„Santaka“ / Ar veislinį gyvulį auginti apsimoka? / Žemės ūkis

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Žemės ūkis

Dalinkitės:  


Ar veislinį gyvulį auginti apsimoka?

Auginti veislinį gyvulį ar paprastą – štai kur klausimas? Kuo veisliniai gyvuliai ypatingi? Į šį klausimą galėtų atsakyti daugiau nei 160 augintojų, kurie pateikė paraiškas gauti paramą grynaveisliams ūkiniams gyvūnams įsigyti.

„Mėnesio pradžioje paskelbėme informaciją, kad renkamos paraiškos grynaveisliams ūkiniams gyvūnams įsigyti, per kelias savaites sulaukėme 166 paraiškų. Augintojai patys apsvarstę savo galimybes ir gyvūnų potencialą renkasi auginti veislinius gyvulius, tad veislinė gyvulininkystė turi ateitį. Daugelyje Europos Sąjungos šalių gyvulininkystės sektorius yra ypatingai svarbus, todėl ji stengiamasi remti, ne išimtis ir Lietuva“, – sako Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas Vilius Rekštys.

Šios paramos tikslas – pagerinti laikomų mėsinių galvijų, avių ir ožkų bandų genetinę kokybę aukštos veislinės vertės gyvūnais, siekti, kad būtų gerinama gaminamos žemės ūkio produkcijos kokybė. Pagalba mokama grynaveisliams ūkiniams gyvūnams įsigyti kompensuojant dalį grynaveislio ūkinio gyvūno įsigijimo kainos.

Gyvulių veislininkystę reglamentuojanti ES teisinė sistema yra demokratiška: kokios rūšies gyvulius ir kaip veisti, kokį kelią pasirinkti, sprendžia pats ūkininkas – gyvulių augintojas. Pasirinkti tinkamą veislinį gyvulį nėra lengva. Nuo tinkamų sprendimų priklauso ūkio rentabilumas, ūkio kryptis ir plėtros galimybės.

Apžvelgiant į pateiktų paraiškų skaičių, 78 proc. visų surinktų paraiškų bus skirti mėsinei galvijininkystei. Mėsinė galvijininkystė nors ir labai jauna šaka, bet jai vystytis mūsų šalyje yra tinkamos sąlygos. Žemės ūkio ir kaimo verslo centro duomenimis, prieš metus grynaveislių mėsinių galvijų šalyje buvo 20, 382 tūkst., o mišrūnų 104, 053 tūkst. Mėsiniai ir mišrūnai galvijai sudarė daugiau nei 18 proc. visų šalyje auginamų galvijų. Suteikus finansinę paramą, nuo 2011 m. pradžios iki šių metų balandžio pradžios grynaveislių mėsinių veislių galvijų skaičius padidėjo net 58 proc. (nuo 11, 756 tūkst. iki 20, 382 tūkst.) 35 paraiškos pateiktos grynaveislių avių ir avinų įsigijimui. Tai daug žadanti gyvulininkystės šaka, juolab, kad įsigyjama vis daugiau šių gyvulių.

Svarbiausias instrumentas gyvulių veislininkystėje – atranka ir selekcija. Šie būdai yra žinomi nuo tada, kai žmogus prisijaukino pirmuosius gyvulius. Vienas iš svarbių įsigyjamų grynaveislių ūkinių gyvūnų reikalavimų yra kilmės pažymėjimai ar sertifikatai. Juose nurodyta ne mažiau kaip dviejų kartų kilmė (tai yra tėvai ir protėviai) padės tiksliai nustatyti, kad augintoją pasiekia geriausia genetinė medžiaga, apspręs selekciją tolimesniame auginime, nes geras veislinis gyvulis ir sėkmingas jo panaudojimas turi milžinišką pridėtinę vertę.
prieš metus grynaveislių mėsinių galvijų šalyje buvo 20,382 tūkst., o mišrūnų 104,053 tūkst. Mėsiniai ir mišrūnai galvijai sudarė daugiau nei 18 proc. visų šalyje auginamų galvijų. Suteikus finansinę paramą, nuo 2011 m. pradžios iki šių metų balandžio pradžios grynaveislių mėsinių veislių galvijų skaičius padidėjo net 58 proc. (nuo 11,756 tūkst. iki 20,382 tūkst.) 35 paraiškos pateiktos grynaveislių avių ir avinų įsigijimui.


Pagalbos gavėjai įsipareigos kontroliuoti gyvulių produktyvumą, vykdyti jų veislinės vertės nustatymą ne mažiau kaip ketverius metus nuo gyvūnų įsigijimo dienos. Tai padės tvirtus pamatus tolesniam veisimui, sėkmingam gyvulių selekcijos darbui, gyvulių produktyvumo didėjimui ir gyvulininkystės produkcijos kokybės gerėjimui.

Kiekvienais kalendoriniais metais privalomai bus patikrinta ne mažiau kaip 30 proc. pagalbos gavėjų, kaip jie laikosi paraiškoje nurodytų įsipareigojimų. Tai vykdys Tarnyba siekdama, kad būtų paisoma visų taisyklių punktų, o pats procesas veiktų sklandžiai. Jei ūkinis gyvūnas kris, bus pavogtas, išbrokuotas dėl traumos, tai bus pripažįstama kaip netekimas dėl objektyvių priežasčių ir nebus siekiama, kad pagalbos gavėjas grąžintų už gyvulio įsigijimą gautą pagalbą.

Jeigu pritrūks lėšų iš dalies kompensuoti išlaidas, už įsigyjamus grynaveislius ūkinius gyvūnus, pirmumas bus teikiamas pareiškėjams, kurių ūkiniai gyvūnai jau dalyvauja pripažintų veislininkystės institucijų selekcinėse programose, vertina bulius pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes, laikoma ūkinių gyvūnų banda turi veislyno statusą.

Paraiškų gausa ir susidomėjimas – tai įrodymas, kad veislininkystė turi geras perspektyvas. Tai gyva ir auganti šaka. Laikantis veislininkystės dėsnių ir taisyklių, pavyksta sukurti daugiau pridėtinės vertės, galima tikėtis ūkinių gyvūnų produkcijos ir jos konkurencingumo didėjimo, galų gale – veislininkystės sistemos pažangos.

Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos informacija




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas