir tuomet, kai pelėdos moko vaikus skraidyti. Ant skirtingų šakų sutūpę tėvai rėkauja skirtingais balsais, vaikai – dar kitokiais. Yra žmonių, kurie nemėgsta, bijo pelėdų ar apuokų ūbavimų, o man jie patinka, – pasakojo vyras.


Gyventojai – įvairūs


Pelėdoms skirtuose inkiluose kartais įsikuria ne tik šie paukščiai, bet ir antys, voverės, netgi plėšrūnės kiaunės.

Pernai viename inkile gyveno naminių pelėdų šeimyna: išsirito net keturi jaunikliai. Kadangi tai buvo gamyklinis inkilas, nuo pelėdžiukų svorio ir gyventojų sunešto „kraiko“ išsitiesino net metalinės vielos kilpa. O šiais metais tame pačiame namelyje jau gyvena voverės.

Kitame Raimundo iškeltame inkile šiemet vėl gyvena pelėdos. Kiek ten yra jauniklių, R. Damidavičius sužinos tik tuomet, kai jie apsiplunksnuos ir ims mokytis skraidyti.

– Šitame, jau pelėdų užimtame, inkile šiemet dar bandė apsigyventi antis klykuolė. Iš pradžių ji ilgai tupėjo šalia ant šakos, vėliau bandė patekti į inkilo vidų. Šį įvykį stebėjo mano kaimynas, kaip ir aš, atvažiuojantis į Pakalnių kaimą. Jis juokėsi, kad peštynių ir triukšmo buvo sočiai! Žinoma, ančiai vis dėlto teko pasitraukti, – juokėsi vyriškis.

Dar viename namelyje pernai taip pat buvo įsikūrusi voverė su vaikais. Ji atsikraustė iš aukštos pušies viršūnės.

– Smagu matyti, kaip suaugusi voverė įsikanda voveriuką, tas uodega apsivynioja kaklą ir taip dviese keliauja į kitus namus. Ypač įdomu stebėti, kaip energingai tos voverės rytais dūksta apie inkilą – gal joms rytinės mankštos reikia? – juokėsi Raimundas.


Naktinis svečias


Anot R. Damidavičiaus, gamta paklūsta tam, kuris jos klausosi.

Vyras pasakojo linksmą istoriją su antimi. Šios atskrenda į kaimynų tvenkinį.

– Vieną kartą nuėjęs antis pašėriau, kitą – ir baigėsi tuo, kad viena antis ėmė lankytis... naktimis. Atskrenda vasarą, apie ketvirtą valandą ryto, ir beldžia į mano miegamojo langą! Ir tol beldžia, klykauja, kol atsikeliu ir išeinu į lauką. Tada ji skrenda į kiemą ir laukia, kol pašersiu. O pati pradžia buvo tokia: kartą paryčiais išgirdau už lango anties keliamą triukšmą. Galvojau, kad ją pagavo katė. Priėjau prie lango pažiūrėti, kas ten vyksta, ir matau visu balsu klykaujančią antį. Pamačiusi mane ji nutilo, tada plastelėjo ant tvoros, o nuo jos – tiesiai ant mano palangės... Buvome taip prisijaukinę, kad imdavo pašarą net iš rankų. Įžūli buvo: vaikai sakė, kad ji pirmiausia priėjusi įžnybdavo į pirštą, o paskui paimdavo pašarą. Bet kartą išvažiavome į kelionę – ir grįžę anties neberadome, – pasakojo pašnekovas.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas