„Santaka“ / Rajono laikraštis - man mielas ir savas / „Santakai“ - 70

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Reikalingas (-a) pagalbinis darbininkas (-ė) ūkio darbams, mokantis (-i) karves melžti aparatu. Darbas netoli Gražiškių. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-11-29 08:57:12

Parduoda dalimis CITROEN BERLINGO (2002 m., dyzelis, 1,9 l, 51 kW), AUDI A4 (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW POLO (1997 m., 1,9 l, dyzelis, 47 kW), VW GOLF IV (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW SHARAN (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW). Tel. 8 699 28 707.
Galioja iki: 2018-11-29 10:25:14

Parduoda naują šiferį dideliais lapais ir naudotą šiferį mažais lapais. Tel. 8 622 84 697.
Galioja iki: 2018-12-01 11:47:16



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / „Santakai“ - 70

Dalinkitės:  


Eglės KVIESULAITIENĖS nuotr.


Rajono laikraštis - man mielas ir savas

Į redakciją atėjau 1956-aisiais. Grįžęs iš tarnybos armijoje dirbau rajono komjaunimo komitete, mėgau parašinėti, o redakcijoje trūko darbuotojų, tad ir pakvietė. Niekada vaikystėje nesvajojau apie žurnalistiką, bet labai džiaugiuosi, kad mano gyvenime ji atsirado.

Tuomet tikrų žurnalistų redakcijoje iš viso nebuvo. Aš, kaip baigęs vidurinę mokyklą, buvau mokyčiausias iš tuometinių redakcijos darbuotojų. Laikraštis buvo tik vieno lapo, į jį reikėdavo sutalpinti daug privalomos to meto informacijos, tad korespondentams darbo per daug nebuvo. O ir rašydavome, kaip dabar vertinu, tik kvailą politinę informaciją: kaip valdžia rūpinasi darbo žmonėmis, kaip žengiame į šviesų rytojų.

Kai palyginu dabartines ir tuometes žurnalistų galimybes, darosi ir graudu, ir juokinga. Tuomet redakcija neturėjo jokio transporto, buvo vienintelis telefono aparatas, o korespondentų rašinius perrašinėdavo sekretorius. Bet ne spausdinimo mašinėle, kaip vėliau buvo, o ranka. Net nežinau, kam to reikėjo: gal jo raštas gražesnis už mūsų buvo, o gal tiesiog tokios pareigos...

Rinktis medžiagos straipsniams į Kybartus, Pilviškius arba Alksnėnus vykdavome traukiniu, o jau nuo stoties – pėsčiomis. Kartą, pamenu, išvykau tirti skundo į „Gegužės 1-osios“ kolūkį prie Pilviškių. Kol pėsčiomis nukakau ten, kur reikia, kol viską išsiaiškinau, tai ir į paskutinį traukinį nespėjau. Tad visą šaltą rudens naktį ėjau namo į Vilkaviškį bėgiais.

Apie informacijos operatyvumą tuomet nebuvo nė minčių – kur su tokiomis susisiekimo priemonėmis ar leidybos technika nuskubėsi... Juk kiekvieną laikraščio raidę spaustuvininkai įdėdavo rankomis į reikiamą vietą. Toks procesas tikrai užtrukdavo. Surinktą laikraščio maketą pirmiausia perskaitydavo informaciją cenzūruojantis tuometinės valdžios darbuotojas. Be jo parašo negalėjo būti išleistas nė vienas laikraščio numeris.
Tuomet redakcija neturėjo jokio transporto, buvo vienintelis telefono aparatas, o korespondentų rašinius perrašinėdavo sekretorius.


Daugiausiai nesusipratimų kildavo tuomet, kai likdavo korektūros klaidų. Pamenu, buvo tokia praktika, jog straipsnius į laikraštį turėdavo rašyti ir žemės ūkio, pramonės įmonių ar kiti specialistai. Tiksliau, žurnalistas pats parašydavo straipsnį, kad žmogui vargti nereikėtų, o šis tik perskaitydavo ir pasirašydavo. Taigi parašiau straipsnį vieno kolūkio augalų apsaugos agronomo vardu. Turinį suderinome, viskas tiko. Bet kai išleidome laikraštį, pastebėjau, jog po straipsniu iškraipyta agronomo pavardė: vietoj Dobilas parašyta Debilas. Mane suėmė siaubas. Bet tais laikais, kai tekstą rinkdavo spaustuvė, dažnai pasitaikydavo, kad pajuokaudami kolegos tyčia klaidingai surinkdavo tekstą ir žiūrėdavo, ar korektorius pastebės. Jei šis nepastebėdavo, o išdaigininkai pamiršdavo ištaisyti, tokios klaidos paskui laikraštyje badydavo akis.

Tąkart po to, kai buvo iškraipyta agronomo pavardė, nesulaukiau jokių piktų skambučių. Tikėjausi, jog kiti gal ir nepastebėjo. Bet kai po kelių mėnesių sutikau to kolūkio pirmininką, šis pasiskundė netekęs savo gerojo agronomo. Žmogus turėjo išsikelti į kitą rajoną, nes nebegalėjo apsikęsti prilipusios pravardės. Tokia tad spaudos klaidos kaina.

Per daugiau nei tris mano darbo redakcijoje dešimtmečius daug kas pasikeitė. Laisvoje Lietuvoje man dirbti neteko, kaip neteko straipsnių rašyti kompiuteriu, interviu įrašyti į diktofoną. Bet rajono laikraštis man iki šiol toks savas, mielas, o kiekvienas naujas numeris – tarsi naujagimis. Skaitau jį iki šiol nuo pirmos iki paskutinės eilutės. Ir jei reikėtų dar kartą nugyventi gyvenimą, tikrai norėčiau būti žurnalistu.

Algimantas VENDRIKIS




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis gydytojas savęs be medicinos neįsivaizduoja
* Naujų nesutarimų fone prisimintos senos nuoskaudos
* Vilkaviškio mieste siaučia vandalai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Ar galima sakyti „prieinama kaina“?
ikrai galima, kadangi „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ nurodoma trečioji dalyvio prieinamas reikšmė – „nebrangus, įperkamas“.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas