Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.
Parduoda skanius obuolius (0,20–0,40 Eur/kg, nepurkšti), medų (3,50 Eur už 0,5 l). Tel. 8 610 45 539.
Galioja iki: 2019-02-16 15:36:09 Parduoda ekologiškai užaugintą mėsinę kiaulę (apie 200 kg svorio, 1,70 Eur už kg). Tel. 8 670 98 550.
Galioja iki: 2019-02-21 13:54:29 Atlieka vidaus ir lauko apdailos darbus. Tel. 8 623 56 052.
Galioja iki: 2019-02-23 09:35:01
Redakcijos darbo laikas: Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
|
„Santaka“ / 2015-06-25 08:26
Nuo medžio iki medžio tiesės konkurso dailės darbų ekspozicija. Iš konkurso dalyvių kūrybos
Jovita GRAKAVINIENĖ
Tėvo pasaka
Pasibaigė laikas
Ties žemės riba.
Dabar jau į kitą
Su viesulu lėksiu.
Kur šypsos visi.
Nors ne tėvo kalba,
Bet bokštu pakilsiu.
Buvau tik griuvėsiu.
Ir valgysiu duoną
Baltesnę tenai.
Ir medų saldesnį
Ant duonos tos dėsiu.
Žydės tarp karštųjų versmių
Lubinai,
Kriokliai ir lagūnos
Bus dvasios gardėsiu...
Tokių debesų
Jau seniai nemačiau.
Nustebęs žiūriu
Pro rasojantį langą
Į kitą pasaulį.
Į naują! Tačiau
Staiga atminty
Tėvo žodžiai man skamba.
Jis pasaką seka.
Kaip ten, tarp kalnų,
Gražuolė Dievaitė
Iš dieviškų pirštų
Vaišino jūreivį
Medum ir vynu,
Kad savo Tėvynę
Ir tėvą pamirštų...
Marta MARČIULIONYTĖ
Kai mano kūnas bus žolė, aš miegosiu savo brangiųjų lygumų krašte.Vėjams padvelkus, linguosiu su pievų pražydusia gėle. Klausysiuosi bičių dūzgimo ir vieversio danguj mėlynam.
<...>
Taip švelniai, kaip švelniai šiulena atolų žolė. O žiede raudonas, išaugęs gimtajam lauke! O paukšti čiulbuoni, pragydęs ties mano vaikystės žeme!
Gentie švelniasiele, atėjus dienų brėškime!
Lietuvoj aš gimiau – tai juk mano
namai,
Tai klaida, kad iš jos išvykau,
O kad grįžčiau namo –
laukiau aš taip ilgai.
Čia žolynai mani – amžinatilsį čia
Noriu aš išgulėt,
Sužaliavusi pievų žole.
Tiktai čia aš galiu sužydėti gėle,
Bitei medų aš duot
Tiktai čia – tik savajam krašte.
Vieversėliu galiu čia skraidyt,
Tik savajam danguj
Debesėliu žydrynės plaukyt.
Po mirties su gentim susitikt
Tiktai čia aš galiu,
Aš su protėviais noriu tik likt.
Su aušra danguje patekėt,
Raudona gėlele sužydėt.
Emilija KLIMAŠAUSKAITĖ
Ten, kur namai
Ten rasa nepaliečia žemelės,
Ten lietus dvelkia girių kvapu,
Ten – namai ir gimtinės upelis,
Prie kurio sapnuose aš grįžtu.
Stogo samanos ten dar žaliuoja,
Rodos, kužda: „Kaip gera...
Grįžti...“
Ten – namai, kur šakas
sau nulenkę
Stovi medžiai, karų paliesti.
Girdžiu – pasaką seka senelė
Ir senelis dainuoja smagiai...
Sugrįžtu aš į tėviškę brangią.
Sapnuose ją man mena rugiai..
Elena BACEVIČIENĖ
Į gyvenimą keliavom,
kaip mokėjom.
Takeliu pro parugę, laukais.
Kvietė vieškeliai dulkėti
ir duobėti,
Išsiraitę kelio kaspinai.
Nuo lėkimo lydėsi asfaltas,
Magistralių strėlės dangų niaukė.
Tik širdy jautiesi kaltas,
Kad gimti namai nebesulaukė...
Į gyvenimą keliavom,
kaip mokėjom
Ir ne viską paėmėm, ką davė...
Komentarai:
|
 
* Vasario 16-oji Vilkaviškyje: istorinė kartų jungtis * Klausimas valdžiai: išlaikyti ar uždaryti? * Kandidatams į merus nevengta užduoti ir nepatogių klausimų Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
Ar vartotinas žodis „stribas“? Taip. Stribai (rus. istrebitel – „naikintojas“) – civilinių ginkluotų sovietų valdžios būriai, 1944–1954 m. Lietuvoje padėję okupantams vykdyti represijas.
„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ žodis stribas teikiamas su žyma šnek.
Šūksniai
Statistika
|