„Santaka“ / Telefoninių sukčių aukas pareigūnai kaltina kyšininkavimu

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2015-06-17 16:28

Dalinkitės:  


Telefoniniams sukčiams aukos atiduoda ne tik santaupas, bet ir vertingus daiktus.

Telefoninių sukčių aukas pareigūnai kaltina kyšininkavimu

Eglė KVIESULAITIENĖ

Pasipylę nuo telefoninių sukčių nukentėjusių žmonių pareiškimai pareigūnus varo į neviltį. Policininkai įsitikinę, kad problemos reikėtų ieškoti ne tik teisinėje sistemoje, bet ir žmonių mentalitete.



Nusikalsta patys

Rajono policijos komisariato viršininkas Edvardas Gruzdys bei telefoninio sukčiavimo bylas analizuojantis Kriminalinės policijos skyriaus vyresnysis tyrėjas Alvydas Benertas neabejoja, kad jokioje civilizuotoje vakarietiškoje šalyje tokie nusikaltimai nebūtų įmanomi. O dėl to, kad sukčiai išvilioja pinigus, didele dalimi kaltos pačios aukos.

Komisariato viršininkas siūlė paanalizuoti apgavikų pateikiamą „jauką“, ant kurio užkimba aukos. Anksčiau į nelaimę patekusiu raudančiu anūku ar sūnumi prisistatydavę telefoniniai sukčiai dabar kiek pakeitė taktiką.

Pastaruoju metu dažniau prisistatoma policijos pareigūnais ar medikais ir dėstoma, neva į bėdą pateko aukos giminaitis. Pagal sukčių versiją, dažniausiai tariamas giminaitis sukelia eismo įvykį, kuriame apgadina automobilį, sužaloja žmones, arba lipdamas iš troleibuso, laiptais ar pan. netyčia pastumia vaiką, kuris sunkiai susižaloja. Visais atvejais aiškinama, kad pinigai reikalingi tam, jog nebūtų keliama baudžiamoji byla.

– Taigi pinigus sukčiams žmonės atiduoda patys sąmoningai darydami nusikaltimą – bandydami papirkti pareigūną, kad jų giminaitis išvengtų atsakomybės, – piktinosi policijos komisariato viršininkas E. Gruzdys. – Nė vienoje senas teisines tradicijas turinčioje šalyje telefoniniams sukčiams „prasisukti“ tokiomis „pasakomis“ nepavyktų. Sakykim, nė vienam vokiečiui į galvą nešautų atiduoti pinigus tokiam tikslui. Jei giminaitį ištiktų nelaimė, civilizuotas žmogus kreiptųsi į advokatą, o ne bandytų apeiti įstatymą.



Atskleidžia aukos

Už grotų sukauptą didelę patirtį turintys telefoniniai sukčiai – geri psichologai. Ne veltui kalėjimų bibliotekose knygos apie psichologiją – pačios populiariausios. Nuo telefoninių sukčių pastarosiomis dienomis nukentėjusias kelias garbaus amžiaus moteris apklausęs tyrėjas A. Benertas dar kartą įsitikino, kad informaciją nusikaltėliams atskleidžia pačios aukos. Nors žmonės dažnai įsivaizduoja, jog sukčiai slapta renkasi informaciją, ją kaupia, o vėliau panaudoja prieš aukas, iš tiesų taip nėra. Dažniausiai jie žino tiek, kiek parašyta telefonų knygoje, – vardą, pavardę ir adresą. Tik išgirdę pašnekovo balsą sukčiai sprendžia, kurį apgaulės metodą pritaikyti. Jei iš balso spėja, kad bendrauja su solidaus amžiaus žmogumi, kurpia istoriją apie nelaimėn patekusį anūką ar anūkę, jei su jaunesniu – apie sūnų ar dukrą.

Į tariamą nelaimę patekusią anūkę neseniai pinigais „gelbėjusi“ vilkaviškietė pareigūnams pasakojo, kad sukčiai sugebėjo išklausti ne tik anūkės vardą, bet ir kur ši gyvena. Taip pat teiravosi ir apie pačią pašnekovę: išsiaiškino, kokio ji amžiaus, kad gyvena viena ir yra silpnos sveikatos. O įsitikinę, jog pašnekovė nebus pajėgi vytis, atsiuntė bendrininką paimti pinigų.



Telefonu nesiteirauja

Sukčiai puikiai reaguoja į pasikeitimus, pasinaudoja bet kokiais įvykiais šalyje, ypač jei jie susiję su pinigais.

Nusikaltėliai puikiai išnaudojo litų keitimo į eurus periodą. „Euro versija“ veiksminga ir šiuo metu. Prieš porą savaičių vienai vilkaviškietei paskambinę sukčiai prisistatė pareigūnais ir pareiškė, jog moteris „Norfos“ prekybos centre atsiskaičiusi padirbtais pinigais. Tariamas pareigūnas pasakė ateisiąs patikrinti kitus moters turimus banknotus. Išsigandusi pensininkė įsileido sukčių į namus.

Šiuo metu nebepopuliari tapo apgavikų versija apie finansinius nusikaltimus tiriančius pareigūnus, kurie prašo atskleisti elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus. Pareigūnai džiaugiasi, kad visomis įmanomomis priemonėmis kalę, jog prisijungimo kodų negalima atskleisti niekam, teisėsaugininkai pagaliau pasiekė savo. Tačiau, anot E. Gruzdžio, po kiek laiko ši versija vėl atgis, galbūt kiek pakitusi, mat žmonės primirš ir praras budrumą. Beje, šio sukčiavimo aukomis dažniau tapdavo jaunesni, pilietiškai nusiteikę, tačiau aplinkybių tinkamai neįvertinę rajono gyventojai.

– Žmonės turėtų įsidėmėti, kad pareigūnai niekada neskambina telefonu rinktis informacijos apie nusikaltimą ar pažeidimą, – aiškino E. Gruzdys. – Tyrėjai visuomet žmogų kviečia atvykti į policijos komisariatą arba atvyksta patys, parodo tarnybinį pažymėjimą. Jeigu žmogui kyla įtarimų, jis gali neįsileisti pareigūno. Tuomet jis gaus raštišką kvietimą atvykti į policijos komisariatą.



Keisti įstatymus

A. Benertas pataria kilus bent menkiausiam įtarimui stengtis nutraukti pokalbį. Mat nusikaltėliai visuomet su auka kalba tol, kol atvyksta jų siųstas žmogus. Jei nutrauksite pokalbį, sukčiams kils įtarimas, kad susivokėte ir galėjote kreiptis į policiją. Tokiu atveju apgavikai neberizikuos ir neatvyks pasiimti pinigų.

Nors deklaruojama, kad telefoninių sukčių problemą išspręs įkalinimo įstaigose diegiama ryšio blokavimo įranga, pareigūnai mano, jog tai tik sumažins šių nusikaltimų mastą. Mat sukčiauti telefonu galima ir būnant laisvėje. Anot E. Gruzdžio, daug efektyviau būtų įdiegti sistemą, kad mobiliojo ryšio kortelės, kaip daugelyje Europos valstybių, būtų parduodamos tik pateikus dokumentą bei įregistravus vartotoją.

Kol mūsų šalies politikai nepriims atitinkamų įstatymų, o žmonės vadovausis taisykle, jog bet kokius nesklandumus gali sutvarkyti kyšis, tol telefoniniai sukčiai gyvens sočiai ir laimingai, o aukos ašaros dėl prarastų pinigų.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas