|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Lietuvoje
|
|
|
VTVIC nuotr.
Vakar Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro kolektyvas prie prekybos centro „Maksima“ pradėjo akciją „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui. Už skaidrų verslą“. Skaidraus verslo iniciatyvos „Baltoji banga“ ir asociacijos „Investors' Forum“ organizuojamos akcijos metu skaidraus verslo idėją remiantys žmonės gatvėse bendrauja su gyventojais. Jiems dalijami informaciniai lankstinukai, kuriuose kalbama apie šešėlinės ekonomikos bei mokesčių vengimo mastus Lietuvoje, jų poveikį visuomenei ir kiekvienam iš mūsų.
Visuomeninė organizacija „Lietuva be šešėlio“, palaikoma Vyriausybės, Vilniaus savivaldybės bei už skaidrų verslą pasisakančius verslininkus vienijančios asociacijos „Legalaus verslo aljansas“, pradeda informacinę kampaniją prieš šešėlį. Ja siekiama atkreipti dėmesį, kokią žalą sveikatai ir visuomenės gerovei kelia šešėlinė veikla, gyventojai raginami pranešti apie nelegalios prekybos atvejus specialiame šešėlio žemėlapyje.
Nelegaliai degalų, tabako, alkoholinių gėrimų ar kitų prekių siūlančius prekeivius, populiariai vadinamus „taškais“, galima anonimiškai pažymėti specialiai tam sukurtoje ir jau veikiančioje svetainėje www.beseselio.lt .
Svetainę administruojanti visuomeninė organizacija bendradarbiauja su policija, kuri informuojama apie pažymėtas nelegalias prekybos vietas, o artimiausi policijos komisariatai juos patikrina ir, radę pažeidimų, nelegalią prekybą sustabdo bei taiko atsakomybės priemones.
„Kviečiame šalies žmones bendromis pastangomis stabdyti visiems itin žalingą šešėlinę prekybą. Turime suprasti, kad pirkdami nelegalią prekę ne sutaupome, kaip galvoja daugelis, o darome sau meškos paslaugą.
Pirmiausia, kenkiame savo sveikatai, vartodami neaiškios kokybės kontrabandines ir nelegalias prekes. Taip pat remiame nusikalstamas grupuotes, lobstančias iš šios veiklos, gautas pajamas naudojančias korupcijai, prekybai narkotikais ar net prekybai žmonėmis, į nusikalstamą veiklą įtraukiančias mūsų vaikus“, – sakė iniciatyvą palaikantis Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis.
Pasak A. Mačiulio, kova su šešėliu yra vienas iš Vyriausybės prioritetų, tačiau įveikti šią Lietuvos blogybę galime tik bendromis pastangomis:
netoleruodami nelegalios veiklos, nepirkdami nelegalių prekių, jausdami pilietinę atsakomybę už savo, savo artimųjų ir visos valstybės ateitį. Lietuvoje šešėlinės ekonomikos dalis yra viena didžiausių Europos Sąjungoje (ES).Čia šešėlyje slepiasi 28 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kartu su Bulgarija bei Rumunija tai didžiausi skaičiai visoje ES.
„Visa Europe“ ir Austrijos Linco universiteto mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvoje šešėlinės ekonomikos dalis yra viena didžiausių Europos Sąjungoje (ES). Lietuvoje šešėlyje slepiasi 28 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kartu su Bulgarija bei Rumunija tai didžiausi skaičiai visoje ES.
„Valstybė esame kiekvienas iš mūsų. Turime ugdyti savo sąmoningumą.
Nelegalūs veikėjai neprisideda prie visuomenės gerovės kūrimo, nemoka mokesčių, priešingai – išleidžiame šimtus milijonų kovai su šiais nusikaltimais ir jų pasekmėmis. Jei sustabdytume šešėlį, mokytojai, bibliotekininkai, policininkai ir kiti valstybės tarnautojai uždirbtų daugiau, gyventume neabejotinai geriau“, – sakė Kęstutis Kupšys, visuomeninės organizacijos „Lietuva be šešėlio“ vadovas.
„Lietuvoje net trečdalis pajamų nėra apskaitoma legaliai ir tai yra didelė problema, iškreipianti konkurenciją, apsunkinanti skaidriai dirbančių verslininkų veiklą. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad dėl išsikerojusio šešėlio Lietuva netrukus gali netekti ES paramos, nes nelegalios ekonomikos dalis iškreipia BVP skaičiavimą“, – sako Romas Apulskis, Legalaus verslo aljanso prezidentas.
„Daugiau nei 60 proc. Lietuvos gyventojų toleruoja nelegaliai rinkoje platinamas prekes, rodo tyrimai. Dėl to valstybės biudžetas kasmet netenka apie 377 mln. eurų pajamų – akcizo ir PVM. Jei mes sugebėtume visiškai išnaikinti šešėlį, kiekvienas pensininkas kasmet galėtų gauti maždaug 900 eurų didesnę pensiją arba kiekvienas mokytojas kasmet uždirbtų vidutiniškai 8000 eurų daugiau – tai būtų milžiniškas indėlis mūsų gerovei ir oriam gyvenimui“, – sako K. Kupšys.
Pasak projekto iniciatorių, prie informacinės kampanijos kviečiamos prisidėti nevyriausybinės organizacijos, žiniasklaidos priemonės, savivaldybės, įmonės ir organizacijos bei visi gyventojai. Pirmiausia, patiems atsisakant nelegalių prekių pirkimo, apie kiekvieną pastebėtą nelegalią veiklą pranešant svetainėje www.beseselio.lt , taip pat tampant akcijos ambasadoriais.
Vakar Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro kolektyvas prie prekybos centro „Maksima“ pradėjo akciją „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui. Už skaidrų verslą“. Skaidraus verslo iniciatyvos „Baltoji banga“ ir asociacijos „Investors' Forum“ organizuojamos akcijos metu skaidraus verslo idėją remiantys žmonės gatvėse bendrauja su gyventojais. Jiems dalijami informaciniai lankstinukai, kuriuose kalbama apie šešėlinės ekonomikos bei mokesčių vengimo mastus Lietuvoje, jų poveikį visuomenei ir kiekvienam iš mūsų. |
Visuomeninė organizacija „Lietuva be šešėlio“, palaikoma Vyriausybės, Vilniaus savivaldybės bei už skaidrų verslą pasisakančius verslininkus vienijančios asociacijos „Legalaus verslo aljansas“, pradeda informacinę kampaniją prieš šešėlį. Ja siekiama atkreipti dėmesį, kokią žalą sveikatai ir visuomenės gerovei kelia šešėlinė veikla, gyventojai raginami pranešti apie nelegalios prekybos atvejus specialiame šešėlio žemėlapyje.
Nelegaliai degalų, tabako, alkoholinių gėrimų ar kitų prekių siūlančius prekeivius, populiariai vadinamus „taškais“, galima anonimiškai pažymėti specialiai tam sukurtoje ir jau veikiančioje svetainėje www.beseselio.lt .
Svetainę administruojanti visuomeninė organizacija bendradarbiauja su policija, kuri informuojama apie pažymėtas nelegalias prekybos vietas, o artimiausi policijos komisariatai juos patikrina ir, radę pažeidimų, nelegalią prekybą sustabdo bei taiko atsakomybės priemones.
„Kviečiame šalies žmones bendromis pastangomis stabdyti visiems itin žalingą šešėlinę prekybą. Turime suprasti, kad pirkdami nelegalią prekę ne sutaupome, kaip galvoja daugelis, o darome sau meškos paslaugą.
Pirmiausia, kenkiame savo sveikatai, vartodami neaiškios kokybės kontrabandines ir nelegalias prekes. Taip pat remiame nusikalstamas grupuotes, lobstančias iš šios veiklos, gautas pajamas naudojančias korupcijai, prekybai narkotikais ar net prekybai žmonėmis, į nusikalstamą veiklą įtraukiančias mūsų vaikus“, – sakė iniciatyvą palaikantis Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis.
Pasak A. Mačiulio, kova su šešėliu yra vienas iš Vyriausybės prioritetų, tačiau įveikti šią Lietuvos blogybę galime tik bendromis pastangomis:
netoleruodami nelegalios veiklos, nepirkdami nelegalių prekių, jausdami pilietinę atsakomybę už savo, savo artimųjų ir visos valstybės ateitį.
Lietuvoje šešėlinės ekonomikos dalis yra viena didžiausių Europos Sąjungoje (ES).Čia šešėlyje slepiasi 28 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kartu su Bulgarija bei Rumunija tai didžiausi skaičiai visoje ES.
„Visa Europe“ ir Austrijos Linco universiteto mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvoje šešėlinės ekonomikos dalis yra viena didžiausių Europos Sąjungoje (ES). Lietuvoje šešėlyje slepiasi 28 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kartu su Bulgarija bei Rumunija tai didžiausi skaičiai visoje ES.
„Valstybė esame kiekvienas iš mūsų. Turime ugdyti savo sąmoningumą.
Nelegalūs veikėjai neprisideda prie visuomenės gerovės kūrimo, nemoka mokesčių, priešingai – išleidžiame šimtus milijonų kovai su šiais nusikaltimais ir jų pasekmėmis. Jei sustabdytume šešėlį, mokytojai, bibliotekininkai, policininkai ir kiti valstybės tarnautojai uždirbtų daugiau, gyventume neabejotinai geriau“, – sakė Kęstutis Kupšys, visuomeninės organizacijos „Lietuva be šešėlio“ vadovas.
„Lietuvoje net trečdalis pajamų nėra apskaitoma legaliai ir tai yra didelė problema, iškreipianti konkurenciją, apsunkinanti skaidriai dirbančių verslininkų veiklą. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad dėl išsikerojusio šešėlio Lietuva netrukus gali netekti ES paramos, nes nelegalios ekonomikos dalis iškreipia BVP skaičiavimą“, – sako Romas Apulskis, Legalaus verslo aljanso prezidentas.
„Daugiau nei 60 proc. Lietuvos gyventojų toleruoja nelegaliai rinkoje platinamas prekes, rodo tyrimai. Dėl to valstybės biudžetas kasmet netenka apie 377 mln. eurų pajamų – akcizo ir PVM. Jei mes sugebėtume visiškai išnaikinti šešėlį, kiekvienas pensininkas kasmet galėtų gauti maždaug 900 eurų didesnę pensiją arba kiekvienas mokytojas kasmet uždirbtų vidutiniškai 8000 eurų daugiau – tai būtų milžiniškas indėlis mūsų gerovei ir oriam gyvenimui“, – sako K. Kupšys.
Pasak projekto iniciatorių, prie informacinės kampanijos kviečiamos prisidėti nevyriausybinės organizacijos, žiniasklaidos priemonės, savivaldybės, įmonės ir organizacijos bei visi gyventojai. Pirmiausia, patiems atsisakant nelegalių prekių pirkimo, apie kiekvieną pastebėtą nelegalią veiklą pranešant svetainėje www.beseselio.lt , taip pat tampant akcijos ambasadoriais.
Publikuota: 2015-05-19 09:14:45
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|