„Santaka“ / Motina širdyje vietos suranda visiems

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2015-04-30 20:15

Dalinkitės:  


Salomėja Žilinskienė ugdė vaikų meilę kiekvienam skriaudžiamam, naikinamam, beteisiui.

Motina širdyje vietos suranda visiems

Gimiau ir augau Rūdos kaime, Gižų valsčiuje, Sibiro tremtį patyrusioje šeimoje. Mano motinos mylimą vyrą Kazį Žilinską, prieškario Lietuvos patriotinių organizacijų narį, į Sibirą išvežė 1941 m. birželio 14 d. Tame Vilkaviškyje suformuotame ešelone buvo išvežtos ir žydų šeimos iš Virbalio, Vilkaviškio, Pilviškių.

Manoji motina liko su vienerių metų sūneliu Vincuku, mano broliu, ir jo ligotais seneliais. Karo metais teko patirti alkį, skurdą, jauną moterį užgriuvo visi ūkio darbai.

Okupacinė vokiečių valdžia išleido įsaką, kad nukentėjusiųjų nuo bolševikų šeimos, tarp jų – ir išvežtųjų į Sibiro kalėjimus, kaip kompensaciją gaus žydų, sušaudytų Marijampolėje ir Vilkaviškyje, turtą. Buvo paskirta diena kruvino grobio dalyboms. Mano motina su vyro giminaičiu Kaziu Bulkausku paskirtą dieną, pasikinkę į vežimą arklioką, iškeliavo į Marijampolę. Šią istoriją aš išgirdau būdamas 10–12 metų. Pasakojimas pasiliko giliai širdyje.

Ką gi išvydo į Marijampolę atvykusi mano mama?

„Mes pamatėme didžiulę salę, kuri buvo pilna drabužių, batų, baldų, – vėliau prisiminė mama Salomėja Žilinskienė (gim. 1921 m.). – Mano vaikelis našlaitėlis augo karo metais be batų, be megztinuko. O jų čia buvo gausybė. Žmonės rinkosi sušaudytų žydų daiktus, vežėsi baldus. Bet kai pamačiau mažo vaikelio batelius ir pagalvojau, kad juos avėjo tas, kuris guli masinėje kapavietėje prie Šešupės, nutirpo širdis ir rankos. Mudu su Kaziu apsisukome ir tuščiu vežimaičiu tylėdami grįžome į Gižus. Pravažiavome kraupią vietą – Rudžių giraitę netoli Marijampolės, kur į bendras duobes buvo sulaidoti žydai ir lietuviai. Vienas jų – garsus knygnešys Verbyla, kitas – Dailyda Vincas, Lietuvos kariuomenės karys, nužudytas vien todėl, kad pirmais sovietinės okupacijos metais dirbo sovietinėse įstaigose.“

Vėliau motina prisimins, kaip iš seno maišo pasiuvo sūneliui batelius, o iš sijono – megztinį.

Istorija paprasta, bet kiek man ji davė gyvenime.

Kai po daugelio metų perskaičiau M. K. Oginskio priesakus sūnui, supratau, kiek daug gyvenime lemia motinos žodis ir poelgiai. Juk ir tuo baisiu laiku žydų tragedijos akivaizdoje motinos klaupė prieš sūnus policininkus, kad paliktų gyvybę tariamam priešui.

„Nesiimk jokių žygių, nekalbėk ir nedaryk nieko prieš tai savęs nepaklausęs: „Ar mano Motina už tai pagirs?..“ Jei į šį klausimą sąžinė tau atsakys: „Mano Motina pritartų“, veik ryžtingai, nes nuojauta tavęs neapgaus. Jei vidinis balsas sakys priešingai, nedaryk to, ką ketinai, ir išvengsi skaudžios klaidos bei graužaties“, – savo sūnui prisakė M. K. Oginskis.

Net ir sulaukęs žilo plauko aš visuomet skubėdavau pas savo motiną, nes ji davė svarbiausia, kas sudaro gyvenimo esmę ir prasmę, – Meilę ir Pagarbą. Pati vargdama, ji visuomet surasdavo duonos kriaukšlelę elgetai ar čigonui, išbadėjusiam, pokaryje po Lietuvą klaidžiojančiam „vilko vaikui“, vokietukui našlaičiui, išvytam iš tėviškės prūsų žemėje, rusų karo belaisviui ar pavargusiam, dulkėtam vokiečių kariui, iš Rusijos besitraukiančiam pas savo motiną.

Visi jie turėjo motinas. Ir aš esu be galo dėkingas savo beraštei motinai, paprastai kaimo moteriai lietuvei, kuri išugdė mano meilę skriaudžiamam, naikinamam, beteisiui. Nesvarbu, kokia jo tautybė, politinė ar lytinė orientacija.



Antanas ŽILINSKAS






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Popiežius Pranciškus palaimino Lietuvos žmones
* Vilkaviškio rajone nebelieka migracijos padalinio
* Vizito pas medikus mokestis drausmintų ir mažintų pacientų eiles
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas