Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

---

Svečių knyga

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-02-01 08:39

---

„Kaimo bendruomenių plėtra“ – kolektyvinė monografija, į kurios pristatymą Lietuvos žemės ūkio universitete buvo pakviesti ir mūsų rajono atstovai. Mat medžiaga šios knygos skyriui, kuriame pateikiami praktiniai bendruomenių vadybinės veiklos pavyzdžiai, rinkta ir Vilkaviškio rajone. Šį darbą vykdė Žemės ūkio universiteto Kaimo plėtros administravimo studijų programos studentai ir Vilniaus univer-siteto socialinio darbo magis-trantai. Tyrimai buvo atliekami 2003 metų spalio ir lapkričio mėnesiais Žaliosios, Alvito, Gižų, Gudkaimio, Šiaudiniškių, Klampučių, Matlaukio, Pašeimenių, Patunkiškių, Serdokų, Ramoniškių ir Pilviškių miestelio bendruomenėse. Respondentai atsakinėjo į anoniminės anketos klausimus.

Patalpos, etatai, savanoriai

Beveik trečdalis apklaustųjų rajono bendruomenių tuo metu neturėjo patalpų. Daugiau kaip pusė jų atstovų teigė, kad tai yra vienas iš veiksnių, trukdančių plėtoti veiklą.

Išanalizavus apklausos duomenis, susijusius su personalu, paaiškėjo, kad tarp rajono bendruomenių yra akivaizdžių skirtumų. Apmokamus darbuotojus, kurių skaičius svyravo nuo 1 iki 3, turėjo 23,1 proc. bendruomenių. Kitose etatinių darbuotojų nebuvo.

Užsienio ir Lietuvos bendruomeninių organizacijų socialinėje veikloje ypatinga reikšmė teikiama savanoriškam darbui. Mūsų rajono bendruomenėse savanorių skaičius svyravo nuo 2 iki 35. Mažesnėse – nuo 7 iki 24. Pažymėtina, kad 2002–2003 metais savanoriško darbo aktyvistų skaičius išaugo, bet 38,5 proc. respondentų teigė, kad savanorių jiems labai trūksta. Nė vienas apklaustasis anketoje nepasirinko atsakymo varianto, teigiančio, kad savanoriai bendruomenei nereikalingi. Beveik 40 procentų teigė, jog savanorius būtina mokyti – tada jie dirbs efektyviau ir profesionaliau.



Nuo kultūros iki politikos

Tyrimų rezultatai parodė, jog didžiausios finansinės paramos rajono bendruomenės sulaukia iš užsienio fondų (76,9 proc.).

Kaip pagrindinės bendruomenių veiklos kryptys buvo nurodytos kultūrinė (93,3 proc.) ir socialinė (84,6 proc.) sritys bei dėmesys aplinkosaugai – 46,2 proc. Ūkinę veiklos kryptį svarbia laikė 30,8 proc., verslo – 15,4, politinę – 7,7 proc. apklaustųjų rajono bendruomenių atstovų. Populiariausios bendruomenėse sociokultūrinio darbo formos – kalendoriniai (61,5 proc.) ir laisvalaikio renginiai (46,2 proc.). Žmonės labiausiai (84,6 proc.) ir norėtų plėtoti socialinę kultūrinę veiklą. Tarp tų, kuriems labiausiai reikalinga socialinė parama, mūsų rajono bendruomeninių organizacijų atstovai nurodė paauglius ir jaunimą bei vidutinio amžiaus žmones – 76,9 proc. Vaikų grupę – 69,2 proc., pagyvenusius žmones – 53,8 proc., daugiavaikes šeimas – 23,1 proc., ūkininkus – 30,8 proc., nusikaltusius ir linkusius nusikalsti – 7,7 proc. Tarp didžiausių trukdžių plėtoti socialinę veiklą vilkaviškiečiai minėjo lėšų stygių bei pačių bendruomenės narių aktyvumo stoką – 76,9 proc. Neigiamą savivaldybinių struktūrų požiūrį į bendruomeninę organizaciją nurodė 15,4 proc. apklaustųjų.



