|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2005-02-01 08:34
Naujieji kineziterapijos treniruokliai užėmė pusę ligoninės aktų salės.Romo ČĖPLOS nuotr. Eglė KVIESULAITIENĖ
Prieš porą metų chirurgės profesiją į reabilitologės išmainiusi gydytoja J.Kononenkaitė pamena pirmuosius studijų metus, kai fizioterapijoje tebuvo žinomi vadinami „šildymai“ ir pora masažų. O netobula technika gydymas vyko, galima sakyti, iš akies. Tačiau dabartiniu metu fizinė medicina ir reabilitacija pasiekė tokį lygį, kad medicinos universitetui teko pakoreguoti mokymo programą ir įvesti gydytojo reabilitologo specialybę. Pati turėjusi sveikatos problemų gydytoja pradėjo domėtis įvairiausiais gydymo metodais, juos išmėgino pati ir tarsi iš naujo atrado fizinę mediciną bei reabilitaciją. Baigusi papildomas studijas medikė tapo viena pirmųjų gydytojų reabilitologių rajoninėse ligoninėse ir pradėjo vadovauti Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriui. Gydytojos „komandai“ priklauso 8 žmonės: kineziterapeutai, masažuotojos, fizioterapijos specialistai. Tačiau keli 25 metų senumo treniruokliai ir pasenę fiozioterapijos aparatai, kurių vienas jau „veteranas“ – pagamintas prieš 40 metų – nebetenkino gydytojos. Jai buvo gaila įgytų žinių, kurių negalėjo pritaikyti dėl skurdžių sąlygų. Ligoninė net neturėjo masažinio stalo. Šiam tikslui buvo naudojama kušetė. Sėdimasis masažas buvo atliekamas ant paprastų kėdžių. – Puikiai supratau, kad įsigyti naują įrangą pati ligoninė tikrai neras galimybių, – pasakojo gydytoja J.Kononenkaitė. – Juk tai kainuoja ne keliasdešimt litų. Išgirdau, kad kolegos iš Druskininkų rašo projektą vandens procedūrų įrangai, tad nutariau pabandyti ir aš. Tiesą pasakius, gauti lėšų nelabai tikėjausi. Gydytoja suskaičiavo, kokių treniruoklių, fizioterapijos įrengimų reikėtų. Rugsėjo mėnesį projektą išsiuntė į Sveikatos apsaugos ministeriją bei rajono Savivaldybę. Valdininkai įspėjo, jog atsakymo reikėtų laukti anksčiausiai po 5 mėnesių. Tačiau jau prieš Kalėdas J.Kononenkaitei ligoninės buhalterė pranešė gerą žinią: iš ministerijos atkeliavo raštas ir 133 tūkst. litų gydytojos pageidautai įrangai. Tuoj pat buvo parvežta didelių, kineziterapijoje reikalingų kamuolių, masažo stalai, bėgimo takelis, universalus treniruoklis, įrangos vaikų stuburo iškrypimams, plokščiapėdiškumui gydyti, specialių įrankių ergoterapijai. – Rinkomės tokią įrangą, kurią galėtume pritaikyti savo sąlygomis, – pasakojo J.Kononenkaitė. – Jau parsivežėme brangų fiozioterapijos aparatą su 16 įvairių srovių, inhaliatorių plaučių ir kvėpavimo ligų reabilitacijai, stimuliatorių, kurį galime nusinešti į palatą pas ligonį. Keletas treniruoklių atkeliaus vėliau. Kai buvo parvežta reabilitacinė įranga, iškilo nauja problema. Turimų, jau ir taip ankštų patalpų niekaip nebeužteko treniruokliams ir masažo stalams sustatyti. Savo kabinetą, kur priiminėjo urologinius ligonius, užleido vyr. gydytojas R.Sveikata. Patalpoje, perskyrus širmomis, įrengtas masažo kabinetas. Dideli teniruokliai kol kas sustatyti ligoninės aktų salėje. Galbūt ateityje ir šią problemą pavyks išspręsti. – Į reabilitaciją ateinama atsigauti, atstatyti organizmą, tad pirmiausia labai svarbi aplinka, į kurią patenka ligonis, – aiškino gydytoja reabilitologė. – Mūsų pacientai – ir maži vaikai, ir seneliai. Susirgimų spektras – labai platus: pacientai po traumų, insultų, operacijų, psichikos, nervų ligoniai, netgi reanimacijoje taikomos mūsų procedūros. Daugelis pacientų net neįsivaizduoja, kokią pagalbą galėtų gauti Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje. O pasigydę gailisi, jog nesikreipė anksčiau. Reabilitologė pataria nelaukti, kol susuks liga ir teks gydyti pasekmes. Geriau laiku kreiptis į medikus ir užkirsti kelią sunkiems susirgimams. Publikuota: 2005-02-01 08:34:20 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu * Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“ Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|