|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Jaunimas
|
|
|
2015 m. balandžio 29 d. Lietuvos studentų sąjunga (LSS) pateikė LR Seimo peticijų komisijai daugiau nei 4 000 studentų pasirašytą peticiją, kuria siekiama pakeisti Valstybės tarnybos įstatymą.
Anot studentų atstovų, galiojanti Valstybės tarnybos įstatymo redakcija sukuria nepagrįstai prastesnes sąlygas kolegijų absolventams įsidarbinti Valstybės tarnyboje.
Šiuo metu galiojantis Valstybės tarnybos įstatymo 7 str. numato, kad A lygio Valstybės tarnautojų pareigas gali užimti asmenys turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą. LSS atstovai mano, kad nuostata, leidžianti kolegijų absolventams užimti tik B arba C lygio tarnautojų pareigas, diskriminuoja kolegijų absolventus ir nepagrįstai apribojant jų galimybes įsidarbinti darbo vietose, adekvačiose įgytam išsilavinimui.
LSS prezidento Pauliaus Baltoko teigimu, bakalauro (universitetinės) ir profesinio bakalauro (kolegijinės) laipsniai savo turiniu ir apimtimi nėra atskirti esminiais skirtumais ir yra priskiriami tam pačiam kvalifikacijų lygmeniui, tad absolventai turi turėti lygias galimybes Valstybės tarnyboje. „Kolegijų absolventai įgyja tą patį kvalifikacijos lygį kaip ir universitetų, tad keista, kad vieni gali užimti aukštesnes pareigas nei kiti“, - sako P. Baltokas. Didelė dalis studentų nori dirbti didmiesčiuose, o štai kolegijų absolventai, kurių studijos yra nukreiptos į regionų aptarnavimą neturi teisės užimti aukščiausio lygio pareigų Valstybės tarnyboje ir tuomet mums tenka spręsti specialistų trūkumo regionuose problemą.
Leidimas kolegijas baigusiems asmenims užimti ir A lygio pareigybes pagelbėtų Valstybės tarnybos sistemai rajonuose ir mažesniuose miesteliuose, atsižvelgiant į tai, jog kolegijos yra orientuotos į regionus ir jų aptarnavimą paruošiant specialistus.
„Didelė dalis studentų nori dirbti didmiesčiuose, o štai kolegijų absolventai, kurių studijos yra nukreiptos į regionų aptarnavimą neturi teisės užimti aukščiausio lygio pareigų Valstybės tarnyboje ir tuomet mums tenka spręsti specialistų trūkumo regionuose problemą“, - sako P. Baltokas.
Valstybės tarnybos pareigybių lygiai buvo nustatyti kai Lietuvoje veikė tik universitetinio tipo aukštosios mokyklos. 2000-aisiais metais buvo įteisintas naujas aukštojo mokslo sektorius – kolegijos, aukštojo mokslo sistemą reformuojant iš unitarinės į binarinę. Dėl tuomet susiklosčiusių aplinkybių kolegijos absolventams Valstybės tarnybos įstatyme buvo numatyta galimybė užimti tik B lygio pareigybes. Vis dėlto Lietuvos kvalifikacijų sandaroje – nustatytų kvalifikacijų, grindžiamų asmens veiklai reikalingomis kompetencijomis, lygių sistemoje – numatyta, jog bakalauro ir profesinio bakalauro laipsniai priskiriami VI kvalifikacijų lygmeniui, taigi suteikia lygias kompetencijas.
Liucija Sabulytė
2015 m. balandžio 29 d. Lietuvos studentų sąjunga (LSS) pateikė LR Seimo peticijų komisijai daugiau nei 4 000 studentų pasirašytą peticiją, kuria siekiama pakeisti Valstybės tarnybos įstatymą. |
Anot studentų atstovų, galiojanti Valstybės tarnybos įstatymo redakcija sukuria nepagrįstai prastesnes sąlygas kolegijų absolventams įsidarbinti Valstybės tarnyboje.
Šiuo metu galiojantis Valstybės tarnybos įstatymo 7 str. numato, kad A lygio Valstybės tarnautojų pareigas gali užimti asmenys turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą. LSS atstovai mano, kad nuostata, leidžianti kolegijų absolventams užimti tik B arba C lygio tarnautojų pareigas, diskriminuoja kolegijų absolventus ir nepagrįstai apribojant jų galimybes įsidarbinti darbo vietose, adekvačiose įgytam išsilavinimui.
LSS prezidento Pauliaus Baltoko teigimu, bakalauro (universitetinės) ir profesinio bakalauro (kolegijinės) laipsniai savo turiniu ir apimtimi nėra atskirti esminiais skirtumais ir yra priskiriami tam pačiam kvalifikacijų lygmeniui, tad absolventai turi turėti lygias galimybes Valstybės tarnyboje. „Kolegijų absolventai įgyja tą patį kvalifikacijos lygį kaip ir universitetų, tad keista, kad vieni gali užimti aukštesnes pareigas nei kiti“, - sako P. Baltokas.
Didelė dalis studentų nori dirbti didmiesčiuose, o štai kolegijų absolventai, kurių studijos yra nukreiptos į regionų aptarnavimą neturi teisės užimti aukščiausio lygio pareigų Valstybės tarnyboje ir tuomet mums tenka spręsti specialistų trūkumo regionuose problemą.
Leidimas kolegijas baigusiems asmenims užimti ir A lygio pareigybes pagelbėtų Valstybės tarnybos sistemai rajonuose ir mažesniuose miesteliuose, atsižvelgiant į tai, jog kolegijos yra orientuotos į regionus ir jų aptarnavimą paruošiant specialistus.
„Didelė dalis studentų nori dirbti didmiesčiuose, o štai kolegijų absolventai, kurių studijos yra nukreiptos į regionų aptarnavimą neturi teisės užimti aukščiausio lygio pareigų Valstybės tarnyboje ir tuomet mums tenka spręsti specialistų trūkumo regionuose problemą“, - sako P. Baltokas.
Valstybės tarnybos pareigybių lygiai buvo nustatyti kai Lietuvoje veikė tik universitetinio tipo aukštosios mokyklos. 2000-aisiais metais buvo įteisintas naujas aukštojo mokslo sektorius – kolegijos, aukštojo mokslo sistemą reformuojant iš unitarinės į binarinę. Dėl tuomet susiklosčiusių aplinkybių kolegijos absolventams Valstybės tarnybos įstatyme buvo numatyta galimybė užimti tik B lygio pareigybes. Vis dėlto Lietuvos kvalifikacijų sandaroje – nustatytų kvalifikacijų, grindžiamų asmens veiklai reikalingomis kompetencijomis, lygių sistemoje – numatyta, jog bakalauro ir profesinio bakalauro laipsniai priskiriami VI kvalifikacijų lygmeniui, taigi suteikia lygias kompetencijas.
Liucija Sabulytė
Publikuota: 2015-05-04 14:28:27
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|