„Santaka“ / Gausios šeimos mama užkrečia gyvenimo džiaugsmu

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2015-04-30 20:03

Dalinkitės:  


„Motinystė – neįkainojama dovana. Man tai atrodo pats didžiausias stebuklas“, – šypsojosi Daiva Tuinylienė, kai iš lauko parbėgęs šeimos numylėtinis Paulius stryktelėjo mamai ant kelių.

Autorės nuotr.


Gausios šeimos mama užkrečia gyvenimo džiaugsmu

Eglė MIČIULIENĖ

„Branginu kiekvieną džiaugsmo ir netgi liūdesio akimirką, kurią išgyvenu kartu su savo šeima. Labai vertinu motinystę – man tai yra svarbiausia“, – sako penkių vaikų mama Daiva Tuinylienė.


Grįžta į Suvalkiją


Iš Pilviškių kilusi Daiva Tuinylienė dabar dirba ir gyvena Vilniuje, tačiau mielai parvažiuoja paviešėti į gimtinę. Čia su ja, grįžusia pasveikinti mamos su artėjančia Motinos diena, ir susitinkame pasikalbėti.

Daivos tėvų Marytės ir Rimanto Jasulevičių sodyboje sujudimas: žentas ir anūkai kartu su seneliais kieme tveria batutą – mažiesiems bus džiaugsmo iki pat rudens.

– Pilviškiuose praleidžiame didelę dalį vasaros. Vaikams čia labai smagu. Gaila, kad atvykstame vis rečiau – tam taip trūksta laiko! Trukdo ir mano darbo grafikas, – pasakojo D. Tuinylienė.

Moteris dirba Valdovų rūmuose edukacinių renginių vadove, tad šeštadienis, kai šeima laisva, jai – darbo diena.

– Mes laimingi, kad abu esame suvalkiečiai. Vyras kilęs iš Marijampolės, tad norint pasveikinti mamas nereikia blaškytis po visą Lietuvą. Šiandien iš Marijampolės važiavome į Pilviškius ir vyras sako: „Daiva, tu pažiūrėk, kaip gražu Suvalkijoje, niekur nėra gražiau!“ Ir tikrai – laukai išdirbti, slyvos žydi – tiesiog širdis dainuoja matant tokį grožį. Galvoju, argi gali tokio grožio apsupty gyventi blogi žmonės? Mylime Suvalkiją ir jos ilgimės. Man labai svarbus tapatumas su savo regionu. Būna, kad į Valdovų rūmus skambina ir nori užsiregistruoti grupė iš Suvalkijos, o vietos tą dieną jau nėra. Žinau, jog priėmusi šitą grupę dirbsiu sušilusi. Betgi jie – suvalkiečiai, aš negaliu jų nepriimti! Ir priimu. Man taip gera su jais bendrauti, girdėti suvalkietišką šneką, – šypsojosi Daiva.


Blogi matomi labiau


Po darbo D. Tuinylienė skuba į namus pas gausią šeimą. Ji su vyru Edmundu augina penkis vaikus. Studentei Eglei dabar 19 metų, Viliui – 18, Guodai – 16, Onutei – 10, o Pauliukui – penkeri.

Visuomenė apie gausias šeimas dažnai linkusi galvoti negatyviai: esą atžalos joms yra pragyvenimo šaltinis, vaikai prastai prižiūrimi ar net išbarstomi po valdiškus namus.

– Tokia nuomonė susiformavusi todėl, kad būtent tokios šeimos labiau matomos. Apie jas rašo, jas rodo. Tačiau jei tvarkingai augini būrį vaikų, tu negali būti matomas, daug reikštis, nes tam tiesiog neturi laiko – esi užsiėmęs šeima. Aš įsitikinusi, jog dauguma gausių šeimų yra normalios, – kalbėjo D. Tuinylienė.

Tuinylai priklauso Gausių šeimų bendrijai. Joje yra daugiau nei šimtas šeimų, ir nė vienos – asocialios. Didžiausia bendrijai priklausanti šeimyna turi 16 atžalų.


Pašalpų neieško


D. Tuinylienė svarstė, kad neigiamą požiūrį į gausias šeimas dažnai lemia valstybės mokamos pašalpos.

– Ir mūsų labai dažnai klausia, ar daug pašalpų gauname. Viena kaimynė tiesiai pareiškė, jog man gera gyventi, nes daug gaunu iš valstybės. Kai pasakiau, kad absoliučiai jokių pašalpų negauname ir net nenorime jų gauti, ji nepatikėjo. Gaila, jog žmonėms taip atrodo. Žinoma, pažįstu mamų, kurios niekur nedirba ir ieško įvairių pašalpų – kartais tai beveik primena verslą. Mano požiūriu, geriau eiti dirbti. Tačiau ir mūsų darbo politika šiek tiek keista: dažnas dirbdamas gauna tik truputėlį daugiau nei tas, kuris nedirba. Tai tikrai neskatina žmonių dirbti. Juolab kad namuose sėdėti pigiau, nes nereikia daug drabužių, gali visada prižiūrėti vaikus, paduoti jiems šilto maisto, – kalbėjo moteris.


Bijojo būti pasmerkta


Būrį vaikų auginanti D. Tuinylienė niekada nevirkauja, jog sunku gyventi. Priešingai, moteris tiesiog pulsuoja optimizmu ir teigiamu požiūriu į aplinką, dėl to bendrauti su ja – vienas malonumas.

Tačiau tai nereiškia, kad jos gyvenime nebuvo sunkių momentų.

– Pradžioje bendro gyvenimo, dar būdami studentai, atvažiavome į Vilnių neturėdami nieko: nei namų, nei darbų. Buvo tikrai sunku, – pasakojo Daiva.

Augindama du pametinukus vaikus jauna mama svajodavo, kada ištrūks iš namų, galės tęsti studijas. Tačiau sužinojus, jog į pasaulį beldžiasi trečias mažylis, D. Tuinylienę ištiko šokas.

– Aš taip išsigandau! Nebijojau sunkumų, žinojau, kad su vyru ištversime viską. Bet buvo baisu, ką pasakys tėvai, bijojau visuomenės nuomonės ir pasmerkimo. Galvojau, kad būsiu nuvertinta, nebeištrūksiu iš buities, – prisiminė Daiva.

Apimta sunkių dvejonių jauna moteris nuėjo pas gydytoją.

– Pamačiusi mano skruostais riedančias ašaras medikė (beje, irgi kilusi iš Pilviškių) pasakė: „Vaikeli, ten, kur yra šaukštai dviem, atsiras ir trečiam. Nebijok, viskas bus gerai!“ O man tik tiek nedaug ir reikėjo! – prisiminė D. Tuinylienė.


„Kaip gerai, kad aš tave turiu!“


Gydytoja savo pacientei papasakojo istoriją apie moterį, kuri turėjo du vaikus ir, jau būdama vyresnio amžiaus, ėmė lauktis trečio. Bijodama visuomenės požiūrio ir nebenorėdama gimdyti, ji atėjo pas tą pačią gydytoją, bet ši atkalbėjo ją nuo didžiulės klaidos. Po daugelio metų ta moteris užsuko medikei padėkoti. Pasirodo, vyresnysis sūnus mirė nuo sunkios ligos. Kai motina grįždavo iš kapų, jos kaklą apsikabindavo mažasis – širdį užliejus švelnumui skaudi žaizda traukėsi lengviau. Dabar šis vaikas – talentingas ir puikiai Lietuvoje žinomas muzikas.

Tąkart išėjusi iš gydytojos kabineto Daiva su džiaugsmu puolė prie telefono automato skambinti vyrui.

– Šis atlėkė metęs darbus ir išklausęs mane taip nudžiugo! Mes abu juokėmės, džiaugėmės lyg pamišę. O kai gimė dukra, davėme jai Guodos vardą. Ir iš tiesų ši dukra – tikra paguoda. Ji kitokia – ypatinga, labai jautri, visuomet pirma pajunta, jei aš nusiminusi, tuoj pat priėjusi apsikabina ir paguodžia. Mūsų Guoda – tikra meilės kibirkštėlė. Dažnai pasakau jai: „Guoda, aš taip džiaugiuosi, kad tave turiu!“ Ir ne tik jai – visiems mūsų vaikams taip sakau, – šypsodamasi kalbėjo D. Tuinylienė.


Sudarė grafiką


Suprantama, kad ten, kur daug žmonių, gausu ne tik džiaugsmo, bet ir rūpesčių, darbų.

Kad buitis būtų lengvesnė, gausi šeima turi savų receptų.

Pavyzdžiui, kiekvieną dieną Tuinylų namuose kas nors budi. Pirmadienis – mamos budėjimo laikas, nes ji tą dieną laisva. Antradienį budi Vilius, trečiadienį – Ona, ketvirtadienį – Guoda. Eglė budi tada, kai grįžta iš studijų, o tėtis – šeštadienį.

Šeimos narys, kuris tą dieną budi, yra atsakingas už tvarką namuose. Jei kažkas ryte liko netvarkinga, jis turi sutvarkyti arba liepti susitvarkyti tam, kuris paliko netvarką. Taip pat „budėtojas“ turi sugalvoti, kas bus vakarienei, o jei sugeba – ir pagaminti.

– Aš vaikams sakau: man atsibodo galvoti, ką padaryti valgyti. Juk jūs ir internete galite paieškoti idėjų, naujo recepto. Taip ir būna: jie pasiūlo, o man belieka tik parvežti iš parduotuvės produktus, – pasakojo D. Tuinylienė.


Užaugs labai greitai


Įdomu, jog Daiva niekada nesvajojo apie gausią šeimą.

– Pati augau su dviem seserimis, buvau vyriausia. Gyvenome netoli geležinkelio stoties, tad matydavau, kaip grįžta studentai. Ir aš svajodavau, jog būsiu studentė. Ne dėl to, kad žinojau, ką tie studentai veikia, bet dėl to, jog jie išvažiuoja kažkur toli... Tie toliai taip viliojo... Žinau, kad jei manęs nebūtų „pagavusi“ motinystė ir šeima, dabar tikriausiai būčiau kažkur toli pasaulyje, – šypsojosi moteris.

Bet viskas pasisuko kitaip. Kažkada iš namų ištrūkti norėjusi gausios šeimos mama dabar laukia, kada galės grįžti iš darbo ir kuo daugiau laiko praleisti su vaikais.

– Kai gimsta vaikas, atrodo, praeis amžinybė, kol jis užaugs. Mama skuba, nespėja, tad mažylio buvimas šalia kartais erzina, jis trukdo, painiojasi. Auginant pirmus vaikus ir man taip atrodė. Dabar galvoju visai kitaip! Juk jie taip greitai užaugs – ir rytoj jau nebebus šalia. Todėl tai, kad vaikas su tavimi virtuvėje, yra laimė, nes jis nori būti su tavimi. Na, duok jam tuos miltus – juk išskalbsi miltuotus drabužius, bet kiek bus džiaugsmo kartu kepti pyragą! – juokėsi pašnekovė.


Apmąstymai – vakare


D. Tuinylienė sako, jog ir jos šeimoje, kaip visose kitose, būna visko: ir barnių, ir chaoso. Daiva tikra, kad taip ir turi būti. Anot jos, jei nebūtų problemų, nesuprastum, kas yra gerai.

Tačiau moteris tvirtai įsitikinusi, jog negalima eiti miegoti nesusitaikius su tuo, su kuriuo susipykai. Ir vaikus ji moko nelaikyti pykčio, viską išsiaiškinti tą pačią dieną.

– Visi apsvarstymai dažniausiai vyksta vakare, kai po darbų bandai permąstyti dieną. Tada kartais pagalvoju: tam vaikui gal pasakiau per griežtą žodį, kitą gal įskaudinau, su tuo – nepakalbėjau... Tada galvoju – kita diena jau bus kitokia... Juk motinystė – tai veikla, kuri nesibaigia nei vakare, nei naktį. Ji visada yra tavo galvoje, ir tai – visam gyvenimui. Ir dabar, nors mudvi kalbamės, aš galvoju, ar Paulių kieme kas nors prižiūri, – nusijuokia Daiva ir pasilenkia prie lango.

Tačiau Paulius saugus: stebimas senelių, jis patenkintas šokinėja ant jau baigto sutverti batuto. Pamatęs per langą žiūrinčią mamą pamojuoja ir pasiunčia mums oro bučinį.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje kursis Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovybė
* Trumpoje gatvėje – ilga nesutarimų gija
* Vis daugiau vilkaviškiečių atranda kalanetikos naudą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas