„Santaka“ / Dėl gerovės skatino susiburti

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Reikalingas (-a) pagalbinis darbininkas (-ė) ūkio darbams, mokantis (-i) karves melžti aparatu. Darbas netoli Gražiškių. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-11-29 08:57:12

Parduoda dalimis CITROEN BERLINGO (2002 m., dyzelis, 1,9 l, 51 kW), AUDI A4 (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW POLO (1997 m., 1,9 l, dyzelis, 47 kW), VW GOLF IV (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW SHARAN (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW). Tel. 8 699 28 707.
Galioja iki: 2018-11-29 10:25:14



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2015-06-26 15:13

Dalinkitės:  


Dėl gerovės skatino susiburti

Renata VITKAUSKIENĖ

Į Vilkaviškį banko „Swedbank“ pakviesti specialistai susitiko su vietos verslininkais, miesto ir Savivaldybės bei jos įmonių, darbo biržos, „Sodros“, Kybartų pataisos namų, Turizmo ir verslo informacijos centro vadovais. Finansų ir verslo specialistai analizavo šalies makroekonomiką, savivaldybių ir gyventojų „ekonominę sveikatą“ įvedus eurą. Raginta pagalvoti apie verslo tarybos įkūrimą bei Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovybės steigimą rajone.


Pasitikėjimas ir lūkesčiai pagerėjo


Apžvelgdamas situaciją atėjus eurui „Swedbank“ Pietų Lietuvos filialo valdytojas Saulius Drasutis sakė, kad bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas šalyje sumažėjęs dėl situacijos Rusijoje. Pernai 20 proc. Lietuvos eksporto ėjo į šią šalį, o vasario mėnesį skaičius smuko iki 13 proc. Tačiau tik 4 proc. eksportuojamų prekių yra pagamintos Lietuvoje, likusi dalis eksporto yra perpardavimas. Pernai gana ryškiai, tai yra 10 proc., sumažėjo turistų iš Rusijos ir Baltarusijos. Įprastai svečiai iš minėtų valstybių Lietuvoje sudarydavo 30 proc. turistų srauto.

BVP augimą pas mus lemia vidaus vartojimas, nes padidėjus atlyginimams žmonės perka daugiau prekių ir paslaugų.

Pernai tekstilės, drabužių ir avalynės mažmeninė prekyba buvo rekordiškai aukšta, tačiau dėl situacijos Rusijoje šių metų pradžioje ji kiek smuko. Augo mažmeninė prekyba baldais.

Realus darbo užmokestis, net ir atmetus infliaciją, anot S. Drasučio, didėja treti ketvirti metai, o nedarbo lygis mažėja. Tačiau pagal atlyginimus Europos Sąjungos (ES) šalių rikiuotėje Lietuva yra ketvirta nuo galo.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mūsų šalyje yra -5. Tai yra viena iš geriausių nuotaikų euro zonoje. Kai šis rodiklis tampa lygus nuliui, tai rodo, jog gyventojai į situaciją žiūri pozityviai.

Vartotojų lūkesčių rodiklis Lietuvoje yra pats aukščiausias iš visų iki šiol fiksuotų ir dviem balais viršija esantį Europoje. Šių metų pradžioje vartotojų lūkesčiai žymiai pagerėjo, bet išlaidauti neketinama.


Diplomų perteklius ir investicijų stoka


Lietuvoje investicijos sudaro 18 proc. nuo BVP. „Itin daug šiandien investuojančios šalys ateityje bus labai konkurencingos, o mums, besiorientuojantiems į eksportą, dėl to kils daugiau iššūkių. Lietuvos skola šiemet yra pati didžiausia kada nors turėta, tačiau lyginant su kitų valstybių skolomis ji yra maža. Įvedus eurą galimybės skolintis pagerėjo, dėl palankesnių sąlygų skolintis būtų galima daugiau, – sakė S. Drasutis. – Nors įmonės ir gyventojai pernai sugrąžino daugiau paskolų negu skolinosi lėšų, tačiau smulkus ir vidutinis verslas paskolų investicijoms ima mažiau.“

Įvertinus Lietuvos konkurencingumą pasaulio kontekste mūsų šalis užima 41 vietą iš 144 valstybių. Joje gerai vertinama sveikatos apsauga, pradinis ir aukštesnysis išsilavinimas, technologijų diegimas. Prastai yra su rinkos didinimu ir inovacijomis.

Didžiausi verslo Lietuvoje trukdžiai – labai sudėtingas darbo rinkos reguliavimas, valdžios biurokratija, mokesčių dydis ir jų reguliavimas, vien tik bankų rankose esantis finansavimas. Ne į naudą verslui yra ir tai, kad pernelyg daug žmonių (apie 80 proc.) įgyja aukštąjį išsilavinimą. „Baigusieji aukštąsias mokyklas eiti dirbti į cechą nenori, – sakė S. Drasutis. – Lietuvoje yra per 30 tūkst. laisvų darbo vietų, tačiau žmonės negali jų užimti dėl kvalifikacijos stokos.“

Gera žinia yra ta, kad gyventojų mažėjimas mažėja. „Gal po 4–5metų pereisime į augimą“, – prognozavo S. Drasutis.


„Neradau, už ką pagirti“


Deja, šie teiginiai netinka kalbant apie mūsų rajoną, mat gyventojų skaičius čia mažėja dvigubai greičiau negu vidutiniškai Lietuvoje.

Vilkaviškio rajono savivaldybė negali pasigirti pagal gyventojų skaičių pakankamu įmonių kiekiu ir priskiriama prie šalies teritorijų, gana menkai vystančių verslą. Pernai vidutinis darbo užmokestis šalyje augo, o mūsų rajone mažėjo. Kad jis pasiektų šalies vidurkį, dar trūko 26 procentų. Savivaldybės biudžeto vykdymas 2014-aisiais buvo geras.

„Ieškojau skaičių, už kuriuos galėčiau Vilkaviškio rajoną pagirti, bet neradau. Nedarbas didelis, algos mažos, šiluma brangi. Situacija Vilkaviškyje prastesnė negu vidutiniška šalyje“, – apibendrino S. Drasutis. Tarp Marijampolės regiono autsaiderių buvo minimos Šakių rajono ir Kalvarijos savivaldybės, o bene geriausi rodikliai yra užfiksuoti Kazlų Rūdos savivaldybėje.

„Swedbank“ Pietų Lietuvos filialo valdytojas apibendrino ir mūsų rajono gyventojų asmeninę finansinę situaciją bei daromus sprendimus.

„Vidutinis vilkaviškietis skolų turi triskart mažiau negu indėlių. 2014-ųjų pabaigoje indėlių skaičius bankuose smarkiai išaugo. Maždaug 20 proc. žmonių šiame krašte už prekes atsiskaito kortele, o Lietuvos vidurkis yra 28 proc.“, – vardijo S. Drasutis. Pasirinkimą dažniau atsiskaityti grynaisiais pinigais jis siejo su tuo, kad esame pasienio rajonas.


Verslininkus kvietė burtis


Susitikti su vilkaviškiečiais buvo atvykęs Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Vytautas Šileikis. „Bankas stengiasi burti verslo bendruomenę“, – pristatydamas svečią pabrėžė S. Drasutis.

Lietuvoje yra 5 prekybos, pramonės ir amatų rūmai. Jų veiklos idėja – verslo ir valdžios santalka valstybės klestėjimui. „Prekybos, pramonės ir amatų rūmai yra pagrindinė verslo savivaldos organizacija regione, tarytum verslininkų savivaldybė, – aiškino V. Šileikis. – Jų veikla grindžiama realia partneryste tarp organizuotų verslininkų, valdžios ir piliečių. Šito triumvirato sėkmės istorijos yra gražūs maži miesteliai. Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai jungia 430, o visi penkeri veikiantieji šalyje – per 1600 įmonių. Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai sykiu su įmonėmis kasmet įgyvendina 8–10 europinių projektų, yra įstoję į Europos prekybos ir pramonės rūmų asociaciją.“

Beje, birželio 18-ąją buvo paminėtas Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų įkūrimo Kaune 90-mečio jubiliejus. Pasaulio mastu jų istorija skaičiuoja jau penktą šimtmetį.

„Atvykau paraginti Vilkaviškio verslininkus stoti į šitą bendruomeninę organizaciją, burtis ir veikti kartu. Jos filialas jau yra Marijampolėje. Šakių verslininkai tikriausiai jungsis su ūkininkais ir taip pat kurs filialą, – kalbėjo V. Šileikis. – Kelios Vilkaviškio rajono įmonės – „Gintrėja“, „Damsa“ ir „Žemkalnija“ – jau yra įstojusios. Trys bendrovės jau galėtų steigti atstovybę, o susibūrusios trisdešimt įmonių – filialą. Tam reikia ryškaus vietinio lyderio.“


Kelias į gerovę


Svečias siūlė pamąstyti, ar mūsų savivaldybėje nevertėtų suburti verslo tarybos, kurioje sykiu dirbtų ir verslo, ir vietos savivaldos atstovai. Jos funkcija būtų patariamoji. „Toks bendradarbiavimas leistų valdžiai priimti ekonomiškai pagrįstus sprendimus. O gerus sprendimus priimanti valdžia tampa stabili“, – apie įvairiapusę naudą kalbėjo V. Šileikis. Jis akcentavo, kad siekiant gerovės sprendimų priėmimą turi lemti ne politiniai interesai, o ekonominė nauda. Verslo taryba būtų vienas iš būdų susitarti verslininkams ir politikams, tačiau to nereikėtų prilyginti protekcionizmui.

„Vietos savivalda yra pagrindinis verslininkų partneris, su kuriuo reikia veikti kartu“, – pabrėžė Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis gydytojas savęs be medicinos neįsivaizduoja
* Naujų nesutarimų fone prisimintos senos nuoskaudos
* Vilkaviškio mieste siaučia vandalai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Ar galima sakyti „prieinama kaina“?
ikrai galima, kadangi „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ nurodoma trečioji dalyvio prieinamas reikšmė – „nebrangus, įperkamas“.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas