|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Istorija
Sovietmečiu prie spaustuvės pastato nesilaikant vientiso architektūrinio stiliaus buvo pristatyta daugiau patalpų, tačiau dabartiniams savininkams be paveldosaugininkų leidimo negalima pajudinti nė piršto.Kristinos ŽALNIERUKYNAITĖS nuot. Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ Vilkaviškietis Juozas Čekanavičius išsaugojo 1940 m. rugsėjo 29 d. „Darbo Lietuvos“ laikraščio numerį, kuriame išspausdintas rašinys „Bravol“ fabrike pakilo darbo našumas ir padidėjo gamyba“. Jame rašoma, kad „savininkai mažai rūpinosi darbo sąlygų gerinimu. Fabriko patalpos ankštos, mašinos sugrūstos. Antras aukštas, kur įrengti tabako skirstymo, pokavimo ir pjaustymo skyriai, neturi tinkamų ventiliatorių. Dėl dulkių daugiausia kenčia skirstymo skyriaus darbininkės. Jos dirba mažame palėpės kambarėlyje“. Straipsnyje teigiama, jog nepaisant blogų sąlygų darbo našumas fabrike kyla: „Pokuotojos pagal nustatytą normą turi supokuoti 38 000 papirosų per dieną, bet jos žymiai daugiau padaro. Spartesnės darbininkės Fridmanaitė, Dardikelytė, Galinaitienė, Šicherytė ir kitos supokuoja po 50 000 papirosų. Banderoliavimo skyriuje nustatyta norma taip pat gerokai prašokta. Vietoje nustatytų 90 000, uždedama ligi 120 000 banderolių.“ Dirbant spartesniu tempu, gamyba fabrike padidėjo apie 40 proc., buvo planuojama fabriką plėsti, žadama sutvarkyti ventiliaciją. Vokiečių kariuomenė Vilkaviškį užėmė pačią pirmą karo dieną. Birželio 23-iąją ji sudegino vieną seniausių Lietuvoje sinagogų, kitus žydų bendruomenės pastatus. Netrukus mieste buvo įsteigta vokiečių komendantūra, lietuvių policija ir „partizanų“ („baltaraiščių“) būrys. Žydams liepta ant krūtinės ir nugaros nešioti geltonus lopus – „Dovydo žvaigždes“. Jau pirmosiomis dienomis Vilkaviškyje, kaip ir visoje Lietuvoje, imta suiminėti komunistus, komjaunuolius ir žydus. Suimtieji iš pradžių buvo laikomi spygliuota viela apjuostos buvusios seminarijos pastate, vėliau – kareivinėse. Nuo sušaudymo išsigelbėję žydai yra pasakoję, kad keletą jų laikė ir tabako fabriko rūsiuose. Čia žydaitės slapčia atnešdavo kaliniams pavalgyti. Šie žmonės buvo mušami, iš jų tyčiojamasi. Darbingo amžiaus žydai kasdien buvo varomi tvarkyti miesto gatvių ir valyti griuvėsių. 1941 metų lapkričio 15 dieną Vilkaviškyje įvyko paskutinės masinės žydų žudynės Lietuvos provincijoje. Kai kuriems žydams pavyko pasprukti iš siaubo apimto Vilkaviškio, kai kuriuos paslėpė vietiniai žmonės. Žinių apie vietinį fabrikantą T. Braudę rasti nepavyko. Spaustuvė buvo išpirkta jos dabartinių savininkų ir gyvuoja toliau. Tačiau į paveldo objektų sąrašą įtrauktas pastatas – ne džiaugsmas dabartiniams šeimininkams. Ilgai stovėjęs be naudos buvusio tabako fabriko pastatas 1950 m. tapo spaustuve. Po karo baisumų to paties namo adresas pasikeitė į Vilniaus g. 26. Nuo 1951 m. šioje spaustuvėje buvo spausdinamas Vilkaviškio rajono laikraštis „Pergalė“, 1951–1953 m. – Alvito laikraštis „Komunizmo švyturys“, Gižų – „Pirmyn į komunizmą“. 1960 m. birželį prie Vilkaviškio spaustuvės buvo prijungtos Kazlų Rūdos ir Šakių spaustuvės. 1976 m. Vilkaviškio spaustuvė tapo Kauno „Raidės“ spaustuvės skyriumi. Nuo 1980 m. Vilkaviškio spaustuvėje imta spausdinti Šakių rajono laikraštį „Draugas“. Iki pat 2010 m. čia spausdintas ir Vilkaviškio krašto laikraštis „Pergalė“, kuris 1990 m. buvo pervardytas „Santaka“. Dabartinis spaustuvės direktorius Leonidas Mikalainis yra vienas iš „Olimpijos“ savininkų. Jis pasakojo, kad anksčiau antrasis pastato aukštas buvo sujungtas su gretimu namu. Ten seniau buvęs tabako džiovinimo cechas. Įėjimo į rūsius, kurie yra labai nedideli, pasak L. Mikalainio, neliko. Ten buvo galima įlįsti tik per nedidelį langą. Įėjimas į rūsį ir laiptai į pastatą įrengti jau spaustuvės gyvavimo laikais. Nepriklausomybės metais, kai žmonės galėjo atgauti sovietų nacionalizuotą turtą, teises į šį namą pareiškė ir Kaune gyvenusi T. Braudės dukra. Atsiimtą pastatą, prireikus verslui pinigų, jos sūnus užstatė bankui. Spaustuvė buvo išpirkta jos dabartinių savininkų ir gyvuoja toliau. Tačiau į paveldo objektų sąrašą įtrauktas pastatas – ne džiaugsmas dabartiniams šeimininkams. Be brangiai kainuojančio projekto, kuris atsieitų apie 150 tūkst. litų, nieko negalima pradėti remontuoti. Tiesa, neseniai pakeistas pastato stogas. Reikėtų ir naujos drenažo sistemos, ir naujų langų... Paveldo objektui tvarkyti reikia didžiulių investicijų, tad bandoma tvarkytis bent minimaliai, kiek įmanoma. Dabar spaustuvė dirba šiuolaikiškai. Čia jau nėra švininių teksto rinkimo mašinų (linotipų), senoviškų spausdinimo mašinų. Tiesa, jos paliktos kaip istoriniai eksponatai. Juos įdomu apžiūrėti per ekskursijas spaustuvėje nuolat apsilankantiems moksleiviams. Publikuota: 2015-04-29 09:24:38 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Greičiau užbaigti darbus siekia ir patys rangovai * Per metus ūkininkų sąjunga tapo aktyvi ir matoma * Grandine užtverta teritorija gyventojams kelia klausimų Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|