„Santaka“ / Antanui VAIČIULAIČIUI – 100 metų

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda naujus klausos aparatus, kraujospūdžio matuoklius (40 Eur). Tel. 8 670 99 923.
Galioja iki: 2018-09-20 09:59:47

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-06-16 15:01

Dalinkitės:  


„Į tikrovę rašytojas turi žvelgti dvasios akimis“, – taip yra sakęs lietuvių literatūros klasikas A.Vaičiulaitis.

Antanui VAIČIULAIČIUI – 100 metų

Mergaitė iš paežerės vienkiemio



Ko jūs, atsiminimai, šitą naktį keliatės?

Truputis ilgesio, senų žodžių keletas…,

Praeitis, pakvipusi jazminų kvapu….

Jonas AISTIS



Prologas

„Kūrėjui, peržengusiam šimto metų slenkstį, atsiveria Amžinybės durys…“ (akademikė V.Daujotytė).

Tokie yra lietuvių literatūros korifėjai V.Mykolaitis-Putinas, B.Sruoga, K.Binkis, F.Kirša, J.Aleksandravičius-Aistis, A.Miškinis.

Sūduvis rašytojas eruditas Antanas Vaičiulaitis (gimęs 1906-06-23 Didžiųjų Šelvių sodžiaus vienkiemyje, kuriame į tolumas dairosi galingas šimtametis ąžuolas, prie Vilkaviškio geležinkelio stoties, miręs 1992-07-22 Vašingtone, 1999-aisiais perlaidotas tėviškės senkapėse) šliejasi prie šimtamečių kraštiečių Salomėjos Nėries-Bačinskaitės (1904–1945) ir Petronėlės Orintaitės (1905–1999).

Kas subrandina žmogaus sielą Amžinybei?

Meilė? Ištikimybė? Kančia? Pasiaukojimas? Praradimai?

Antanui Vaičiulaičiui visko lemta – su kaupu. Ir – tikėjimo. Ir – vilties. Ir – netekties.

Klaidžiais šio pasaulio vieškeliais išeina daugelis.

Sugrįžta nedaug.

Grįžtančiojo kelias yra skaudesnis ir tikresnis negu išeinančiojo.

Talentingas novelistas, literatūros tyrinėtojas, vertėjas A.Vaičiulaitis – kelio žmogus.

_ _ _

„Bendrakeleiviais“ kviečiu šviesios atminties habilituotus mokslų daktarus profesorius Albertą Zalatorių ir Vytautą Kubilių.

1936 metų kovo penktoji.

Antanas, mokęsis Vilkaviškio „Žiburio“ gimnazijoje (1920–1927), studijavęs Kauno universiteto Teologijos-filosofijos fakultete lietuvių literatūrą, pedagogiką, psichologiją, o Humanitarinių mokslų fakultete – prancūzų kalbą ir literatūrą (1927–1933), redagavęs ateitininkų federacijos žurnalą „Ateitis“ (1929–1932), dėstęs lietuvių ir prancūzų kalbas jėzuitų gimnazijoje (1934–1935), išleidęs apsakymų vaikams rinkinį „Vakaras sargo namely“ (1932), novelių knygą „Vidudienis kaimo smuklėj“ (1933), apysaką „Mūsų mažoji sesuo“ (1936), gavęs Lietuvių katalikų Mokslų akademijos stipendiją, išvyksta į Prancūziją – dvasinės kultūros – rafinuotų niuansų kultūros – šalį. Studijuos Grenoblio ir Sorbonos universitetuose. Lankysis Paryžiuje.

Į Lietuvą grįš rudenį.

Parsiveš romano „Valentina“ rankraštį.

Kūrinį parašė per tris mėnesius!

-1-

Pasak akademiko V.Kubiliaus, pirmąjį kartą santūrią, galvojančią, disciplinuotą prigimtį pagavo pratrūkusi, svaiginanti, sunkiai valdoma kūrybinė jėga.

Galbūt ją pažadino pirmasis išsiskyrimas su gimtuoju kraštu – ilgesingas dulkančių vieškelių, mažų bažnytėlių, kvepiančių šilų regėjimas?..

O gal autentiški emociniai sukrėtimai, kurių ligi tol neįsileisdavo į savo meninius tekstus?..

„Valentina“ – nauja pakopa rašytojo kūrybiniame kelyje. Tiksliau – naujas netikėtas posūkis.

Tai – kur kas spontaniškesnis ir gilesnis jo sielos atsivėrimas, intensyvesnis kūrybinių galių išsiliejimas, kaip sako A.Zalatorius.

Tai – vienintelis atvejis, kur A.Vaičiulaitis leidžia sau plačiai išsikalbėti, įsisiūbuoti emocijai ir vaizduotei, pasireikšti subtiliai intuicijai, atsidėti įdomiems būties prasmės apmąstymams.

„Valentinos“ autentiškumą ir įtaigumą, galimas dalykas, lemia ir tai, kad romano užuomazgą sudaro asmeniniai išgyvenimai. Jie tampa varikliu, stimuliuojančiu mintį, kontroliuojančiu įvykių natūralumą, veikėjų poelgių įtikinamumą.

„Valentina“ – įkvėptas ir skaudus pasakojimas apie pirmosios meilės užuomazgą, skleidimąsi, jos teikiamą džiaugsmą ir liūdesį, pagaliau – apie tragišką atomazgą...

Romane meilės poezija, supinta iš laukimo svajonių ir nuojautų, idealių troškimų ir gamtos meditacijų, yra šio kūrinio turinys.

-2-

Studentui Antanui, rašančiam „Laikų giesmes“, miškas ir ežeras, plaukiantys debesys ir krintantys saulės spinduliai yra svarbiausia vyksmo erdvė ir laikas, „iškelti“ anapus konkrečios socialinės aplinkos ir istorinio laiko, kaip įprasta literatūroje. Gamta atspindi, aiškina, kristalizuoja poetinių nuotaikų atšešėlius, kurie įgauna skaidraus ir lakaus plastiškumo, artimo Jono Aisčio eilėraščiams:



Tu nematei, kaip vakaras linus užmerkė,

Tu nežinai, kaip miela buvo:

Ten smilgos aikčiojo, tenai čiobreliai verkė,

Ten buvo baisiai įstabu…




„Žolė skambėjo nuo susislėpusių žiogų. Žydra plaštakė nutūpė ant smilgos ir suglaudė sparnus nakčiai. Skraidė ji visą dieną ir nūn ramiai laukė ilgos tamsybės …(„Valentina“).

Gamta – nuolatinė ir jo – Antano – išgyvenimų partnerė, pasakanti, kas vyksta, bei įspėjanti, kas vyks: žydinti liepos viršūnė, pilna karštų saulės spindulių, godoja apie artėjančio meilės prisipažinimo džiaugsmą; grūmojantys debesys, vėjo šuoras, mėlynas žaibo tvyksnis skelbia meilės žlugimą ir nelemtį…

- 3 -

Meilės išgyvenimas, formuojantis psichologinį romano vyksmą, virsta estetiniu išgyvenimu.

Kūrinio veikėjas Antanas – poetas – suvokia meilę kaip grožio laukimą ir išsipildymą.

Meilėje ieško galimybės patirti kažką nauja ir stebuklinga. Ieško akstinų, žadinančių jo kūrybines jėgas ir praturtinančių jo poeziją.

- - -

Pirmuosiuose knygos puslapiuose išnyra nežinomos mylimosios vizija – „tarsi išplaukusi iš knygos raidžių“ – artima J.Aisčio Solveigai: „Aš laukiu jos rankas ištiesęs – /

Varpeliai rodės vis arčiau… / Solveiga!.. Viešpatie, kaip šviesi, / Tokios kaip gyvas nemačiau!“

Tą įstabios meilės viziją vežasi svajonėse Antanas, keliaujantis autobusu į atokų miestelį.

Kartą regėjo iš toli kažką panašaus, bet negalėjo atsiminti, kaip atrodė:

„Matė moterį beveik kaip kokią idėją, nenumalšinamai tau kuždančią ir tvinksinčią tavo gyslose…“

Persmelktas palaimingo laukimo ir išsipildymo nuojautos:

„...Laukė kažką įeinant – pats nežinojo dar, kas tai bus...“

- - -

Išvysta ją senojo profesoriaus namuose: plaukai perrišti mėlynu kaspinu, vilnijanti eisena, giedras ir ramus akių žvilgsnis.

Poetas atidžiai stebi gyvąjį savosios vizijos pavidalą – tartum dailininko piešiamo portreto modelį:

„Antanas stebėjo vakaro žaismą Valentinos skruostuose, pilkus šešėlius, nejučiom susiklosčiusius apie akis, ant smilkinių, tamsiu ir griežtu ruožu nusitiesiančius pažandėse ir susimetančius į suknelės raukšles.“

Juodu klausosi vargonų muzikos.

Paskui palydi merginą per rugių lauką.

