Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Lietuvoje

---

„Nuo estų pagal perkamąją galią atsiliekame 25 proc., tuo tarpu latvius lenkiame 5 procentais“, – sako „Danske Bank“ Baltijos šalių analitikas Rokas Grajauskas.

Nors atlyginimai Lietuvoje siekia tik 25 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio, tačiau pagal perkamąją galią atsiliekame mažiau. Dėl žemesnių kainų perkamoji galia Lietuvoje sudaro 55 proc. ES vidurkio. Tarp Baltijos šalių pagal perkamąją galią esame per vidurį – atsiliekame nuo Estijos, tačiau lenkiame Latviją.

Tačiau kur yra didžiausi skirtumai tarp statistinio lietuvio ir vakarų europiečio galimybės įpirkti prekes?

Perkamoji galia ir atlyginimai

Praėjusiais metais vidutinis atlyginimas Lietuvoje „į rankas“ siekė 526 eurus ir pagal šį rodiklį visoje ES lenkėme tik Rumuniją ir Bulgariją. Estijoje vidutinis atlyginimas buvo 795 eurai (51 proc. daugiau nei Lietuvoje), Latvijoje – 561 euras (7 proc. daugiau). Tačiau įvertinus, kad „Eurostato“ skelbiamais duomenimis, Lietuvoje kainų lygis yra 18 proc. mažesnis nei Estijoje ir 11 proc. – nei Latvijoje, lietuvių perkamoji galia atrodo kiek geriau. Nuo estų pagal perkamąją galią atsiliekame 25 proc., tuo tarpu latvius lenkiame 5 procentais.

Palyginti su „senosiomis“ ES šalimis, vidutinis atlyginimas Lietuvoje siekia 23 proc. šių šalių vidurkio. Tačiau atsižvelgus į tai, kad vidutinės kainos šiose šalyse yra beveik dvigubai didesnės nei Lietuvoje, vidutinio dirbančiojo perkamoji galia Lietuvoje buvo didesnė ir siekia 42 proc. šių šalių vidurkio.

Skirtumai tarp automobilio ir kirpyklos

Svarbu pastebėti, kad ypač skiriasi statistinio lietuvio ir vakarų europiečio galimybės įpirkti prekes ir paslaugų, kuriomis lengva prekiauti, tarp jų, elektronikos prekes, automobilius, didžiąją dalį maisto produktų, ir vietoje teikiamų paslaugų kainos. Kadangi pirmuoju atveju, prekių kainos ES šalyse yra iš esmės vienodos, o atlyginimai skiriasi 4–5 kartus, tiek pat skiriasi ir šių prekių įperkamumas. Lygiai taip pat skiriasi ir laisvai prekiaujamų paslaugų įperkamumas, pavyzdžiui, atostogų užsienyje.

Praėjusiais metais vidutinis atlyginimas Lietuvoje „į rankas“ siekė 526 eurus ir pagal šį rodiklį visoje ES lenkėme tik Rumuniją ir Bulgariją. Estijoje vidutinis atlyginimas buvo 795 eurai (51 proc. daugiau nei Lietuvoje), Latvijoje – 561 euras (7 proc. daugiau).

Tuo tarpu vietoje teikiamų paslaugų kainos skiriasi jau gerokai labiau. Pavyzdžiui, taksi paslaugų, restoranų ar kirpyklų kainos Vilniuje ir Stokholme vidutiniškai skiriasi kelis kartus. Kadangi atlyginimai taip pat skiriasi keletą kartų, ypatingo skirtumo tarp šių paslaugų įperkamumo Vilniuje ir Stokholme nėra.

„Pirmūnai“ Europoje

Europoje tiek pagal vidutinį atlyginimą, tiek ir pagal perkamąją galią pirmauja Liuksemburgas – čia vidutinis atlyginimas po mokesčių yra 3188 eurus (204 proc. ES vidurkio), o perkamoji galia – 164 proc. ES vidurkio. Toliau pagal perkamąją galią rikiuojasi Nyderlandai (159 proc.), Jungtinė Karalystė (152 proc.), Švedija (137 proc.) ir Vokietija (136 proc.).

Kas pirmauja ES pagal kainas? Tai Skandinavija, o didžiausiomis kainomis ES gali „pasigirti“ danai (152 proc. ES vidurkio), švedai (144 proc.) ir suomiai (139 proc.). Būtent dėl to, kad kainos šiose šalyse yra tokios aukštos, pagal perkamąją galią į trejetuką šios šalys nepapuola.



Rokas Grajauskas

„Danske Bank“ Baltijos šalių analitikas

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---