„Santaka“ / žmonės nerimauja dėl ežero žuvų / Gamta

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Gamta

Dalinkitės:  


Autorės nuotr.


žmonės nerimauja dėl ežero žuvų

Šiemet dėl pakrančių įrenginių rekonstrukcijos pažeminus Paežerių ežero vandens lygį, sunerimę vilkaviškiečiai ėmė skambinti ir rašyti į įvairias institucijas. Gyventojams neramu, kad susidariusia situacija nepasinaudotų nesąžiningi žvejai.



Ne tam įžuvinta

Vienas į redakciją kreipęsis gamtos apsaugai neabejingas vilkaviškietis klausė, ar bus imtasi kokių nors priemonių, kad nusekusiuose duburiuose žvejai nepradėtų „samstyti“ žuvų.

Skaitytojas tvirtino, jog ankstesniais metais, kai buvo nuleistas Paežerių ežero vanduo, panašiai jau buvo: kai kurie netoli ežero gyvenantys žvejai vos ne kibirais tempė žuvis namo.

Žmogus sakė ne kartą skaitęs laikraštyje, jog ežeras jau kelintus metus įžuvinamas karpiais, unguriais, šamais ir kitomis vertingomis žuvimis. Tad norisi, kad pinigai nenueitų vėjais ir įveistų žuvų neišgaudytų brakonieriai.



Dažnai rengia reidus

Vilkaviškio aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Vitas Bakas teigė, jog pareigūnai apie „kibirais“ semiamas žuvis negirdėjo, tačiau apie įtariamą neteisėtą žvejybą pranešimų iš aktyvių piliečių tikrai yra gavę ir Paežerių ežerą nuolat tikrina.

Kadangi žvejų prie ežero padaugėja vakarais, inspektoriai reidus rengia ne tik dieną, bet ir vėlesniu paros metu, kartais – ir vidurnaktį.

– Per pastarąsias dvi savaites Gyvosios gamtos inspekcijos specialistai Paežerių ežere žuvis gaudžiusiems žvejams surašė 7 protokolus. Du protokolai surašyti už žvejybą be leidimo, o penki – už tai, kad meškeriotojai buvo pagavę mažesnių nei leistina karpių – šie nesiekė 40 cm ilgio. Tačiau žuvys buvo gyvybingos, tad jos paleistos į ežerą ir žala gamtai neskaičiuota. Nė vienas iš patikrintų žvejų per didelio kiekio žuvų neturėjo, – kalbėjo V. Bakas.



Dirba visą parą

Gyvosios gamtos apsaugos vyresnysis specialistas Edvinas Bielskus sakė, jog šiuo metu Aplinkos ministerija sudariusi labai palankias sąlygas pranešti apie bet kokius aplinkosaugos pažeidimus ir juos nustatyti. Jau nuo praėjusių metų bet kuriuo paros metu galima skambinti numeriu 112. Per jį bus iškviestas visą parą budintis aplinkosaugininkų ekipažas, jis iškart nuvyks į pažeidimo vietą. Tiesa, ją reikėtų nurodyti kuo tiksliau, nes vandens telkiniai yra gana dideli.
Per pastarąsias dvi savaites Gyvosios gamtos inspekcijos specialistai Paežerių ežere žuvis gaudžiusiems žvejams surašė 7 protokolus. Du protokolai surašyti už žvejybą be leidimo, o penki – už tai, kad meškeriotojai buvo pagavę mažesnių nei leistina karpių – šie nesiekė 40 cm ilgio.
Vitas Bakas


– Būna atvejų, kai skambintojas nurodo labai nekonkrečiai, pavyzdžiui, kad kažkas nelegaliai žvejoja Šešupėje ties Daržininkų kaimu. O paprašius patikslinti vietą atšauna: „Norėsit – surasit!“, ir išjungia telefoną. Tačiau ten juk ne vienas kilometras – kol surasi, išsilakstys visi brakonieriai. Juolab kad jų nuo kelio dažniausiai ir nematyti, nežinia, po kuriuo krūmu tas žvejys tupi, – sakė gyvosios gamtos apsaugos inspektorius.



Ne daugiau kaip penki

E. Bielskus priminė, jog Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėse nurodytos žuvys, kurių galima sugauti tik tam tikrą skaičių.

Vienos žvejybos metu leidžiama sugauti tik vieną šamą, ne daugiau kaip 2 vienetus salačių, ūsorių, 3 vienetus lydekų, ungurių, margųjų upėtakių, kiršlių. Vėgėlių, sterkų, šapalų, meknių galima sužvejoti ne daugiau kaip 5 vienetus. Bendras nurodytų žuvų kiekis negali viršyti 5 vienetų.

– Reikia žinoti, kad bendras šių žuvų kiekis taip pat negali viršyti penkių vienetų. Pavyzdžiui, jei pagavai penkis sterkus, jokių šamų, lydekų ar vėgėlių gaudyti nebegali. Jei pasigavai ungurį ir dvi lydekas, dar galima pagauti, pavyzdžiui, du sterkus. Beje, iki gegužės 20 d. sterkų (kitaip dar vadinamų starkiais) apskritai gaudyti negalima, – aiškino E. Bielskus.

Vienos žvejybos metu sugautų ir šiame sąraše nenurodytų leidžiamų gaudyti žuvų bendras svoris negali viršyti 5 kg (Kuršių mariose – 7 kg).



Reglamentuoja dydį

Žvejai turi žinoti, kokio dydžio žuvis jiems leidžiama dėtis į savo krepšį.

Pernai įsigaliojo Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių ir Limituotos žvejybos tvarkos pakeitimai. Pavyzdžiui, karpius seniau buvo galima gaudyti ne mažesnius kaip 30 cm, dabar – tik nuo 40 cm dydžio.

Lynus galima gaudyti ne mažesnius nei 25 cm, kiršlius, šapalus, meknes ir marguosius upėtakius – ne mažesnius kaip 30 cm, baltuosius amūrus ir plačiakakčius – ne mažesnius kaip 40 cm, lydekas, vėgėles, ūsorius ir sterkus – ne mažesnius kaip 45 cm, salačius – ne mažesnius kaip 55 cm, o mažiausias galimas sužvejoti šamas turi siekti bent 75 cm.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas