„Santaka“ / Gydytojo rankos jautrios ne tik žmogui, bet ir medžiui

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2015-06-22 16:22

Dalinkitės:  


Dainius Jurevičius pasakojo, kiek daug darbo reikia įdėti, kol pliauska, šaka ar medžio gumbas virsta dailiu dirbiniu.

Autorės nuotr.


Gydytojo rankos jautrios ne tik žmogui, bet ir medžiui

Eglė MIČIULIENĖ

Į gydytojo chirurgo Dainiaus Jurevičiaus darbų parodą susirinkę draugai, kolegos bei artimieji džiaugėsi puikiais medžio dirbiniais, o jų autoriui linkėjo kūrybinės sėkmės, kantrybės ir... sveikų pirštų.


Triguba paroda


Birželio 13 dieną sukako 50 metų, kai Vilkaviškyje gimė gydytojas chirurgas ir medžio drožėjas Dainius Jurevičius. Šia proga Paežerių dvaro ledainėje surengta paroda „Prakalbintas medis“. Joje eksponuojami ne tik paties D. Jurevičiaus medžio drožiniai, bet ir jo tėvo, žinomo Vilkaviškio chirurgo Vito Jurevičiaus bei sūnaus Vytenio Jurevičiaus fotografijos.

Pasigrožėti preciziškai išpjaustinėtais medžio dirbiniais ir pasveikinti jų autoriaus su jubiliejumi susirinko gausus būrys gydytojo D. Jurevičiaus draugų, kolegų medikų bei medžio drožėjų, giminaičių, artimųjų, vos tilpusių į ledainės patalpas.

Šiltais žodžiais parodą ir jos autorių pristatė muziejaus vadovė Elena Rupeikienė bei parodos kuratorė Vida Matusevičienė.

Anot E. Rupeikienės, medis ir žmogus panašūs – abu turi ir charakterį, ir širdį. D. Jurevičius pajuto tiek žmogų, tiek medį – prisilietus jautriems jo pirštams žmogus išgyja, o paprasta medžio pliauska virsta nuostabiu kūriniu.


Nuo pat mažens


Pats D. Jurevičius sunkiai slėpė jaudulį. Jis nuoširdžiai dėkojo susirinkusiesiems, visiems, kurių padedamas galėjo surengti parodą, taip pat savo artimiesiems, ypač mamai Janinai ir žmonai Aušrai. Abi moterys taip pat džiaugėsi Dainiumi ne tik kaip menininku, bet ir kaip puikiu sūnumi, vyru bei geru žmogumi. Daugybės šiltų žodžių ir palinkėjimų parodos autorius sulaukė iš visų į Paežerius jį pasveikinti atvykusių žmonių.

Gydytojas pasakojo, jog draugystė su medžiu jį lydi visą gyvenimą. Drožyba Dainius susižavėjo dar mažas, matydamas, kaip giminaitis išpjausto kokį raštą karklo šakelėje, kaip tėtis iš malkos išdrožia lėktuvą. Jau pradinėse klasėse berniukas išsiprašė iš tėčio, kaip jis sakė, peiliuką už 22 kapeikas, su burlaiviu ant kriaunų – tada jau ir pats šaką galėjo išsidrožti. Vėliau medžio darbų gausėjo, jie gražėjo. Mokykloje sutikti mokytojai V. Brazaitis ir A. Baukus paskatino vaikiną neužmesti pomėgio drožinėti medį.

– Kam man šito reikia? Atsakymą jau seniai išgirdau iš savo sūnaus Vytenio. Maždaug ketverių metų jis buvo užkluptas kraustantis tėvuko spintą. Tėvukas tuomet jo paklausė: „Ko tau reikia, ar čia ką pasidėjai?“ Nepamiršiu žibančių sūnaus akių ir atsakymo: „Nežinau, tėvuk, bet labai reikia!“ Panašiai ir man – reikia. Ir ne tik man, yra tuo susidomėjusių draugų, pasekėjų, bendraminčių. Pavyzdžiui, Virgilijui Vendrikiui irgi to reikia. Dažnai dirbame kartu. Artėja Kalėdos, reikia dovanų. Įsivaizduokite: prisnigta, speigas, o čia du suaugę rimti vyrai, apsirengę kaip Antarktidos užkariautojai, birzgina stakles nešildomose dirbtuvėse... – šypsojosi D. Jurevičius.

Tokiomis sąlygomis dirbant, anot meistro, sužvarbsta ir rankos, ir kojos, bet rezultatas viską atperka.


Pirštus siuvo ir tėtis


Nepaprastu kruopštumu, ramybe ir talentu dvelkia D. Jurevičiaus dirbiniai: dailiai išpjaustytos dekoratyvinės lėkštės, taurės, grakščios žvakidės, įvairiomis formomis išreikšta tautinė simbolika, iki žvilgesio nugludinti ir gintaru inkrustuoti velykiniai margučiai bei kitos grožybės.

D. Jurevičius klausytojams pasakojo, kaip iš medžio gumbo ar pliauskos, kuria kažkas net nesusidomėjęs pakurtų židinį, gimsta puošmenos: kaip medis paruošiamas, kaip atsiskleidžia jo raštas ir kaip meistras prie natūralaus medžio grožio derina savo ornamentiką.

Be abejo, dirbant tokį darbą reikia ypatingo atsargumo. D. Jurevičius neslėpė, kad daug kartų buvo „prakiurusios“ rankos, keturis kartus netgi teko kreiptis į kolegas chirurgus, net ir į savo tėtį, kad susiūtų pirštus.

Tad nieko nuostabaus, jog dauguma susirinkusiųjų, išsakydami nuoširdžius sveikinimo žodžius, jubiliatui linkėjo ne tik kūrybinės sėkmės, energijos, kantrybės, bet ir sveikų pirštų.


Pomėgis – iš senelio


Antrajame ledainės aukšte surengta fotografijų paroda. Vienos prieš kitas sukabintos subtilios Vito Jurevičiaus gamtos fotografijos tarsi kalbėjosi su jo anūko Vytenio ekspresyviais šiuolaikiškais darbais, kuriuose užfiksuoti įspūdingi kadrai iš įvairių koncertų, muzikos festivalių.

Įdomu, kad Vytenį fotografija ir sudomino jo senelis, pats į lauką kojos nekeldavęs be fotoaparato rankose. Dovanodamas anūkui pirmąjį fotoaparatą, kad išviliotų vaiką kuo daugiau išeiti pabūti gryname ore, V. Jurevičius greičiausiai net nenujautė, jog Vytenis taip entuziastingai pasiners į šią sritį. Vaikinukui fotoaparatas taip „prilipo“ prie rankų, kad jis pasirinko studijuoti fotografijos technologijų specialybę.

– Baigdamas mokyklą turėjau dar vieną didelį hobį – groti gitara ir vaikščioti į koncertus. Tad pomėgį fotografuoti susiejau su muzika, – savo darbus pristatydamas kalbėjo D. Jurevičiaus sūnus, dabar dirbantis svetainės music.lt fotografu.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas