„Santaka“ / Antanui VAIČIULAIČIUI – 100 metų

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-06-19 14:39

Dalinkitės:  


Gal vilkaviškiečiai atpažins, kuri mergina yra Valentinos prototipas – Elena Skinkytė?

Antanui VAIČIULAIČIUI – 100 metų

Pabaiga. Pradžia Nr.67.



Anot V.Kubiliaus, „Valentina“ baigiama meilės elegija.

Meilė negalima. Tai aiškinama socialinėmis priežastimis: Valentinos tėvai ūkininkai – įsiskolinę inžinieriui Modestui.

Duktė negali „jiems širdies užduoti“.

Antanas, viduryje miestelio paliktas mylimosios, nuėjusios su inžinieriumi, įžeistas „ligi kraujų“: nežengs nė žingsnio prie tos, kuri jį pametė...

Mergina – apsisprendimo kryžkelėje…

Nusprendžia: verčiau stos į vienuolyną, negu padarys kam nors bloga vienokiu ar kitokiu pasirinkimu.

„Dievas neturėtų į žemę leisti šių trapių sielų…“ – liūdnai mąsto Antanas – poetinių meditacijų, o ne veiksmo žmogus.

Valentina, skaudžiai užgauta ir atstumta vyriškųjų ambicijų, išplaukia į ežerą, kuriame siaučia audra…

Tą pačią naktį miršta vienuolyne…

Antanas klausosi gedulingai gaudžiančio varpo, bijodamas „žvelgti ir į medį, ir į baltas rugių lyses…“

- - -

Meilė – vienas iš gyvenimo sinonimų. Jos negalimumas savaime reiškia mirtį…

„Jaunuoliai veržėsi vienas prie kito, tačiau nesuartėjo. Vietoje didelio džiaugsmo, kuris jų laukė, atsirado didelis skausmas, kuris Valentinai kainuos gyvybę, o Antaną sukrės visam amžiui…“ (A.Zalatorius).

- 6 -

Buvau užsiminęs apie romano autentiškumą, autoriaus asmeninius išgyvenimus.

„Nors autorius išlaiko formalią distanciją tarp savęs ir herojų – pasakoja trečiojo asmens vardu, bet gana dažnai susilieja su pagrindinių veikėjų Valentinos ir Antano jausena bei galvosena“, – tvirtins A.Zalatorius.

Taip teigti yra visos prielaidos, grįstos gyvenimiškomis realijomis, kurias, beje, prisimins ir V.Kubilius.

- 7 -

Vilkaviškietė Elena Skinkytė – lakios vaizduotės ir subtilaus jautrumo mergina, linkusi į menus, skaitanti poeziją keliomis užsienio kalbomis, studijuoja farmaciją.

Jos tėvas Jonas Skinkys (g. 1879-12-12 Antupiuose, Vilkaviškio raj. – m. 1947-06-21 Vilniuje) baigė Peterburgo Karo medicinos akademiją ir Kijevo universitetą. Farmacininkas. 1926–1932 metais – Lietuvos respublikos konsulas Argentinoje. Tuomet jis – malonus žmogus, įdomus pašnekovas – vaistininkas Vilkaviškyje. Dramaturgas. Jo veikalus „Kunigaikštis Rimgaudas, arba mūšis ties Akmene“ (1932), „Kalėdų žąsis“ (1934), „Naujų metų sutikimas“ (1935), „Moters kerštas“ (1935), „Nesusipratimas“ (1937) vaidina Sūduvos miesteliuose.

Dažnai prašo, kad Antanas Vaičiulaitis – laukiamas svečias ir provizoriaus ilgų pasakojimų pagarbus klausytojas – peržiūrėtų jo pjesių kalbą.

Bendrauja šiltai, paprastai.

- - -

Užsimezga dviejų – Elenos ir Antano – poetinių sielų trauka.

Toji trauka – tokia fatališkai stipri, kad, iškilus nesusipratimams ar vienadienei nesantarvei, vienas sprunka į užsienį, o kita liks netekėjusi.

Kokia nesantaikos kibirkštis plykstelėjo – nežinia. Gal motinai atrodė, kad A.Vaičiulaitis per prastas žentas?..

Tu nenorėjai Antano! – prikiš duktė, sirgdama galudienyje.*

- - -

Ligi žilo plauko A.Vaičiulaitis išlaikys apiblukusią jaunos merginos nuotrauką – kaip brangiausią relikviją.

– Ji – Valentinos – prototipas, – sakys. – Mirė po karo gerklės vėžiu, – vis skaudžiai atsidus.

Prašys nufotografuoti jos kapą.

Baisiai išgyvens, kai sužinos – kai jam pasakys tiesą: Elena nusižudė, sužinojusi, kad nepasveiks...

- 8 -

Nėra atsakymo romane „Valentina“, kodėl išsiskyrė du žmonės, mylintys vienas kitą.

Autorius niekam nepasakos realios savųjų išgyvenimų istorijos.

„Meilės išgyvenimas „Valentinoje“ atitrūksta nuo realių aplinkybių, kad taptų universalus.

Autoriui rūpi to išgyvenimo poetinė esmė – išgryninta. Pajusti ir atskleisti estetinį meilės išgyvenimo grožį – svarbiausias „Valentinos kūrimo akstinas bei tikslas“ (V.Kubilius).



Epilogas

Literatūros tyrinėtoja Dalia Čiočytė sakys: ypatingą vietą A.Vaičiulaičio kūryboje užima romanas „Valentina“ – apie pirmosios meilės skleidimąsi, jos švytėjimą, liūdesį ir tragišką atomazgą.

„Valentina“ – perdėm lietuviškos meilės romanas, išreiškiantis idealų meilės ilgesį, jos dvasinį grožį ir poeziją“, – įsitikinęs V.Kubilius.

„Valentinoje sukurtas poetiškas nepriklausomybės laikų idealistinės inteligentijos autoportretas – asmenybės dvasingumas, pakilimas virš praktinių interesų, gyvenimas idealių potroškių ir grožio sferoje, vidinė harmonija, vengianti bet kokių konfliktų, pasiaukojimas kitam ir gailestis, pagaliau – trapumas ir pasidavimas likimui… – 1936 metais rašys literatūrologas Juozas Ambrazevičius (g. 1903-12-09 Trakiškiuose, Marijampolės apskr. – m. 1974-11-28 South Orange, Džersio valstijoje, palaidotas Putname, JAV). – „Valentina“ iš tikrųjų yra dabartinės lietuvių dvasios sintetiškas paveikslas.“

„Valentina“ – vienas gražiausių lietuvių poetinių romanų, grindžiamų ne tik priežasčių – pasekmių grandine, pagrįsta įvykių logika ir charakterių tapyba, kiek nuotaikų bangavimu, poetine žmogaus ir gamtos tapatybės nuojauta, intymiu sąlyčiu su amžinosiomis vertybėmis, lyrine vaizdų jungtimi ir intymiu pasakojimo tonu.

- - -

Parašytas Grenoblyje – prancūzų kultūros aplinkoje – A.Vaičiulaičio romanas turės kerinčio grakštumo ir rafinuotos elegancijos.

- - -

Į lietuvių stilistikos vadovėlius „Valentinos“ tekstai įeis ilgam – kaip tobulos akustikos ir dermės pavyzdžiai“ (V.Kubilius).



Julius PASTARNOKAS



* A.Zalatoriaus pasakojimas per radiją 1991 m. birželio 15 d.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas