Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Redakcijos darbo laikas: Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
|
„Santaka“ / 2006-06-19 14:39
Gal vilkaviškiečiai atpažins, kuri mergina yra Valentinos prototipas – Elena Skinkytė? Antanui VAIČIULAIČIUI – 100 metų
Pabaiga. Pradžia Nr.67.
Anot V.Kubiliaus, „Valentina“ baigiama meilės elegija.
Meilė negalima. Tai aiškinama socialinėmis priežastimis: Valentinos tėvai ūkininkai –
įsiskolinę inžinieriui Modestui.
Duktė negali „jiems širdies užduoti“.
Antanas, viduryje miestelio paliktas mylimosios, nuėjusios su inžinieriumi, įžeistas
„ligi kraujų“: nežengs nė žingsnio prie tos, kuri jį pametė...
Mergina – apsisprendimo kryžkelėje…
Nusprendžia: verčiau stos į vienuolyną, negu padarys kam nors bloga vienokiu ar
kitokiu pasirinkimu.
„Dievas neturėtų į žemę leisti šių trapių sielų…“ – liūdnai mąsto Antanas – poetinių
meditacijų, o ne veiksmo žmogus.
Valentina, skaudžiai užgauta ir atstumta vyriškųjų ambicijų, išplaukia į ežerą,
kuriame siaučia audra…
Tą pačią naktį miršta vienuolyne…
Antanas klausosi gedulingai gaudžiančio varpo, bijodamas „žvelgti ir į medį, ir į
baltas rugių lyses…“
- - -
Meilė – vienas iš gyvenimo sinonimų. Jos negalimumas savaime reiškia mirtį…
„Jaunuoliai veržėsi vienas prie kito, tačiau nesuartėjo.
Vietoje didelio džiaugsmo, kuris jų laukė, atsirado didelis skausmas, kuris Valentinai
kainuos gyvybę, o Antaną sukrės visam amžiui…“ (A.Zalatorius).
- 6 -
Buvau užsiminęs apie romano autentiškumą, autoriaus asmeninius išgyvenimus.
„Nors autorius išlaiko formalią distanciją tarp savęs ir herojų – pasakoja trečiojo
asmens vardu, bet gana dažnai susilieja su pagrindinių veikėjų Valentinos ir Antano
jausena bei galvosena“, – tvirtins A.Zalatorius.
Taip teigti yra visos prielaidos, grįstos gyvenimiškomis realijomis, kurias, beje, prisimins ir V.Kubilius.
- 7 -
Vilkaviškietė Elena Skinkytė – lakios vaizduotės ir subtilaus jautrumo mergina,
linkusi į menus, skaitanti poeziją keliomis užsienio kalbomis, studijuoja farmaciją.
Jos tėvas Jonas Skinkys (g. 1879-12-12 Antupiuose, Vilkaviškio raj. – m. 1947-06-21
Vilniuje) baigė Peterburgo Karo medicinos akademiją ir Kijevo universitetą. Farmacininkas. 1926–1932 metais – Lietuvos respublikos konsulas Argentinoje. Tuomet jis – malonus
žmogus, įdomus pašnekovas – vaistininkas Vilkaviškyje. Dramaturgas. Jo veikalus
„Kunigaikštis Rimgaudas, arba mūšis ties Akmene“ (1932), „Kalėdų žąsis“ (1934), „Naujų
metų sutikimas“ (1935), „Moters kerštas“ (1935), „Nesusipratimas“ (1937) vaidina Sūduvos
miesteliuose.
Dažnai prašo, kad Antanas Vaičiulaitis – laukiamas svečias ir provizoriaus ilgų
pasakojimų pagarbus klausytojas – peržiūrėtų jo pjesių kalbą.
Bendrauja šiltai, paprastai.
- - -
Užsimezga dviejų – Elenos ir Antano – poetinių sielų trauka.
Toji trauka – tokia fatališkai stipri, kad, iškilus nesusipratimams ar vienadienei
nesantarvei, vienas sprunka į užsienį, o kita liks netekėjusi.
Kokia nesantaikos kibirkštis plykstelėjo – nežinia. Gal motinai atrodė, kad A.Vaičiulaitis per prastas žentas?..
Tu nenorėjai Antano! – prikiš duktė, sirgdama galudienyje.*
- - -
Ligi žilo plauko A.Vaičiulaitis išlaikys apiblukusią jaunos merginos nuotrauką – kaip
brangiausią relikviją.
– Ji – Valentinos – prototipas, – sakys. – Mirė po karo gerklės vėžiu, – vis skaudžiai
atsidus.
Prašys nufotografuoti jos kapą.
Baisiai išgyvens, kai sužinos – kai jam pasakys tiesą: Elena nusižudė, sužinojusi, kad
nepasveiks...
- 8 -
Nėra atsakymo romane „Valentina“, kodėl išsiskyrė du žmonės, mylintys vienas kitą.
Autorius niekam nepasakos realios savųjų išgyvenimų istorijos.
„Meilės išgyvenimas „Valentinoje“ atitrūksta nuo realių aplinkybių, kad taptų universalus.
Autoriui rūpi to išgyvenimo poetinė esmė – išgryninta. Pajusti ir atskleisti estetinį
meilės išgyvenimo grožį – svarbiausias „Valentinos kūrimo akstinas bei tikslas“ (V.Kubilius).
Epilogas
Literatūros tyrinėtoja Dalia Čiočytė sakys: ypatingą vietą A.Vaičiulaičio kūryboje
užima romanas „Valentina“ – apie pirmosios meilės skleidimąsi, jos švytėjimą, liūdesį ir
tragišką atomazgą.
„Valentina“ – perdėm lietuviškos meilės romanas, išreiškiantis idealų meilės ilgesį, jos
dvasinį grožį ir poeziją“, – įsitikinęs V.Kubilius.
„Valentinoje sukurtas poetiškas nepriklausomybės laikų idealistinės inteligentijos autoportretas – asmenybės dvasingumas, pakilimas virš praktinių interesų, gyvenimas idealių
potroškių ir grožio sferoje, vidinė harmonija, vengianti bet kokių konfliktų, pasiaukojimas
kitam ir gailestis, pagaliau – trapumas ir pasidavimas likimui… – 1936 metais rašys
literatūrologas Juozas Ambrazevičius (g. 1903-12-09 Trakiškiuose, Marijampolės apskr. –
m. 1974-11-28 South Orange, Džersio valstijoje, palaidotas Putname, JAV). – „Valentina“ iš
tikrųjų yra dabartinės lietuvių dvasios sintetiškas paveikslas.“
„Valentina“ – vienas gražiausių lietuvių poetinių romanų, grindžiamų ne tik priežasčių – pasekmių grandine, pagrįsta įvykių logika ir charakterių tapyba, kiek nuotaikų
bangavimu, poetine žmogaus ir gamtos tapatybės nuojauta, intymiu sąlyčiu su amžinosiomis vertybėmis, lyrine vaizdų jungtimi ir intymiu pasakojimo tonu.
- - -
Parašytas Grenoblyje – prancūzų kultūros aplinkoje – A.Vaičiulaičio romanas turės
kerinčio grakštumo ir rafinuotos elegancijos.
- - -
Į lietuvių stilistikos vadovėlius „Valentinos“ tekstai įeis ilgam – kaip tobulos akustikos
ir dermės pavyzdžiai“ (V.Kubilius).
Julius PASTARNOKAS
* A.Zalatoriaus pasakojimas per radiją 1991 m. birželio 15 d.
Publikuota: 2006-06-19 14:39:11
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
|
* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas * NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo * Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“? Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Statistika
|