„Santaka“ / Lenkiškų braškių Vilkaviškio turgavietėje nerasta

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2015-06-19 16:48

Dalinkitės:  


Jaunasis ūkininkas Vytautas Šteinys buvo įsitikinęs, kad Vilkaviškio turgavietėje prekiaujama tik lietuviškomis braškėmis.

Autorės nuotr.


Lenkiškų braškių Vilkaviškio turgavietėje nerasta

Eglė KVIESULAITIENĖ

Šviežiai nunokusiomis braškėmis pakvipusi turgavietė kai kuriems vilkaviškiečiams sukėlė abejonių. Žmonės įtarė, kad prekeiviai gali pardavinėti lenkiškas braškes, teigdami, jog jos užaugintos vietiniuose ūkiuose.

Su skaitytojų signalu supažindinome Vilkaviškio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistus. Trečiadienio rytą kartu su šios tarnybos viršininku Gediminu Gvazdaičiu bei vyriausiąja specialiste-maisto produktų inspektore Vilija Vasiliauskiene išskubėjome į turgavietę. Iš tiesų, prekiautojų šviežiomis braškėmis tądien netrūko. Prekeiviai turgaus administraciją buvo raštu informavę, kiek uogų atsivežė parduoti. Didžioji dalis prekeivių atitikties deklaracijose buvo įrašę, jog atsivežė po 10–30 kg braškių, viena ūkininkė deklaravo net 70 kg. Tądien braškių kaina svyravo nuo 1,5 iki 3 eurų už kilogramą.

Inspektoriai patikrino prekeivių braškėmis dokumentus. Visi turėjo įrodymus, kad braškes augina savo ūkiuose ar kolektyviniuose soduose. Bene daugiausia „braškininkų“ gyvena apie Alvitą, tačiau uogos atkeliauja ir iš Kisiniškių, Gudelių, Pilviškių, kitų rajono vietų, taip pat iš gretimos Kalvarijos savivaldybės.

Maisto produktų inspektorė Vilija Vasiliauskienė sakė, kad visi prekeiviai, kurie parduoda savo išaugintas uogas, privalo turėti žemės nuosavybės patvirtinimo dokumentą arba ūkininko pažymėjimą, taip pat leidžiančią dirbti su maisto produktais medikų pažymą apie sveikatos būklę. Kiekvieną turgaus dieną prekeiviai užpildo atitikties deklaraciją, kurioje įvardija, kiek ir kokių maisto produktų tądien ketina parduoti. Taip pat nurodo, ar auginant uogas, vaisius, daržoves buvo naudoti pesticidai.

Jeigu prekeivis uogas perparduoda, turi turėti maisto tvarkymo pažymėjimą, prekės įsigijimo dokumentą, taip pat nurodyti kilmės šalį, kokybės klasę. Pirkėjas šią informaciją turi matyti etiketėje. Etiketėje taip pat turi būti nurodyta kaina eurais ir euro kursas, lyginant su litu. Toks reikalavimas, jeigu nebus pratęstas, galios iki liepos 1 d.

– Niekas nedraudžia prekiauti lenkiškomis braškėmis ir mūsų turgavietėse, – sakė V. Vasiliauskienė. – Bet pirkėjas turi gauti tikslią informaciją ir nebūti apgaudinėjamas. Jeigu trūksta informacijos, pirkėjas turi teisę pareikalauti prekybininko, kad šis parodytų dokumentus.

Nors visi dokumentai rodė, jog prekeiviai siūlė tik savo ar kito ūkininko ūkyje išaugintas braškes, inspektoriai sakė negalį 100 procentų garantuoti, kad, pavyzdžiui, ūkį įregistravęs prekeivis tarp lietuviškų neturi ir lenkiškų braškių. Juk nėra galimybių suskaičiuoti, kiek uogų žmogus priskynė vieną ar kitą turgaus dieną. Prekeiviai braškėmis vieni kitus dažniausiai pažįsta ir puikiai žino, kokiame ūkyje auga didesni braškių plotai.

Anot inspektorių, mažai tikėtina, kad į mūsų turgavietes būtų gabenamos lenkiškos braškės. Mat braškių perpardavinėtojai turėtų atsivežti nemažus uogų kiekius. Juk vykti į Lenkiją parsivežti vienos kitos dėžutės tikrai neapsimokėtų. Tad labiau tikėtina, jog perpardavinėtojai vyksta į didesnių miestų turgavietes.

Inspektoriai užfiksavo ir vieną kitą prekybos taisyklių pažeidimą. Kai kurių prekeivių medicininių knygelių galiojimas buvo pasibaigęs, kiti nebuvo nurodę kainų ar euro kurso. Dėl šių pažeidimų įspėti ir prekeiviai, ir turgavietės administracija.

Dar keli prekeiviai įspėti dėl to, kad pažeidžia įstatymą reklamuodami savo parduodamas prekes.

– Etiketėje turi būti nurodoma tik prekės pavadinimas, kilmės šalis, kokybės klasė, kaina, – aiškino V. Vasiliauskienė. – Negalima rašyti „saldūs agurkėliai“ ar „skanūs pomidorai“. Agurkai ir pomidorai yra daržovės, kurios turi atitikti reikalavimus. Jeigu jie kartūs ar supuvę, išvis negalima jais prekiauti.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas G. Gvazdaitis prašė gyventojų, pastebėjusių prekybos taisyklių pažeidimų ar įtarusių, jog pirkėjai apgaudinėjami, nurodyta informacija apie prekę neatitinka tikrovės, pranešti tel. (8 342) 52 249 ar el. paštu vilkaviskior@vet.lt.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Į griovius slydo mokinius vežiojantys autobusai
* Žemės ūkio konsultavimo tarnyba: klientų vis daugėja
* Kuriu verslą: kokią įmonės juridinę formą pasirinkti?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas