„Santaka“ / Mobilieji turgeliai didmiesčiuose - populiarūs / Lietuvoje

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Lietuvoje

Dalinkitės:  


Vilkaviškyje ūkininkų turgelis nedidelis, nes daugelis rajono gyventojų daržoves augina patys.

Kristinos ŽALNIERUKYNAITĖS nuotr.


Mobilieji turgeliai didmiesčiuose - populiarūs

Šiandien didžiuosiuose miestuose jau nieko nestebina kiekvieną savaitę natūraliais kaimiškais maisto produktais prekiaujantys mobilieji turgeliai, nors dar prieš dešimtmetį sunku buvo ir įsivaizduoti, kad tai įmanoma.

2008 m. pieno ūkį ištiko gili krizė, reikėjo ieškoti išeičių, kaip įvairinti prekybą. Žemės ūkio rūmuose pamažu rutuliojosi idėja, kad reikia įvairinti prekybos formas. Žemės ūkio ministerija parėmė ŽŪR įgyvendinamą projektą „Lietuvos ūkininkų produkcijos propagavimas mugėse“. Kaip prisimena dabartinis kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ direktorius Mindaugas Maciulevičius, su šiuo projektu buvo apkeliauta visa Lietuva, aplankyti visi rajonai, aiškintasi, kodėl ūkininkai neparduoda savo produkcijos tiesiogiai vartotojui. Aiškėjo, kad tradiciniuose turguose ūkininkams vietos nebuvo, jos buvo pernelyg brangios, o prekybos centrai su žemdirbiais visiškai nesiskaitydavo, įkurti mažas parduotuvėles buvo labai sudėtinga, tad reikėjo galvoti apie naują prekybos formą. „Pasitelkdami Vakarų Europos šalių patirtį, sukūrėme vadinamųjų mobiliųjų turgelių modelį, kai ūkininkai atvažiuoja į tam tikrą vietą, prekiauja kelias valandas ir važiuoja kitur. Vietos bendruomenė aiškiai žino turgelio darbo tvarkaraštį ir gali ateiti apsipirkti tam tikru nustatytu laiku. Pirmieji turgeliai buvo išbandyti 2008 m. gruodį prieš pat Kalėdas Vilniuje, prie Žemės ūkio ministerijos. Jie buvo nepaprastai populiarūs, pamatėme, kad žmonės yra išsiilgę natūralių produktų, tiesiog stovi eilėse, kad galėtų jų nusipirkti, – prisimena Mindaugas. – 2009 m. sausį tokia prekyba jau buvo pradėta ir Vilniaus Lazdynų mikrorajone“. Kaip pasakoja M. Maciulevičius, idėjos įgyvendintojams svarbus buvo ir įvairus asortimentas, kad atėjęs žmogus visko galėtų nusipirkti vienoje vietoje – pieno , mėsos, duonos, produktų, medaus, daržovių, vaisių, aliejaus.

Į klausimą, kas buvo sunkiausiai pradėti tokią prekybą, Mindaugas atsako, jog sunkiausiai buvo prikalbinti pirmuosius ūkininkus, kad jie ryžtųsi imtis tokios prekybos, nes prigąsdinti įvairių draudimų, jie netikėjo, kad prekiauti bus leidžiama. Direktorius prisimena, kad prieš pradedant prekybą, buvo labai rūpestingai atlikti namų darbai, bendradarbiauta su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, kad būtų sukurti kiek lengvesni reikalavimai būtent tokia prekybai, kartu išlaikant tinkamą maisto saugą ir kokybę. Dirbta kartu ir su Valstybine mokesčių inspekcija, ir su savivaldybėmis bei seniūnijomis, parenkant labiausiai žmonėms apsipirkti tinkamas prekybos vietas. „Visi dirbome labai geranoriškai sutelkę jėgas, turėdami aiškią idėją, aiškų tikslą, kurio norime pasiekti. Mus visapusiškai palaikė Žemės ūkio ministerija“, – pasakoja Mindaugas. Kai ūkininkai pamatė, kaip viskas sėkmingai vyksta, greitai susibūrė ir daugiau grupelių, turgeliai pradėjo veikti ir Kaune, ne tik Vilniuje. Ratui įsibėgėjus, reikėjo kam nors imtis koordinuoti visą šią veiklą. Tam 2009 m. balandžio 27 d. buvo įkurtas kooperatyvas „Lietuviško ūkio kokybė“. Šiandien kooperatyvas turi 12 narių ir yra sudaręs bene 350 sutarčių su ūkininkais ir mažomis įmonėlėmis, prekiaujančiais 25 turgeliuose Vilniuje, 15 – Kaune ir 2 – Šiauliuose, nuo 2011 m. bendradarbiaujama su prekybos tinklu Maxima, kur yra įkurti skyreliai „Linkėjimai iš kaimo“. „Lietuviško ūkio kokybės“ tinkle dirba ir ekologinių, ir išskirtinės kokybės produktų gamintojai, taip pat turintieji tautinio paveldo sertifikatus.

„Mums labai svarbi savikontrolė, todėl sudarydami sutartis su ūkininkais, įgauname teisę juos aplankyti, pasižiūrėti, ar tikrai produkcija gaminama ūkyje, ar viskas legalu ir teisėta. Kaip ir visus kitus ūkio subjektus, mus, žinoma, tikrina ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, ir kitos institucijos. Turime savo prekės ženklą – trispalvį obuoliuką, kad būtume atskiriami ir atpažįstami. Labai branginame savo ženklą, kad su juo būtų pardavinėjami tik aukščiausios kokybės produktai. Kai tik pradėjome prekiauti, buvo labai įsigalėjusi tradicija visas, kad ir prasčiausias, prekes įvardyti kaip lietuviškas. Turėjome įdėti daug pastangų, kad atkurtume gero lietuviško produkto vardą“, - patirtimi dalijasi Mindaugas.

Kooperatyvas planuoja mobiliųjų turgelių tinklą plėtoti ir toliau, bendradarbiauti su savivaldybių, seniūnijų bendruomenėmis, ir ten, kur poreikis yra, ar tai būtų rajono centras, ar mažas miestelis, lankytis su mobiliaisiais turgeliais, aprūpinant kokybiška natūralia lietuviška produkcija visus to pageidaujančius. Taip prekiaujant gamintojas labai priartėja prie vartotojo, o kaimas prie miesto, auginame savo kraštą tarpusavyje bendraudami ir bendradarbiaudami.



ŽŪM info








Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Ilgai lauktas mamografas jau pradėjo dirbti
* Pirmine teisine pagalba naudojasi vis daugiau žmonių
* Būsimose miesto poilsio zonose ketinama palikti sveikus ir gražius medžius
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

„Karilionas“ ar „kariljonas“?
Nė vienas rašybos variantas nelaikytinas klaida.
„Tarptautinių žodžių žodyne“ šis žodis rašomas be j karilionas (pranc. carillon ): 1. tarpusavyje suderintų įv. dydžio varpų komplektas, turintis automatinį skambinimo mechanizmą; kai kurių karilionų varpai mušami rankomis plaktukais; 2. varpų muzika.
Tačiau Kalbos komisijos posėdyje apsvarsčius nutarta, kad tais atvejais, kai originalo formoje i eina po priebalsės ir tariamas jotas, gali būti rašoma raidė j: kariljonas (kaip šampinjonas, paviljonas ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas