Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

---

Svečių knyga

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2015-06-25 08:26

---

Nuo medžio iki medžio tiesės konkurso dailės darbų ekspozicija.

Jovita GRAKAVINIENĖ



Tėvo pasaka

Pasibaigė laikas

Ties žemės riba.

Dabar jau į kitą

Su viesulu lėksiu.

Kur šypsos visi.

Nors ne tėvo kalba,

Bet bokštu pakilsiu.

Buvau tik griuvėsiu.



Ir valgysiu duoną

Baltesnę tenai.

Ir medų saldesnį

Ant duonos tos dėsiu.

Žydės tarp karštųjų versmių

Lubinai,

Kriokliai ir lagūnos

Bus dvasios gardėsiu...



Tokių debesų

Jau seniai nemačiau.

Nustebęs žiūriu

Pro rasojantį langą

Į kitą pasaulį.

Į naują! Tačiau

Staiga atminty

Tėvo žodžiai man skamba.



Jis pasaką seka.

Kaip ten, tarp kalnų,

Gražuolė Dievaitė

Iš dieviškų pirštų

Vaišino jūreivį

Medum ir vynu,

Kad savo Tėvynę

Ir tėvą pamirštų...



Marta MARČIULIONYTĖ



Kai mano kūnas bus žolė, aš miegosiu savo brangiųjų lygumų krašte.Vėjams padvelkus, linguosiu su pievų pražydusia gėle. Klausysiuosi bičių dūzgimo ir vieversio danguj mėlynam.

<...>

Taip švelniai, kaip švelniai šiulena atolų žolė. O žiede raudonas, išaugęs gimtajam lauke! O paukšti čiulbuoni, pragydęs ties mano vaikystės žeme!

Gentie švelniasiele, atėjus dienų brėškime!



Lietuvoj aš gimiau – tai juk mano

namai,

Tai klaida, kad iš jos išvykau,

O kad grįžčiau namo –

laukiau aš taip ilgai.

Čia žolynai mani – amžinatilsį čia

Noriu aš išgulėt,

Sužaliavusi pievų žole.

Tiktai čia aš galiu sužydėti gėle,

Bitei medų aš duot

Tiktai čia – tik savajam krašte.

Vieversėliu galiu čia skraidyt,

Tik savajam danguj

Debesėliu žydrynės plaukyt.

Po mirties su gentim susitikt

Tiktai čia aš galiu,

Aš su protėviais noriu tik likt.

Su aušra danguje patekėt,

Raudona gėlele sužydėt.



Emilija KLIMAŠAUSKAITĖ



Ten, kur namai

Ten rasa nepaliečia žemelės,

Ten lietus dvelkia girių kvapu,

Ten – namai ir gimtinės upelis,

Prie kurio sapnuose aš grįžtu.



Stogo samanos ten dar žaliuoja,

Rodos, kužda: „Kaip gera...

Grįžti...“

Ten – namai, kur šakas

sau nulenkę

Stovi medžiai, karų paliesti.



Girdžiu – pasaką seka senelė

Ir senelis dainuoja smagiai...

Sugrįžtu aš į tėviškę brangią.

Sapnuose ją man mena rugiai..



Elena BACEVIČIENĖ



Į gyvenimą keliavom,

kaip mokėjom.

Takeliu pro parugę, laukais.

Kvietė vieškeliai dulkėti

ir duobėti,

Išsiraitę kelio kaspinai.



Nuo lėkimo lydėsi asfaltas,

Magistralių strėlės dangų niaukė.

Tik širdy jautiesi kaltas,

Kad gimti namai nebesulaukė...



Į gyvenimą keliavom,

kaip mokėjom

Ir ne viską paėmėm, ką davė...

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---