Vizija, įsikūnijusi realioje figūroje, apgaubta vakaro saulėlydžiu, virsta dailiu poetiniu reginiu, kurio mažiausiomis detalėmis estetiškai gėrimasi, nustelbiant erotinį žavesį: „...Ir jinai nuėjo taku, paskendus rugių lauke – ir javai skyrėsi jai iš kelio ir linkčiojo. Ir vienplaukė jos galva buvo šviesi kaip ta nokstanti žiemkenčių jūra. Pirmi debesėliai ją pasivijo, žaidė aplik ją ir buvo tokie linksmi…“

- 4 -

Antanas, ištroškęs meilės kaip įkvėpimo, nebežino „ribos tarp tikrovės ir vaizduotės“.

Nebeskiria, ką tikrai jaučia, o ką įsivaizduoja; kur elgiasi pagal vidinius emocinius postūmius, o kur pagal literatūrinį meilės etiketą.

Paežerės smėlyje ieško mylimosios įmintų pėdų.

Kokia ta mergaitė trapi – tarsi perregima „šešėlių ir šviesos žaidime!“

„Kiekvienas jos žingsnis – ištisa muzika!..“

Apgniaužia šiltą medaus ąsotėlio ąsą, kurią laikė mylimoji ir, atrodo, kad toji „šiluma teka į jį ir tvinksi po kraują.“

Myli „nuo pat mūsų amžiaus pradžios“ šitą mergaitę iš paežerės vienkiemio: ji yra „mano pirmoji, mano vienintelė.“

Tik vienąsyk leista žydėti... Ir meilė yra tas vienkartinis žmogaus žydėjimas.

„O aš tik nūn išvydau stebuklą“, – sako mylintis poetas.

Meilės džiaugsmas užlieja žmogų – „išneša“ iš savojo „aš“ ribų. Pakelia į įstabų pilnatvės ir pasaulio tobulinimo jutimą.

„Niekada lietuvių prozoje nebuvo taip subtiliai išreikšta harmonizuota meilės galia – kaip „Valentinoje“ (V.Kubilius).

Meilė – dvasinis žmogaus spinduliavimas, staiga atsivėrus pasaulio visumai, jo gėriui ir grožiui.

Tai – sielos aktas, o siela – nematerialios prigimties.



Julius PASTARNOKAS



(Tęsinys kitame numeryje)



Jubiliejui skiriami įvairūs renginiai



Birželio 23 d. minėsime mūsų kraštiečio lietuvių literatūros klasiko Antano Vaičiulaičio šimtąsias gimimo metines. Jau šiandien prasideda šiai sukakčiai skirti renginiai.

Pirmasis iš jų šią popietę vyks Kaune, Mairionio lietuvių literatūros muziejuje. 15 val. visuomenė kviečiama į literatūrinį vakarą, bus galima apžiūrėti parodą „Aukso skrynią atdarei – savo ilgesio dainas“. Šio muziejaus darbuotoja Virginija Paplauskienė pristatys savo parengtą leidinį „A.Vaičiulaitis. Archyvai“. Renginyje dalyvaus viešnios iš JAV – rašytojo dukros Joana, Danutė ir Aldona su šeimomis.

Birželio 20 d. rašytojo, poeto, kritiko, vertėjo A.Vaičiulaičio jubiliejui skirtą renginį ruošia Rašytojų sąjunga. Birželio 22 d. mokslinė konferencija „Būties harmonijos ilgesys A.Vaičiulaičiui – 100“ vyks Lietuvių literatūros ir tautosakos institute. Literatūriniai vakarai, parodos kitą savaitę bus įvairiose respublikos bibliotekose ir kultūros įstaigose.

Vilkaviškiečiai A.Vaičiulaičio šimtmetį bus pakviesti paminėti jo gimtadienio dieną – birželio 23 -ąją. 10 val. Katedroje bus aukojamos šv. Mišios, vėliau lankomas rašytojo kapas, tėviškėje – Didžiųjų Šelvių kaime – atidengiamas atminimo akmuo. Krašto muziejus Paežerių dvaro rūmuose pakvies apžiūrėti garbiam jubiliejui skirtą parodą.

Baigiamasis vakaras vyks Vilkaviškio viešojoje bibliotekoje, kur parengta A.Vaičiulaičio kūrybos ekspozicija. Renginiuose dalyvaus rašytojo dukros ir kiti artimieji.



„Santakos“ inform.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate naujuosius Vilkaviškio riboženklius?
Profesionalus darbas.
Vaizdas nuvylė.
Dar nemačiau.
Senieji buvo geresni.



Kalbos patarimai

Nei rinkiminė kampanija, nei priešrinkiminiai pažadai
Iš abstraktų nereikėtų daryti vedinių su priesaga -inis. Taigi turėtų būti ne rinkiminė, o rinkimų apygarda, apylinkė, kampanija, komisija, kova, laida, programa, o priešrinkiminius debatus ar pažadus reikia keisti į debatus prieš rinkimus; pažadus, duotus prieš rinkimus.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas