„Santaka“ / Lietuviai maistui išleidžia mažiausiai / Gyvenimo būdas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Gyvenimo būdas

Dalinkitės:  



Lietuviai maistui išleidžia mažiausiai

Lyginant Baltijos šalių namų ūkių išlaidas maistui, mažiausiai šiam poreikiui išlaidų skiria lietuviai.

Keturių asmenų šeima, gyvenanti Vilniuje, rekomenduojamam maisto produktų krepšeliui išleidžia 291 eurą per mėnesį. Tuo tarpu šeimai Rygoje šis maisto krepšelis kainuotų 7, 2 proc. daugiau (312 Eur), o Taline – 2, 7 proc. daugiau (299 Eur). Tokius rezultatus atskleidžia trečius metus iš eilės „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto atliekamas pagrindinių namų ūkių išlaidų tyrimas.

„Suma, kurią per mėnesį maistui skiria dviejų suaugusiųjų ir dviejų nepilnamečių vaikų šeima, ir toliau išlieka didžiausia Rygoje. Kita vertus, per pastaruosius metus ir Latvijos, ir Estijos sostinėse šeimų išlaidos maistui sumažėjo beveik 6 proc. arba apie 20 eurų. Tuo tarpu Vilniuje maistui skiriamų lėšų dydis keitėsi nežymiai”, – tyrimo rezultatus komentuoja Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė.

Kaip ir pernai metais, didžiausią maisto krepšelio išlaidų dalį sudaro baltymų grupei priskiriami produktai – mėsa, žuvis, pupelės, riešutai. Estijoje šiems produktams išleidžiama daugiausiai – 40 proc. visų maistui skirtų lėšų, Lietuvoje ir Latvijoje šiek tiek mažiau (36 proc.). Lėšos, skiriamos duonos ir grūdų gaminiams bei pieno produktams, sudaro apie trečdalį šeimos išlaidų maistui visose Baltijos šalių sostinėse. Beveik po dešimtadalį biudžeto šeimos skiria vaisiams ir daržovėms.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad Baltijos šalių sostinių gyventojai naudojasi nuolaidomis. Prekės, parduodamos su nuolaida, sudaro didžiąją visų maisto ir kitų kasdienių produktų pardavimų dalį Lietuvoje ir Latvijoje (daugiau nei 40 proc.), Estijoje šiek tiek mažiau (virš 30 proc.). Taip pat vartotojai dažnai yra linkę pirkti nukainotas prekes, jei prekės ženklai jiems yra gerai pažįstami ir mėgstami.

Lyginant Baltijos šalių namų ūkių pagrindines išlaidas, lietuviai ir latviai maistui skiria didžiausią savo pajamų dalį. „Keturių asmenų šeima Vilniuje ar Rygoje maistui skiria maždaug 23 proc. bendrų pajamų, tuo tarpu Taline maistui skiriama 15 proc. visų pajamų, – paaiškina O. Bložienė. – Nors vidutinė rekomenduojamų maisto produktų krepšelio kaina Vilniuje ir Taline yra panaši, tačiau procentinį skirtumą lemia gerokai aukštesnis vidutinis darbo užmokestis Estijos sostinėje.”
Keturių asmenų šeima, gyvenanti Vilniuje, rekomenduojamam maisto produktų krepšeliui išleidžia 291 eurą per mėnesį. Tuo tarpu šeimai Rygoje šis maisto krepšelis kainuotų 7,2 proc. daugiau (312 Eur), o Taline – 2,7 proc. daugiau (299 Eur).


Per pastaruosius metus šeimų grynosios pajamos augo visose Baltijos šalių sostinėse: Taline – 9, 4 proc., Rygoje – 7, 7 proc., Vilniuje – 4 procentais. Taline gyvenančių šeimų su dviem nepilnamečiais vaikais pajamų augimas daugiausia siejamas ne tik su atlyginimų, bet ir vaiko pašalpos bei neapmokestinamo minimumo didinimu.

„Lygindami vidutines pajamas ir maistui skiriamas išlaidas, pastebime, kad šiemet keturių asmenų šeimai po apsilankymo maisto prekių parduotuvėje lieka daugiau pinigų nei pernai. Taline gyvenanti šeima per šiuos metus maistui išleis 186 eurais mažiau nei pernai, Rygoje šios išlaidos bus mažesnės 115 eurų, o Vilniuje – 45, 70 eurais“, – skaičiuoja O. Bložienė. Pasak jos, tai suteikia šeimoms daugiau finansinės laisvės ir saugumo. Kita vertus, „Swedbank“ ekspertė pataria, kad reikėtų įvertinti ir galimybę atsidėti daugiau pinigų taupymui.

Apie atliktą tyrimą

Rekomenduojamas maisto produktų krepšelis sudarytas remiantis Estijos mitybos mokslų organizacijos metodika, pagal kurią kalorijų norma vienam asmeniui turi siekti 2400 kalorijų per parą. Tyrimo duomenis – rekomenduojamame maisto prekių krepšelyje esančių maisto produktų kainas – šių metų vasario mėnesį surinko tyrimų bendrovė „AC Nielsen Baltics“. Kainos buvo renkamos kiekvienos Baltijos šalies sostinės prekybos centruose, kurių bendrai šalyje užimama rinkos dalis sudaro galimybes atspindėti visos šalies kainų lygį.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Į griovius slydo mokinius vežiojantys autobusai
* Žemės ūkio konsultavimo tarnyba: klientų vis daugėja
* Kuriu verslą: kokią įmonės juridinę formą pasirinkti?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas