„Santaka“ / Liga, kurios mūsų seneliai nežinojo

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda svarstykles, sveriančias iki 500 kg, grėblį-vartytuvą „Saulutė“, geros būklės šaldytuvą-šaldiklį SNAIGĖ A++. Tel. 8 605 05 608.
Galioja iki: 2019-01-18 09:26:46

Parduoda 2,83 ha žemės Klampučių k. Tel. 8 605 05 608.
Galioja iki: 2019-01-18 09:27:34



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2015-06-01 16:49

Dalinkitės:  


Vaikų neurologė Diana Mykolaitytė apgailestavo, kad autistams taikomas terapinis gydymas labai brangus ir įkandamas ne kiekvienai šeimai.

Autorės nuotr.


Liga, kurios mūsų seneliai nežinojo

Eglė KVIESULAITIENĖ

Parašyti apie autizmą paprašė į redakciją paskambinusi mūsų laikraščio skaitytoja. Moteris klausė, ar tai nauja liga, nes prieš porą dešimtmečių tokios diagnozės nebuvo girdėjusi.



Pastebi tėvai

Rajono ligoninės vaikų neurologė Diana Mykolaitytė patvirtino, kad apie šią ligą mūsų šalyje pradėta kalbėti ne taip jau seniai. Todėl medikai dar tik mokosi atpažinti autizmą, o konkretaus gydymo nėra.

Autizmas – įvairiapusis vaiko raidos sutrikimas, apimantis daug sričių. Pagrindinės sritys – sutrikęs socialinis kontaktas, komunikacijos stoka bei elgesys (netipinis žaidimas, bendravimas).

Dažniausiai šį vaiko sutrikimą pastebi patys tėvai. Jau pirmaisiais gyvenimo mėnesiais įtarimą gali sukelti tai, jog vaikas nefiksuoja žvilgsnio, nežiūri į mamą, nesišypso, sutrinka jų ryšys. Dažnu atveju vaikas reaguoja ne į žmogų, jam teikia džiaugsmo ne bendravimas, o norimas daiktas, pvz., barškutis, žaislas. Todėl mamos medikams prasitaria, kad jų vaikas kažkoks „šaltas“, nenori meilumo, artumo.



Ypatingų gabumų

Būna atvejų, kai tėvų netrikdo toks vaiko nusiteikimas, tačiau į kitokį nei kitų elgesį atkreipia dėmesį darželio auklėtojos. Vaikas autistas dažniausiai žaidžia atsiskyręs nuo kolektyvo, nemoka užmegzti kontakto, sunkiai bendrauja tiek žodžiais, tiek gestais arba išvis nemoka kalbėti. Autistai gali būti agresyvūs, linkę smurtauti, niokoti turtą, jiems būdingi įniršio priepuoliai.

Autizmo sukeliami raidos sutrikimai yra plataus spektro, todėl kiekvienam vaikui pasireiškia skirtingo sunkumo simptomais. Pavyzdžiui, kai kurie vaikai gali kalbėti, o kiti kalba sunkiai arba visiškai nekalba. Ne tokios sunkios autistiško raidos sutrikimo formos gali būti diagnozuojamos kaip Aspergerio sindromas. Šiuo sindromu sergantys vaikai nemoka bendrauti, turi elgesio problemų, bet pasižymi aukštu intelektu ir gabumais vienoje srityje. Iš tokių vaikų dažnai išauga mokslininkai, yra net Nobelio premijos laureatų.

Aspergerio sindromą turintys vaikai paprastai nuo mažens domisi bendraamžiams neįprastais dalykais: tvarkaraščiais, įvairiais numeriais, sąrašais, statistika, pasižymi erudicija, rimtumu. Nukreipti savo gabumų linkme, jie gali pasiekti labai daug ir būti naudingi visuomenei.



Priežastys neaiškios

Mokslininkai teigia, kad autizmą sukelia genetinio paveldėjimo ir aplinkos veiksnių derinys. Autizmo sindromu serga apytiksliai 6 iš 1000 žmonių. Berniukams sutrikimas nustatomas dažniau negu mergaitėms.

Tyrinėjant tokius vaikus pastebima daug šią ligą lydinčių problemų: dažni miego sutrikimai, epilepsija, alergijos, sutrikusi plonųjų žarnų veikla, dėl kurių jie nesugeba įsisavinti reikalingų medžiagų, autoimuninės ligos, klausos, regos problemos.

Pirmą kartą šis sutrikimas aprašytas 1943 metais JAV ir beveik tuo pat metu Austrijoje bei Rusijoje. Mokslininkai teigia, jog iki tol tokio sutrikimo nebuvo pastebėję.

Pradžioje buvo manoma, kad autistiškumą nulemia tėvų socialinė padėtis ir emancipuotos, pernelyg į darbus panirusios, mažai emocinio dėmesio rodančios mamos. Ši hipotezė jau seniai paneigta, tačiau kaip prietaras ji vis dar gaji.

Daug kalbama apie skiepų poveikį, mat gana dažnai autizmas pasireiškia būtent po skiepijimo. Nors nemažai gimdytojų tvirtina, kad jų vaikas tapo autististas kaip tik po skiepų, dauguma mokslininkų ir medikų teigia, jog tai neįmanoma (jų atliekami tyrimai nerodo ryšio tarp skiepų ir autizmo). Šią situaciją iš dalies paaiškintų hipotezė, kad autizmą galbūt sukelia mitochondrinė liga, kuri, vaiką paskiepijus, gali pasunkinti jo būseną ir sukelti autizmą.



Išgydyti neįmanoma

Didelę įtaką autizmo tyrimams padarė iki šiol nepaaiškintas autizmo atvejų daugėjimas Jungtinėse Amerikos Valstijose (nuo 1990 metų diagnozuotų atvejų skaičius išaugo apie dešimt kartų). JAV autizmas – jau ne vien specialistų ar autistiškų vaikų tėvų, bet ir visos visuomenės pokalbių tema: apie autizmą kalba politikai, kuriami filmai, komiksai. Autistiškus vaikus mokomi atpažinti policininkai, socialiniai darbuotojai.

Kol kas mūsų šalyje yra tik dvi gydymo įstaigos, kurios nustato autizmo diagnozę: Vilniaus vaiko raidos klinika ir Kauno klinikų filialas Vaikų reabilitacijos ligoninė „Lopšelis“. Į šias gydymo įstaigas nukreipia autizmą įtarę vaikų neurologai.

Konstatavę diagnozę medikai paaiškina, kaip ugdyti autistą vaiką. Tačiau medikamentinio gydymo nuo šios ligos nėra. Galima nebent prislopinti kai kuriuos simptomus: per didelį judrumą, pykčio priepuolius ar pan. Nuo 2006 metų autistams vaikams taikoma ABA terapija (taikomoji elgesio analizė), tačiau ligonių kasos šio gydymo nekompensuoja. Raidos centruose taikoma TEACCH terapija, kuria autistus integruotis į visuomenę mokoma naudojant paveikslėlius bei nuolat kartojant veiksmus. Tokia terapija taikoma ir mūsų rajono specialiosiose ugdymo įstaigose, kur yra vaikų, sergančių autizmu.

Gydytoja D. Mykolaitytė patartų šeimoms, auginančioms autistus vaikus, neužsisklęsti ir bendrauti tarpusavyje. Tam yra įkurta autizmo asociacija „Lietaus vaikai“. Kitokius vaikus auginančios šeimos dalijasi patirtimi ir atranda būdų, kaip spręsti vieną ar kitą problemą, kokia terapija veiksminga ir gali pagerinti vaiko savijautą. Kuo anksčiau bus pradėtas tikslingas darbas sutrikimų korekcijos srityje, tuo geresnių rezultatų galima pasiekti.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Pagrindiniai mokesčių pasikeitimai nuo šių metų sausio 1-osios
* Jauni vilkaviškiečiai teikia konsultacijas finansiniais klausimais
* Globos namų auklėtiniai keršija juos atstumiančiai visuomenei
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas junginys „dvigubas dublis“?
Junginys dvigubas dublis (angl. double double ) gali būti vartojamas kalbant apie žaidėją, kuris per vienas rungtynes pelnė dviženklį skaičių taškų ir atkovojo dviženklį skaičių kamuolių. Kalbininkai siūlo vartoti junginį dvigubas dviženklis.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas