„Santaka“ / Redakcijoje - keturi dešimtmečiai / „Santakai“ - 70

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Atlieka vidaus ir lauko apdailos darbus. Tel. 8 623 56 052.
Galioja iki: 2019-02-23 09:35:01

Parduoda arba išnuomuoja 3 ha žemės Vilkupių kaime. Tel. 8 626 38 767.
Galioja iki: 2019-02-28 08:11:49

Parduoda naudotą 6 stalčių šaldiklį BOSCH, šiaudapjovę („akselinę“) su vienfaziu vokišku varikliu. Tel. 8 670 49 964.
Galioja iki: 2019-02-28 08:12:20

Parduoda 0,74 ha žemės ūkio paskirties sklypą (1 km nuo Vilkaviškio, yra elektra prie kelio, tinka namui statyti), 0,25 ha namų valdą Vilkaviškio miesto ribose ir gretimą 0,14 ha žemės ūkio paskirties sklypą (galima pirkti abu kartu). Tel. 8 680 59 859.
Galioja iki: 2019-03-02 11:48:20

Parduoda hidraules žarnas traktoriui DT-75, paleidimo varikliuką PD-8, UAZ-452 dalis, grėblį-vartytuvą TZK-7, būgninius volus (300 l talpos), 5 m³ cisterną, grūdų sėjamąją SZ-3,6, siją (18 m), elektros variklius (3 kW–20 kW), vartomą 3 vagų plūgą. Tel. 8 643 28 365.
Galioja iki: 2019-03-02 15:11:28

Parduoda 1 t talpos plastikinį konteinerį metaliniame rėme su prailgintu išleidimo čiaupu, 1 t talpos plastikinę talpyklą be rėmo (15 Eur), lengvojo automobilio priekabos ašį (60 Eur), du dyzelinius patalpų šildytuvus (50 Eur už vnt.). Tel. 8 686 98 506.
Galioja iki: 2019-03-03 10:16:02

Parduodu 1 kambario butą su daliniais patogumais J.Basanavičiaus 10, Kybartuose (3000 Eur). Tel. 8 618 23 835.
Galioja iki: 2019-03-03 16:08:06



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / „Santakai“ - 70

Dalinkitės:  


Romo ČĖPLOS nuotr.


Redakcijoje - keturi dešimtmečiai

Žurnalistika mano gyvenime atsirado labai netikėtai. 1969 metų vasarą, baigusi porą kursų tuometinio Vilniaus pedagoginio instituto lietuvių kalbos ir literatūros fakultete, nusprendžiau įsidarbinti ir mokytis neakivaizdžiai. Tuometinėje “Pergalėje” radau skelbimą, kad redakcijai reikalingas literatūrinis darbuotojas (tuomet taip buvo vadinami korespondentai). Tad pirmadienio rytą jau stovėjau prie tuometinio redaktoriaus Juozo Urbono kabineto.

Kai pakviesta užėjau, į mane žvelgė du, kaip man atrodė, solidaus amžiaus vyriškiai – redaktorius ir pavaduotojas Algimantas Vendrikis. Tik daug vėliau perpratau, jog tie solidūs vyriškiai tuomet tebuvo keturiasdešimtmečiai! Vienas per kitą klausinėjo apie mokslus, pomėgius, šeimą ir sakė, kad į literatūrinio darbuotojo vietą – didelis konkursas, todėl liepė parašyti kokį nors straipsnelį. Neprisipažinau, jog esu rašiusi tik į klasės sienlaikraštį.

Po savaitės redaktorius parašė įsakymą priimti mane dirbti redakcijoje literatūrine darbuotoja – skaityti korektūrą ir per savaitę parašyti vieną straipsnį. Dar pagąsdino, kad jei paliksiu nors vieną klaidelę, iškart atleis.

Kaip šiandien prisimenu, kai parsinešusi laikraštį namo pirmajame puslapyje pamačiau paliktą korektūros klaidą: žinutėje apie žemės ūkio darbus vietoj žodžio „aria“ buvo išspausdinta „arbia“. Iki pirmadienio ryto drebėjau, jog viskas baigta: atleis, kaip ir žadėjo.

Neatleido ir niekada daugiau niekas nebegąsdino. O ir man pačiai beveik visus 43 darbo metus niekada nekilo minties palikti redakciją. Todėl, kad darbą tiesiog įsimylėjau, jis tapo gyvenimo būdu. Vertinau, jog manimi pasitikėjo vyresnieji kolegos, iškart patikėjo atsakingą darbą, padėjo suprasti atsakomybę už tai, ką darai: rašai apie žmones ir žmonėms, kurie gyvena greta, kuriuos kasdien gali susitikti. Todėl turi dirbti taip, kad nebūtų gėda.

Per kelis žurnalistinio darbo dešimtmečius teko sutikti tūkstančių tūkstančius žmonių. Kai pavartau ankstesnių metų laikraščius ir paskaitau savo straipsnius, atgyja prisiminimai: kokiomis aplinkybėmis kalbinau pašnekovą, ką jis papasakojo „ne spaudai“. Pasitaikė tokių, kuriems žurnalistas buvo tarsi psichologas ar nuodėmklausys. Bendravimas su tremtiniais, daugiavaikėmis mamomis, dvasininkais, paprastais žmonėmis padėjo perprasti gyvenimą, įveikti savus sunkumus.
Kaip šiandien prisimenu, kai parsinešusi laikraštį namo pirmajame puslapyje pamačiau paliktą korektūros klaidą: žinutėje apie žemės ūkio darbus vietoj žodžio „aria“ buvo išspausdinta „arbia“. Iki pirmadienio ryto drebėjau, jog viskas baigta: atleis, kaip ir žadėjo.


Mano darbo biografija tarsi nusitęsė po dvidešimtmetį per abu laikraščius – „Pergalę“ ir „Santaką“. Teko rašyti ir partijos gyvenimo tema. Kaip anekdotą prisimenu savo naivumą: turėjau paruošti ataskaitą apie partijos plenumą. Partijos komiteto salė buvo pilnutėlė, o į tribūną išėjęs vyriškis pranešė, jog „į garbės prezidiumą kviečia TSKP CK biurą su Leonidu Brežnevu priešakyje“. Visi atsistoję plojo, o aš net pasistiebiau, kad pamatyčiau, kaip pro duris įeis garbūs svečiai...

Kartu su šalies nepriklausomybe iš laikraščio išnyko privalomos, kontroliuojamos temos, atsirado buvusios „uždraustosios“. Nebuvo sunku persiorientuoti, nes visais laikais nemėgau sensacijų, koncentravausi į pozityviąją gyvenimo pusę, gėrio, dvasingumo temas.

Didesnę mano darbo metų dalį pagrindinės priemonės buvo tik rašiklis ir bloknotas. Kai atsirado diktofonai, pasitaikė ir nemalonių akibrokštų. Prisimenu interviu su ambasadoriumi Vytautu Dambrava. Pasitikėjau diktofonu ir nieko nesižymėjau, tik klausiausi. Kai sėdau rašyti, tikėjausi vėl patirti malonumą klausydama šio iškilaus žmogaus. Bet diktofonas tik monotoniškai burzgė – įrašo nesigirdėjo.

Permąstydama savo darbo laikraštyje metus, vis prisimenu interviu su Jono Basanavičiaus paminklo mūsų mieste autoriumi skulptoriumi Antanu Žukausku. Jis tvirtino nemanąs, kad savo kūriniu pagadino mūsų miesto vaizdą. Aš taip pat tikiuosi, jog savo darbu nepagadinau laikraščio turinio ar įvaizdžio. Įgijau daug draugų, sutikau daug bendraminčių. Džiaugiuosi, kad į redakciją pavyko ir pačiai pritraukti perspektyvių jaunų žmonių, kurie dabar – jau kolektyvo senbuviai, puikūs, kūrybingi žurnalistai.

Birutė NENĖNIENĖ




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Darbus ir dainas skyrė Lietuvai
* Pakeitęs pavardę praeities neištrinsi
* Vištyčio gyventojų sodyboje kas rytą pusryčiauja voverės
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kurios partijos, komiteto kandidatus rinktumėte į Savivaldybės tarybą?
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos
Visuomeninio rinkimų komiteto „Naujas startas“
Lietuvos socialdemokratų partijos
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio
Darbo partijos



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „gazonas“?
Gazonas vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė. Teikiami šio žodžio pakaitai veja, dekoratyvinė pievelė.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas