Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.
Parduoda ekologiškai užaugintą mėsinę kiaulę (apie 200 kg svorio, 1,70 Eur už kg). Tel. 8 670 98 550.
Galioja iki: 2019-02-21 13:54:29 Atlieka vidaus ir lauko apdailos darbus. Tel. 8 623 56 052.
Galioja iki: 2019-02-23 09:35:01 Parduoda arba išnuomuoja 3 ha žemės Vilkupių kaime. Tel. 8 626 38 767.
Galioja iki: 2019-02-28 08:11:49 Parduoda naudotą 6 stalčių šaldiklį BOSCH, šiaudapjovę („akselinę“) su vienfaziu vokišku varikliu.
Tel. 8 670 49 964.
Galioja iki: 2019-02-28 08:12:20
Redakcijos darbo laikas: Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
|
„Santaka“ / 2005-02-01 08:39
Knygoje – žvilgsnis į rajono bendruomenes
Birutė PAVLOVIENĖ
„Kaimo bendruomenių plėtra“ – kolektyvinė monografija, į kurios pristatymą Lietuvos
žemės ūkio universitete buvo pakviesti ir mūsų rajono atstovai. Mat medžiaga šios knygos
skyriui, kuriame pateikiami praktiniai bendruomenių vadybinės veiklos pavyzdžiai,
rinkta ir Vilkaviškio rajone. Šį darbą vykdė Žemės ūkio universiteto Kaimo plėtros
administravimo studijų programos studentai ir Vilniaus univer-siteto socialinio darbo
magis-trantai. Tyrimai buvo atliekami 2003 metų spalio ir lapkričio mėnesiais Žaliosios,
Alvito, Gižų, Gudkaimio, Šiaudiniškių, Klampučių, Matlaukio, Pašeimenių, Patunkiškių,
Serdokų, Ramoniškių ir Pilviškių miestelio bendruomenėse. Respondentai atsakinėjo į
anoniminės anketos klausimus.
|
Patalpos, etatai, savanoriai
Beveik trečdalis apklaustųjų rajono bendruomenių tuo metu neturėjo patalpų. Daugiau
kaip pusė jų atstovų teigė, kad tai yra vienas iš veiksnių, trukdančių plėtoti veiklą.
Išanalizavus apklausos duomenis, susijusius su personalu, paaiškėjo, kad tarp rajono
bendruomenių yra akivaizdžių skirtumų. Apmokamus darbuotojus, kurių skaičius svyravo nuo 1 iki 3, turėjo 23,1 proc. bendruomenių. Kitose etatinių darbuotojų nebuvo.
Užsienio ir Lietuvos bendruomeninių organizacijų socialinėje veikloje ypatinga reikšmė
teikiama savanoriškam darbui. Mūsų rajono bendruomenėse savanorių skaičius svyravo
nuo 2 iki 35. Mažesnėse – nuo 7 iki 24. Pažymėtina, kad 2002–2003 metais savanoriško
darbo aktyvistų skaičius išaugo, bet 38,5 proc. respondentų teigė, kad savanorių jiems labai
trūksta. Nė vienas apklaustasis anketoje nepasirinko atsakymo varianto, teigiančio, kad
savanoriai bendruomenei nereikalingi. Beveik 40 procentų teigė, jog savanorius būtina
mokyti – tada jie dirbs efektyviau ir profesionaliau.
Nuo kultūros iki politikos
Tyrimų rezultatai parodė, jog didžiausios finansinės paramos rajono bendruomenės
sulaukia iš užsienio fondų (76,9 proc.).
Kaip pagrindinės bendruomenių veiklos kryptys buvo nurodytos kultūrinė (93,3 proc.)
ir socialinė (84,6 proc.) sritys bei dėmesys aplinkosaugai – 46,2 proc. Ūkinę veiklos kryptį
svarbia laikė 30,8 proc., verslo – 15,4, politinę – 7,7 proc. apklaustųjų rajono bendruomenių
atstovų. Populiariausios bendruomenėse sociokultūrinio darbo formos – kalendoriniai (61,5
proc.) ir laisvalaikio renginiai (46,2 proc.). Žmonės labiausiai (84,6 proc.) ir norėtų plėtoti
socialinę kultūrinę veiklą. Tarp tų, kuriems labiausiai reikalinga socialinė parama, mūsų
rajono bendruomeninių organizacijų atstovai nurodė paauglius ir jaunimą bei vidutinio
amžiaus žmones – 76,9 proc. Vaikų grupę – 69,2 proc., pagyvenusius žmones – 53,8 proc.,
daugiavaikes šeimas – 23,1 proc., ūkininkus – 30,8 proc., nusikaltusius ir linkusius nusikalsti – 7,7 proc. Tarp didžiausių trukdžių plėtoti socialinę veiklą vilkaviškiečiai minėjo lėšų
stygių bei pačių bendruomenės narių aktyvumo stoką – 76,9 proc. Neigiamą savivaldybinių struktūrų požiūrį į bendruomeninę organizaciją nurodė 15,4 proc. apklaustųjų.
Plačiausiai – apie Alvitą
Atskirame vienos iš keturių monografijos dalių skirsnyje pateikiami Vilkaviškio kaimo
bendruomenių sąjungos veiklos pavyzdžiai, apimantys organizacijos viziją, misiją, elgseną bei darbo metodus. Alvito kaimo bendruomenės veikla bei gyvenimas išnagrinėtas dar
plačiau. Ši bendruomenė įsikūrė 2003 metų pradžioje. Postūmį tam davė 2002 metų
rudenį Alvite pradėjęs veikti moterų klubas.
2001 metų surašymo duomenimis, Alvito ir Maldėnų kaimai turėjo 1205 gyventojus.
Tyrimo metu apklausta 120 atskirų amžiaus grupių žmonių. Apibūdindami savo gyvenimo sąlygas tik 15 apklaustųjų teigė, kad yra visiškai jomis patenkinti. 10 procentų jas laikė
visiškai nepatenkinamomis, tik manė, jog ir kitur situacija yra ne geresnė
Pagrindinė vyresnio amžiaus Alvito ir Maldėnų kaimų gyventojų problema – nedarbas,
sąlygojantis ir blogas gyvenimo sąlygas. 35,8 proc. respondentų teigė, kad yra užimti ir
pajamas gauna iš savo ūkių, 32,5 proc. pragyvenimo šaltiniu nurodė bedarbio, invalidumo
ir kitas pašalpas.
Gyventojai, kurių amžius iki 25 metų, tarp pagrindinių savo problemų daugiausia
minėjo galimybių stoką įdomiai praleisti laisvalaikį, neįvairų kultūrinį gyvenimą ir
nesaugumą. Neįdomiu, neįvairiu kultūriniu gyvenimu dar labiau skundžiasi vyresni
žmonės (išskyrus 46–55 metų amžiaus grupę). Populiariausias kaimo žmonių laisvalaikio
leidimo būdas (jį nurodė daugiau kaip 53 proc. apklaustųjų) – žiūrėti televizorių. Daugiau
kaip 44 procentai teigė, jog laisvalaikį praleidžia tvarkydami aplinką, savo buitį.
Alvito kaimo bendruomenės narių apklausa išryškino, jog žmonės problema laiko ir
negeranoriškus, nedraugiškus tarpusavio santykius. Mažiausiai tai jaučiama amžiaus
grupėje iki 25 metų, labiausiai – 26–35 ir daugiau kaip 56 metų amžiaus sluoksniuose.
Alkoholizmo ir sunkaus bei neįdomaus darbo problemą labiausiai akcentavo 36–45 metų
gyventojai, mažiausiai – jaunimas iki 25 metų.
Kaimo žmonės, klausiami ar kaip nors stengiasi patys inicijuoti problemų sprendimą ir
gerinti savo gyvenimo kokybę, kalbėjo, kad siekiant pokyčių, gyventojai labiau yra linkę
likti nuošalyje, nesigilinti į problemas, nes į gyventojų nuomonę ir iniciatyvą rimtai dar
nežiūrima. Taip teigė ketvirtadalis apklaustųjų. Bet didesnis respondentų skaičius akcentavo, kad jų kaimuose trūksta aktyvių, išsilavinusių žmonių, turinčių originalių idėjų ir
sugebančių jas įgyvendinti. Labiausiai dėl savo problemų Alvito gyventojai kaltino
valstybę – 59,2 proc. ir rajono viešojo administravimo institucijas – 46,7 proc.
Remiantis atliktais tyrimais, monografijoje suformuluota ir Alvito kaimo bendruomenės plėtros strategijos vizija.
Nebejojama, kad bendruomenė toliau plės savo veiklą ir taps svariu „kaimo balsu“.
Komentarai:
|
 
* Darbus ir dainas skyrė Lietuvai * Pakeitęs pavardę praeities neištrinsi * Vištyčio gyventojų sodyboje kas rytą pusryčiauja voverės Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
Ar vartotinas junginys „bendrai paėmus“? Ne, prieveiksmis „bendrai“ nevartotinas kaip apibendrinamasis žodis, vartotina apskritai paėmus. Pvz.: Bendrai (= Apskritai ) paėmus, rezultatai buvo neblogi.
Šūksniai
Statistika
|