Plačiausiai – apie Alvitą

Atskirame vienos iš keturių monografijos dalių skirsnyje pateikiami Vilkaviškio kaimo bendruomenių sąjungos veiklos pavyzdžiai, apimantys organizacijos viziją, misiją, elgseną bei darbo metodus. Alvito kaimo bendruomenės veikla bei gyvenimas išnagrinėtas dar plačiau. Ši bendruomenė įsikūrė 2003 metų pradžioje. Postūmį tam davė 2002 metų rudenį Alvite pradėjęs veikti moterų klubas.

2001 metų surašymo duomenimis, Alvito ir Maldėnų kaimai turėjo 1205 gyventojus.

Tyrimo metu apklausta 120 atskirų amžiaus grupių žmonių. Apibūdindami savo gyvenimo sąlygas tik 15 apklaustųjų teigė, kad yra visiškai jomis patenkinti. 10 procentų jas laikė visiškai nepatenkinamomis, tik manė, jog ir kitur situacija yra ne geresnė Pagrindinė vyresnio amžiaus Alvito ir Maldėnų kaimų gyventojų problema – nedarbas, sąlygojantis ir blogas gyvenimo sąlygas. 35,8 proc. respondentų teigė, kad yra užimti ir pajamas gauna iš savo ūkių, 32,5 proc. pragyvenimo šaltiniu nurodė bedarbio, invalidumo ir kitas pašalpas.

Gyventojai, kurių amžius iki 25 metų, tarp pagrindinių savo problemų daugiausia minėjo galimybių stoką įdomiai praleisti laisvalaikį, neįvairų kultūrinį gyvenimą ir nesaugumą. Neįdomiu, neįvairiu kultūriniu gyvenimu dar labiau skundžiasi vyresni žmonės (išskyrus 46–55 metų amžiaus grupę). Populiariausias kaimo žmonių laisvalaikio leidimo būdas (jį nurodė daugiau kaip 53 proc. apklaustųjų) – žiūrėti televizorių. Daugiau kaip 44 procentai teigė, jog laisvalaikį praleidžia tvarkydami aplinką, savo buitį.

Alvito kaimo bendruomenės narių apklausa išryškino, jog žmonės problema laiko ir negeranoriškus, nedraugiškus tarpusavio santykius. Mažiausiai tai jaučiama amžiaus grupėje iki 25 metų, labiausiai – 26–35 ir daugiau kaip 56 metų amžiaus sluoksniuose.

Alkoholizmo ir sunkaus bei neįdomaus darbo problemą labiausiai akcentavo 36–45 metų gyventojai, mažiausiai – jaunimas iki 25 metų.

Kaimo žmonės, klausiami ar kaip nors stengiasi patys inicijuoti problemų sprendimą ir gerinti savo gyvenimo kokybę, kalbėjo, kad siekiant pokyčių, gyventojai labiau yra linkę likti nuošalyje, nesigilinti į problemas, nes į gyventojų nuomonę ir iniciatyvą rimtai dar nežiūrima. Taip teigė ketvirtadalis apklaustųjų. Bet didesnis respondentų skaičius akcentavo, kad jų kaimuose trūksta aktyvių, išsilavinusių žmonių, turinčių originalių idėjų ir sugebančių jas įgyvendinti. Labiausiai dėl savo problemų Alvito gyventojai kaltino valstybę – 59,2 proc. ir rajono viešojo administravimo institucijas – 46,7 proc.

Remiantis atliktais tyrimais, monografijoje suformuluota ir Alvito kaimo bendruomenės plėtros strategijos vizija.

Nebejojama, kad bendruomenė toliau plės savo veiklą ir taps svariu „kaimo balsu“.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---