„Santaka“ / Šimtametes kapinaites atkovojo iš miško

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2015-06-22 16:24

Dalinkitės:  


Gižų seniūnas Romas Kučiauskas turi planų senąjį kryžių perkelti į sutvarkytą kapinaičių teritoriją.

Autorės nuotr.


Šimtametes kapinaites atkovojo iš miško

Renata VITKAUSKIENĖ

Gižų seniūnijos pastangomis sutvarkytos Pirmojo pasaulinio karo aukų kapinaitės Paežerių miško pakraštyje, prie Rūdos kaimo.

„Rašytinių istorinių šaltinių apie šitą vietą rasti nepavyko, tačiau seni žmonės jau anksčiau pasakojo, kad čia būta kapinių, kuriose 1914–1915 m. buvo laidojami vokiečių kareiviai. Pirmojo pasaulinio karo metais kažkur netoliese buvusi vokiečių žvalgyba. Iš savo močiutės esu girdėjęs, kad carinės Rusijos imperijos kariuomenės kazokai vokiečių žvalgus užpuolė ir užkapojo kardais. Pasakojo, kad karininkų palaikus vokiečiai išsivežė, o žiauriai nužudytus eilinius kareivius palaidojo šioje vietoje“, – apie miško kapinaičių atsiradimą pasakojo Gižų seniūnas Romas Kučiauskas. Įrašai nedideliuose betoniniuose paminkluose liudija, kad Paežerių miške palaidoti grenadieriai, ulonai, muškietininkai.

Anot seniūno, kol vieta nebuvo pradėta tvarkyti, daug vietinių žmonių nė nežinojo, kad čia yra kapinės. „Būdavo, eini mišku, matai, kad iš žemės išlindęs koks betono gabalėlis... Gal prieš 6 ar 7 metus kažkokiu reikalu važiavau į mišką ir atėjau į šią vietą. Ir žmoniškumas, ir pareigos neleido praeiti, užmiršti ir palikti kapinaites apžėlusias brūzgynais, nesutvarkytas, – sakė R. Kučiauskas. – Nors pagal dokumentus čia yra Pilviškių seniūnijos teritorijos pats pakraštys, tačiau visai šalia – jau Gižų seniūnija, Rūdos kaimo laukai. Rajone tokios kapinaitės bus bene vienintelės. Jas sutvarkėme ne dėl kokių politikos vėjų, o grynai iš žmoniškumo – tiesiog atstatėme žmonių kapavietes.“

Seniūnas prisiminė, kad tarybiniais laikais domėjimasis šita vieta nebuvo pageidaujamas, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę joje ėmė „darbuotis“ juodieji archeologai. Ieškodami kareiviškų diržų sagčių, sagų ar kitų daiktų kapinėse jie iškasė nemažai gilių duobių.

Paminklai, kryžius – viskas, kas šiandien matoma nedidukėse kapinaitėse, buvo susmegę į žemę, čia vešėjo tikrų tikriausias miškas.

„Prieš trejus metus pradėjome kapines rimčiau tvarkyti, – pasakojo Gižų seniūnas. – Dirbo seniūnijos darbininkai. Samdžiau vieną ūkininką. Sunkiai, bet iškasėme labai didelius kelmus iš šio plotelio. Dar ruošiamės atvežti žemių. Atkasėme į žemę susmegusius nuvirtusius antkapius. Daug jų sudaužytų buvo. Kuriuos ėjo, tuos atkūrėme, rankomis išvalėme užrašus, įamžinusius čia atgulusių vokiečių kareivių vardus, pavardes ir karinius laipsnius.“

R. Kučiauskas stebėjosi, iš kokios geros medžiagos anuomet buvo išlieti paminklai. Veikiami drėgmės jie ilgai gulėjo žemėje, o raidės gražiausiai laikosi. Darbininkai atkasė sudaužytą evangelikų bažnyčios metalinį kryžių.

Tiesa, sutvarkytas ir pritaisytas aukštai ant akmens, jis neilgai ten išstovėjo. Kažkas kryžių nulaužė, matyt, tikėjosi pralobti pardavęs jį metalų laužo supirktuvėje, tačiau iš kapinaičių vis dėlto neišvežė...

Dabar medine tvorele nuo žvėrių aptvertame plote stovi 21 nedidelis paminklas. „Senuosius paminklų pamatus keliose vietose žemėje radome išlietus vienodais atstumais. Orientuodamiesi į tai proporcingai pastatėme ir atnaujintus paminklus“, – pasakojo R. Kučiauskas.

Gižiečiai palaiko ryšius su Raudonojo Kryžiaus organizacijos atstovais iš Ahauso miesto Vokietijoje. „Keturis sykius vokiečiai yra lankęsi Gižuose ir kiekvienąsyk prašo juos palydėti į šitą vietą. Atvažiavę visada uždega žvakutę, pabūna. Po pirmųjų apsilankymų svečiai labai džiaugėsi ir dėkojo matydami, kad esame pradėję rūpintis jų prosenelių kapais, paprašė, kad kapinaites aptvertume. Šitas jų prašymas man įstrigo ir jau anksčiau kilusią mintį sutvarkyti kapinaites dar sustiprino“, – kalbėjo R. Kučiauskas.

Seniūnas teigė pajutęs, kad ir vietos žmonės palankiai įvertino jo iniciatyvą deramai sutvarkyti kapines ir patys jas retkarčiais aplanko. „Per Vėlines pagerbdami mirusiuosius atvežame gėlių, žvakučių ir visada randame kažkieno anksčiau jau atneštą žiedą ar uždegtą žvakę, – pasakojo seniūnijos vadovas. – Prieš kurį laiką specialiai sutvarkėme ir lauko keliuką, vedantį į miško kapinaites, kad žmonės galėtų privažiuoti.“






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Į griovius slydo mokinius vežiojantys autobusai
* Žemės ūkio konsultavimo tarnyba: klientų vis daugėja
* Kuriu verslą: kokią įmonės juridinę formą pasirinkti?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas